Darbo paieškos
Užduokite penkiamečiui klausimą, iš kur atsiranda pinigai, ir išgirsite, jog „iš banko“, „iš mamos ir tėčio“, „išleidžia prezidentė“ ar „juos gamina turtuoliai“. Gali būti, kad vaikas nė nenutuokia, kad pinigai jūsų šeimoje yra uždirbami. Bandydami jam paaiškinti, papasakokite, kokie būna darbai, koks yra apmokėjimo už juos principas. Atskleiskite, ką jūs patys veikiate darbe, kiek valandų perdien kažkuo užsiimate, kad gautumėte savo algą.
Tuomet paskatinkite vaiką patį susirasti darbą. Galite pasisiūlyti pasamdyti jį papildomiems darbams, taip pat vaikas gali atrinkti ir parduoti senus žaislus ar knygas internetu (žinoma, jums padedant), dar gali priduoti butelius, jei gyvena kaime – miške rastus grybus ir pan.
Virtualusis bankas
Paaiškinkite, kad jūsų darbo užmokestis kas kažkiek laiko įkrinta į banko sąskaitą, o kortelė – tai raktelis, kuriuo ją galima atsirakinti ir pasiimti grynųjų pinigų. Visų pinigų iškart pasiimti nereikia, nes banko sąskaitoje jiems saugu.
Norėdami, kad vaikas suvoktų virtualiosios bankininkystės esmę, pažaiskite su juo. Tarkime, jis per savaitę gauna tris eurus kišenpinigių. Užrašykite jam šią sumą ant lapuko su jūsų parašu ir pasiūlykite norimą sumą išsigryninti iš jūsų piniginės: galima pasiimti visą iškart, galima po truputį, o galima kitą savaitę jau turėti visus šešis eurus.
Taupyti – įdomu (ir verta)
Ką vaikai paprastai daro su pinigėliais? Ištaško! Maži vaikai tikrai nemąsto toli į priekį, todėl reiktų padėti jiems tai padaryti. Tarkime, pasiūlykite prie vieno sutaupyto euro po savaitės pridėti 50 centų. Vaikas tikriausiai ras jėgų ir būdų vieno kito euro neišleisti. Žinoma, palūkanos gerokai didesnės nei banke… Bet menkos grąžos penkiametis nė nepastebės, o realiai matydamas, kaip jo pinigai „dauginasi“, iškart taps entuziastingu taupytoju.
Parduotuvėje paieškokite įdomesnių taupyklių, kurios kaip nors supypsi ar kriukteli įmetus pinigėlį, – vien tai skatina vaiką tai daryti. Beje, panašiai veikia ir permatomas stiklainis – akivaizdus jo pilnėjimas skatina motyvaciją. Labai veikia ir sudarinėjami spalvoti grafikai, rodantys, kiek vaikui per tam tikrą laikotarpį pavyko sutaupyti.
Žaidimas „Man reikia…“
Gal duktė bando jus įtikinti, kad jai neva reikia naktinio matymo žiūronų? Taip pat naujo dviračio, vaizdo žaidimo ir šuniuko? Skirtumus tarp „noriu“ ir „reikia“ padės paaiškinti vienas linksmas šeimai skirtas žaidimėlis. Iš pradžių visi aptarkite, kas žmogui yra būtina, – tai oras, maistas, vanduo ir stogas virš galvos. Kas dar jūsų šeimai išties reikalinga – gal kokie nors vaistai, tėčio tobulinimosi kursai, sąsiuviniai, pratybos ir kt.
O norėti galima labai daug ko. Ir tuomet kasdienybėje imkite gaudyti vienas kitą – ar nepasakys kuris šeimos narys „man reikia“, kai iš tikrųjų nelabai reikia, o tik norisi. Išgirdus reikia sušukti: „Pagavau!“, o pagautasis turi įmesti į stiklainį 20 centų.
Vaikai ims stebėti save ir džiaugsis, pagavę suklydus tėvus (o jūs suklysite…). Kai tik susikaups 5–10 eurų, paaukokite juos, pvz., portale aukok.lt, arba surinkę norimą sumą nusipirkite torčiuką.
Kaip išmokyti vaiką dosnumo?
Vienas geriausių įrankių skatinant vaikus aukoti dalį savo „uždarbio“ – tai trijų skyrių taupyklė. O tie skyriai: „Išleisti“, „Taupyti“ ir „Atiduoti kitiems“. Tokių pirkti būna, bet retai. Užtat galima pasidaryti – tiesiog lipniąja juosta suklijuojant tris stiklainiukus ar plastiko indelius. Geriausiai – permatomus, nes tada vaikas matys progresą.
Nėra teisingo ar neteisingo lėšų paskirstymo santykio. Patys nuspręskite, ar vaikui pinigėlius dalyti į tris dalis, ar 80 proc. skirti išlaidoms ir po 10 proc. įdėti į kitus skyrelius.
