Konsultuoja draudimo brokerių bendrovės „Sagauta“ teisininkė, licenzijuota draudimo brokerė Justė Petrauskaitė
■ Ar tokiems tėvams, kaip aš, kurie nuolat nerimauja dėl to, kad vaikui gali nutikti kažkas negero, jo draudimas nuo nelaimingų atsitikimų padėtų pasijusti tvirčiau?
Taip, psichologinį poveikį draudimas tikrai turi – tuomet žmonės gali jaustis saugiau. Visgi tam, kad su nelaimės padariniais susitvarkyti būtų lengviau, siūlome pirmiausia drausti ne vaiką, o apsidrausti jums pačiai, jeigu to dar nesate padariusi.
■ Kodėl turėčiau draustis aš, jeigu nerimauju dėl vaikų?
Įsivaizduokite, kad jūsų vaikas patiria traumą, guli ligoninėje ar pan. Tikrai rasite jėgų ir galimybių juo pasirūpinti ir be draudimo išmokos (nors ši, be abejo, praverstų). O jeigu nutiktų nelaimė jums arba jūsų vyrui ir ilgam laikui liktumėte be vieno iš jūsų pajamų, vaikai jumis ir savimi niekaip nepasirūpintų. Taigi išmintinga pirmiausia drausti tą šeimos narį, kurio finansinis indėlis į šeimos biudžetą didžiausias. Žinoma, galima apdrausti ir vaikus nuo nelaimingų atsitikimų, kad atsitikus nelaimei galėtumėte padengti atsiradusius nuostolius. Tarkim, patyrus kojos lūžį, pagal nelaimingų atsitikimų traumų lentelę bus išmokama procentinė dalis nuo pasirinktos draudimo sumos. Šią pinigų sumą galima paskirti, tarkim, gydymo išlaidoms (vaistams, vitaminams ir t. t.).
■ Ką svarbiausia žinoti apie vaikų draudimą nuo traumų?
Nelaimingų atsitikimų draudimas gali būti ilgalaikis ir trumpalaikis. Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų gali būti atskira paslauga, kai sutartis sudaroma metams, arba jis gali įeiti į kaupiamojo gyvybės draudimo paketą. Pastaruoju atveju kartu bus kaupiami pinigai vaiko ateičiai, mokslams ar kitiems dalykams. Svarbu tai, kad kaupiamąjį gyvybės draudimą remia valstybė – jį sudariusiesiems taikoma 15 proc. pajamų mokesčio lengvata. Kitaip sakant, deklaravę pajamas jūs atgaunate dalį sumokėtų pinigų. Draudžiant vaiką trumpalaikiu (metiniu) draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, kaupti pinigus galimybės nėra. Tiesa, jeigu galite skirti draudimui tik nedidelę pinigų sumą, reikėtų rinktis trumpalaikį draudimą, nes kaupiamasis draudimas, suprantama, kainuoja daug daugiau.
■ Apie kokias sumas kalbama?
Minimali ilgalaikio draudimo įmoka – 30 Eur/mėn., taigi per metus susidarys 360 Eur. Trumpalaikis draudimas visiems metams kainuos maždaug 50–70 Eur. Tačiau šios įmokos yra labai preliminarios, kiekvienu konkrečiu atveju įmoka yra skaičiuojama individualiai (priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės, dalyvavimo sportinėje veikloje). Šiek tiek mažesnė kaina būtų, draudžiant ne vieną, o du ar tris vaikus.
■ Visgi kaupimu ateičiai šiuo metu aš nesidomiu, man ramybės neduoda tai, kad vaikai maži, visur lenda ir visko jiems gali nutikti… Ar draudimas apima tik pačias baisiausias traumas, kaip kad kojos lūžis, ar ir smulkesnes, pavyzdžiui, patirtas vaikui paežerėje užmynus ant stiklo?
Tai šiek tiek priklausytų nuo jūsų pasirinktos draudimo bendrovės – kiekviena jų turi savas traumų lenteles, kuriose išvardytos traumos, nuo kurių draudžiama. Kai kuriais atvejais apimamos tik stambios traumos, kaip kad galūnės lūžis ar netekimas, o kitais – ir smulkesnės: piršto lūžis, minkštųjų audinių pažeidimas (pavyzdžiui, įkandus šuniui), kūno nudegimas, pieninio dantuko išmušimas ar pan. Trumpalaikio (metinio) draudimo suma dažniausiai būna apie 9000 Eur, o pasirinkus ilgalaikį kaupiamąjį draudimą draudimo suma gali būti gerokai didesnė (vienoje bendrovėje ji siekia net 200 tūkst. Eur), tik tokiu atveju ir jūsų įmokos atitinkamai būtų didesnės. Nuo šios draudimo sumos ir būtų skaičiuojama išmoka – traumų lentelėje nurodyta, kad, pavyzdžiui, lūžus dilbiui gautumėte 5 proc., šlaunikauliui – 10–15 proc. nuo pasirinktos sumos ir pan. Draudimo išmoka gali būti mokama ir nepatyrūs konkrečios traumos, t. y. lūžio ar smegenų sukrėtimo, tačiau patyrus nelaimingą atsitikimą, po kurio reikia gulėti ligoninėje, tarkim, jeigu vaikui iškritus pro antro aukšto langą ligoninėje būtų stebima, ar viskas jam gerai. Tokiu atveju būtų mokama už lovadienius.
■ Tačiau jeigu vaikas gultųsi į ligoninę, tarkim, dėl apendicito operacijos, tai išmokų negaučiau?
Taip. Tačiau galima rinktis papildomą paslaugą, tuomet draudimas apimtų ne tik draudimą nuo traumų, bet ir nuo kritinių ligų (tokia paslauga galima tiek trumpalaikio, tiek ilgalaikio draudimo atveju). Pavyzdžiui, viena bendrovė neseniai pradėjo siūlyti ir specialų atskirą draudimą nuo erkės įkandimo sukeltų ligų.
■ Prieš kreipiantis į draudėjus turbūt labai svarbu atidžiai išsistudijuoti, kuris draudėjas ką siūlo, pasverti, kas mums aktualiausia, ir išsirinkti mums tinkamiausią variantą.
Patiems vargti nebūtina. Kai nesate tikri dėl savo pasirinkimo, geriau kreiptis į draudimo brokerį, o ne į draudimo bendrovę. Brokeris yra konsultantas, išstudijavęs įvairių draudimo bendrovių pasiūlymus, taigi gali atrinkti konkrečiam jūsų atvejui tinkamiausią variantą ir suformuoti tinkamiausią paslaugos paketą. Todėl mes esame linkę su klientais susitikti gyvai ir aptarti, kas jiems rūpi. Kai kurie žmonės prašo, kad atsiųstume pasiūlymą elektroniniu paštu, tačiau nežinant, kokie konkretaus žmogaus poreikiai, sunku parinkti jam tinkamiausią variantą. Pabendravę galime ir suformuoti draudimo paketą, kuris apimtų, pavyzdžiui, šeimos maitintojo gyvybės draudimą, vaiko gyvybės kaupiamąjį draudimą, trumpalaikį draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, būsto draudimą ar kitas jums aktualias paslaugas.
■ Nuo kokių traumų dažniausiai draudžiami vaikai?
Dažniausios draudimo bendrovių išmokos yra dėl patirtų kaulų lūžių (kaulų skilimus paprastai taip pat laikome lūžiais).
■ Ar tiesa, kad apdrausti svarbiau vyresnius vaikus, nes jie dažniau patiria traumų?
Tokios tendencijos nepastebėjome – išmokos mokamos tolygiai įvairaus amžiaus vaikams. Pačių mažiausiųjų, tiesa, kai kurios draudimo bendrovės nedraudžia, teigdamos, kad juos visą laiką prižiūri tėvai, tačiau norintieji apdrausti vaiką iki metukų amžiaus ras ir bendrovių, kurios tą padarys. Mano praktikoje buvo įvykis, kai draudimo išmoka buvo išmokėta dėl kūdikio patirtos galvos traumos, – kai jis pradėjo stovėti, griuvo neišlaikęs pusiausvyros.
■ Nepykite už klausimą, bet girdėjau žmones kalbant, jog jūs labai nenorite mokėti išmokų ir, žmogui patyrus žalą, ieškote priekabių, kad nereikėtų mokėti pinigų…
Visų pirma norėčiau pabrėžti, kad mes, „Sagauta“, esame draudimo brokeris, t. y. tarpininkas, konsultantas, padedantis pasirinkti tinkamą draudimo bendrovę ir sudaryti su ja kliento poreikius bei lūkesčius atitinkančią draudimo sutartį. Savo klientams siūlome ir dirbame tik su finansiškai stabiliomis ir pasitikėjimo vertomis draudimo bendrovėmis. Kaip ir bet kokioje srityje, draudimo srityje taip pat egzistuoja dalis „specialistais“ pasivadinusių asmenų, kurie netinkamai teikia paslaugas, tuo užtraukdami neigiamą šlovę visiems šioje srityje dirbantiems. Manau, būtent dėl tokių asmenų veiksmų ir kalbame apie tokius dalykus, kaip draudimo bendrovių vengimas mokėti draudimo išmokas ar priekabės. Noriu jus užtikrinti, kad mes, „Sagauta“, visada – nuo pirminės konsultacijos, kai padedame pasirinkti draudimo bendrovę, iki draudžiamojo įvykio reguliavimo bei draudimo išmokos išmokėjimo – atstovaujame būtent kliento interesams.
Šis tas dėl draudimo bendrovių vengimo mokėti išmokas – galiu pateikti pavyzdį iš savo praktikos, iliustruojantį, kad tai nėra tiesa. Viena klientė yra apdraudusi kaupiamuoju draudimu kartu su draudimu nuo nelaimingų atsitikimų savo vaiką, kuris jau kelis kartus gavo draudimo išmoką už patirtą traumą. Moters gautos išmokos jau viršija draudimo įmokas, o juk kadangi draudimas kaupiamasis, sūnus, sulaukęs nustatyto amžiaus, dar ir gaus nemenką sukauptą pinigų sumą. Draudimo bendrovė tikrai nesikabinėjo, kad tas berniukas dažnai susižeidžia, – tiesiog jis yra labai judrus.
■ Tad jeigu mano dukra, važiuodama dviračiu be apsaugų, nukristų ir susilaužytų ranką – ar jūs nekaltintumėte mūsų neatsargumu?
Draudimo išmoka jums tikrai būtų išmokėta.
■ O jeigu apdraustas vaikas susilaužytų pirštuką, susistumdęs su grupės draugais darželyje?
Išmoka tikrai būtų mokama. Beje, kai kuriuose privačiuose darželiuose vaikučiai yra draudžiami nuo nelaimingų atsitikimų. Tokiais atvejais tėveliams tiesiog vertėtų pasidomėti, kokius nutikimus tas draudimas apima, ar jis galioja ir vaikui palikus darželio teritoriją.
■ Tiesa, mano vyresnėlė dar ir mėgsta čiuožinėti ant ledo. Ar gautume draudimo išmoką, kai vaiko užsiėmimai tokie rizikingi?
Klientas privalo informuoti draudiką, ar apdraustasis sportuoja reguliariai, ar ne. Jokios specialios pažymos nereikalingos. Sudarius įprastą draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį, draudimo apsauga galioja buityje, darbe ir užsiimant mėgėjišku sportu, t. y. lankant užsiėmimus, kurie nėra organizuojami sporto organizacijos ir yra tik apdraustojo laisvalaikio praleidimo forma. Kitu atveju, sportuojant profesionaliai, draudimo įmoka tikrai bus didesnė. Ji priklausys nuo sporto šakos, kuria užsiimama, ir bus apskaičiuojama individualiai kiekvienam apdraustajam.
■ Aš ypač pažeidžiama pasijuntu tolimesnėse kelionėse su vaikais – baisu, jeigu vaikas užlips ant jūros ežio, nusibrozdins į olas ar dar kažkas nutiks. Ar draudimas kompensuotų ir nuostolius dėl traumų, patirtų kelionės metu?
Įprastai draudimas nuo nelaimingų atsitikimų galioja visame pasaulyje 24 val. per parą. Tad draudimas kompensuotų nuostolius, patirtus užsienyje. Kaip alternatyva, jeigu neturite draudimo nuo nelaimingų atsitikimų, vykstant atostogauti galima apsidrausti kelionės rizikų draudimu, kuris apima ne tik būtinąją medicininę pagalbą ir nelaimingų atsitikimų draudimą, – papildomai galima įtraukti ir kelionės išlaidų, bagažo, civilinės atsakomybės draudimus.
■ Tačiau, kiek suprantu, keliaujantiesiems Europos šalyse galioje mūsiškis „Sodros“ draudimas ir prireikus medicininės pagalbos užsienyje tikrai sulauktume?
Būtinosios medicininės pagalbos sulauktumėte. Tik norėčiau atkreipti dėmesį, kad Europos sveikatos draudimo kortelė (ESDK) galioja tik Europos Sąjungos šalyse bei Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje ir Šveicarijoje. Turint tik tokią kortelę, draudimo apsaugos apimtis yra mažesnė. ESDK nėra kelionės draudimo alternatyva. Šios kortelės turėtojams kompensuojamos tik ne privačių sveikatos priežiūros įstaigų paslaugos. Be to, šios kortelės turėtojų gydymo išlaidos nepadengiamos ir tuo atveju, jei jie išvyksta būtent gydymosi tikslais. Yra buvęs toks atvejis, kad po apendicito operacijos žmogus buvo paliktas gulėti ligoninės koridoriuje, nes „Sodros“ (ESDK) draudimo nepakako sumokėti už ligoninės palatą.
■ Kažkoks draudimas automatiškai priklauso ir banko kreditinių kortelių turėtojams…
Atskiros kelionių draudimo paslaugos bankai neteikia, bet taip, kelionių draudimas galioja, jeigu turite kredito kortelę. Skirtingi bankai bendradarbiauja su skirtingomis draudimo bendrovėmis. Prieš keliaujant vertėtų pasidomėti, kokios draudimo rizikos galioja, kokios nustatytos draudimo sumos, kokia yra galiojimo teritorija bei nedraudžiamieji įvykiai. Ne visada banko turimos kreditinės kortelės sąlygos gali atspindėti jūsų kelionės poreikius.
Pirma – vaikas, paskui – popieriai
■ Tarkim, jau esu apdraudusi vaiką nuo nelaimingų atsitikimų ir visa persigandusi lekiu su susižeidusiu vaiku į traumatologinį skyrių. Ar ligoninėje, be visų rūpesčių, dar turėčiau iš karto pradėti aiškinti, kad mes apsidraudę ir mums reikia specialių pažymų?
Draudimo bendrovės nereikalauja, kad jūs jau įvykio metu praneštumėte apie nutikusią nelaimę. Tą galima padaryti per 30 dienų nuo įvykio. Vadinasi, po nelaimės jūs turite pakankamai laiko surinkti visus reikalingus medicininius dokumentus, rentgeno ar kitokias nuotraukas (jei jų reikės), gauti teisėsaugos institucijos pažymą, jei traumos priežastis buvo eismo įvykis ar incidentas gatvėje.
