Dažniausiai vaikų kosulį vis dėlto sukelia ne kas kitas, kaip virusai, t. y. vadinamasis paprastas peršalimas. Taip, logiškai mąstant, jei tai tik „paprastas“ kosuliukas, jis turėtų arba praeiti, arba pablogėti. Tačiau viršutinių kvėpavimo takų infekcijas sukelia apie 200 virusų, taigi gali būti, kad jūsų vaikas pasigauna juos vis naujus, o simptomai nebūtinai pasikeičia. Taigi vienas infekcijas keičia kitos, o jums atrodo, kad tai užsitęsusi liga
Beje, sirgti peršalimo ligomis yra visiškai normalu 8–10 kartų per metus, o dauguma infekcijų trunka 5–7 dienas, tik simptomas – kosulys – gali užsilikti ilgiau.
Pagrindiniai vaistai, kurių reikia mažajam, – tai skysčiai, daug skysčių. Kvėpavimo takai – tiek viršutiniai, tiek apatiniai – padengti gleivine, kuri gamina gleives. Jų funkcija – apvalyti organizmą ir atsikratyti virusų, bakterijų. Norint, kad organizmas apsivalytų, reikia pagaminti pakankamai gleivių, o tam reikia pakankamai skysčių. O kad gleivės lengviau pasišalintų, riekia, kad jos būtų gana skystos, – tai vėlgi susiję su išgeriamais skysčiais, tiksliau, jų kiekiu.
Jei vaikas dar ir karščiuoja, prakaituoja, tai netenka daug skysčių, o dėl to gleivės tirštėja, jas sunku atkosėti. Todėl duokite daug gerti, sūriu vandeniu plaukite nosį, naudokite namie drėkintuvą, inhaliatorių. Galima duoti ir gleives skystinančių vaistų, tačiau net jie bus mažiau veiksmingi, jei kartu mažylis negaus pakankamai skysčių. Efektyvu ir haloterapija – druskų kambarys.
Gal tai refliuksas?
Esant refliuksui, gali atrodyti, kad vaikas nuolatos kosti. Tačiau toks kosulys prasideda ar sustiprėja gulint. Tokiu atveju reiktų pasiaiškinti, ar vaikui nėra refliukso (GERL – gastroezofaginis refliuksas vargina, kai dėl silpnų stemplės ar skrandžio raumenų rūgštys iš skrandžio grįžta viršun į gerklę). Refliuksas paprastai diagnozuojamas remiantis ligos istorija ir tuo, kaip sekasi taikyti tam tikrus gyvenimo būdo, mitybos pokyčius. Apžiūrėjus nosiaryklę, matyti tipiškas refliukso vaizdas: užpakalinė ryklės sienelė būna gruoblėta kaip akmeninis grindinys, paraudusi.
Ką daryti? Po maitinimų kūdikį reiktų palaikyti stačią kone pusvalandį. Dar svarbu nepamiršti PRIEŠ maitinimą pašalinti iš skrandžio ir žarnyno oro, t. y. mažiukus reikia guldyti ant pilvo ir pamasažuoti nugarą. Vyresniems vaikams reikėtų aukštesnės pagalvės ar apskritai gulint pakelti galvūgalį – tai labai sumažina kosulį.
Maitinti reikėtų mažesnėmis porcijomis. Mažiausiems pacientams kartais rekomenduojama tirštinti maistą, t. y. anksčiau jį įtraukti į racioną. Reikia atidžiau pastebėti, kas vyresniems vaikams paaštrina refliuksą, – gal tai citrusiniai vaisiai, gal pomidorai, šokoladas, mėtos ar aštrūs prieskoniai. Praverčia mitybos dienoraščio pildymas – tuomet daug kas matyti aiškiau.
Dar – vyresniems vaikams nerekomenduojama valgyti prieš pat miegą.
Gal tai tikas?
Šį kosulį ypač sunku nustatyti ir gydyti. Į šią priežastį paprastai atsisukama tada, kai jau atmestos visos kitos įmanomos priežastys. Gali būti, kad vaikui persirgus peršalimu ar gripu visi kiti simptomai dingsta, o kosulys pasilieka. Jo negirdėti tik tuomet, kai vaikas miega. Mažasis gali guostis, kad jam kažkas kutena gerklę. Ir taip gali būti, nes kartais po infekcijos lieka kvėpavimo takų inervuojančių nervų galūnėlių sudirgimas, o jam praeiti reikia laiko.
Beje, reikia žinoti, kad vaikas nekosi tyčia. Dažnas netgi nesuvokia kosčiojantis. Kartais šį tiką sukelia psichologinės priežastys, nerimas. Dar kitais atvejais vaikas tiesiog įsitaiso įprotį krenkšdamas pravalyti gerklę.
Kartais pakanka vien nuraminti vaiką, kad jis nebeserga. Kartais reikia, kad tai padarytų gydytojas. Kad ir kokia būtų to priežastis, jau vien dažnas kosčiojimas gali sudirginti gerklę. Taip susidaro užburtas ratas – kosint suaktyvinamas kosulys. Norėdami šį ratą nutraukti, pasiūlykite gurkštelti vandens, čiulpinuką. Padeda pagyrimai ir palaikymas, kai vaikui pasiseka susilaikyti nekosėjant. Kai kurie vaikų pulmonologai gali pamokyti relaksacijos pratimų, kurie padeda suvaldyti tikus. Patartina drėkinti gleivinę – tam tinka čiulpinukai ar net paprasta kramtomoji guma. Galiausiai nepamaišytų ir psichologo konsultacija.
Gal tai mikoplazmos?
Kosulys užtrunka net kelis mėnesius, būklė tai pagerėja, tai pablogėja, o po kiek laiko kosčioti pradeda ir kiti namiškiai, kosima be perstojo net kelias minutes, toks įspūdis, kad kas plunksnele kutentų gerklę… Gali būti, kad priežastis – mikoplazmos ir chlamidijos. Jas medikai vadina atipiniais (netipiškais, neįprastais) ligų sukėlėjais, mat jos nėra nei bakterijos, nei virusai, todėl joms įveikti reikalingi ir specifiniai antibiotikai.
Pirmiausia, žinoma, reikia atlikti tyrimus. Gali būti imamas nosiaryklės ar bronchų sekreto tepinėlis, bet patikimesniu yra laikomas imunologinis kraujo tyrimas. Vienas „suktas“ dalykas – ligos pradžioje specifinių antikūnų kraujyje dar gali ir nebūti, tad tyrimą gali tekti kartoti vėliau. Bet jei bėda nustatoma ir parenkami tinkami vaistai, tai pagaliau baigiasi pasveikimu. Tiesa, dažnai vis dėlto pasveikstama ir savaime, t. y. išsikosima.
Beje, nepamirškite ir kokliušo. Jis skiepytiems vaikams gali praeiti lengva forma, bet sukelti ilgų nesunkių pakosčiojimų.
Gal tai įstrigęs svetimkūnis?
Pasitaiko, kad kai kada vaikui kelerius metus trunkantį kosulį būna sukėlęs… įstrigęs trupinys, rastas ant kilimo ir įkvėptas uostant. Bet 
kaip sugalvoti šitai patikrinti? Nesijaudinkite, gydytojai visuomet pagalvoja apie svetimkūnį, jei kosulys būna atsiradęs labai staiga (tai – būdingiausias požymis), jei tarp kosulio priepuolių vaikas atrodo ir elgiasi kaip sveikas arba jei kosulio tradicinis gydymas neduoda efekto. Tuomet atliekamas rentgenas ir / arba bronchoskopija – jos metu svetimkūnis ir ištraukiamas.
Beje, rentgenas parodo ne visus svetimkūnius. Pavyzdžiui, vienas mano ligoniukas sirgo, regis, plaučių uždegimu – būtent tai buvo matyti rentgeno nuotraukoje. Bet antibiotikai ir kitos tradicinės priemonės sveikti nepadėjo. Viskas baigėsi bronchoskopija ir aptirpusio ledinuko ištraukimu iš broncho. Jo rentgenogramoje nebuvo matyti…
Gal tai alergija?
Jei kosčiojimą lydi nesibaigianti sloga, reikėtų ištirti, ar vaikas nealergiškas kažkam, kas kartu su juo gyvena tame pačiame kambaryje – katinas, dulkių erkutės arba kur nors po tapetu pasislėpęs pelėsis. Alergija – tai perdėta organizmo reakcija į kokią nors medžiagą (alergeną), kuri daugeliui kitų žmonių nekelia jokios grėsmės. Alergenai paskatina histamino ir kitų biocheminių medžiagų gamybą, o tai ir sukelia uždegimą, chronišką slogą bei kosulį.
Jei tyrimai patvirtins, kad vaikas kažkam alergiškas, reikės žingsnis po žingsnio atsikratyti ir vengti alergenų. Jei būklė negerės, teks artimiau bendrauti su alergologais-imunologais. Jie atliks specialius tyrimus ir nuspręs, kaip gydyti. Negydoma alerginė sloga gali baigtis chronišku sinusitu, ausų uždegimu, miego sutrikimu bei astma; tai gali paveikti ir kalbos vystymąsi. Jei vaikui jau 5 m. ir liga nepasiduoda tradiciniam gydymui, kitas geriausias žingsnis būtų išmėginti imunoterapiją.
Konsultavo pediatrė Aurika Jurevičienė
