Šiais laikais gana dažnai darbo rūpesčiai kartu su darbuotoju parkeliauja į jo namus. Tai aktualu jautriems, pareigingiems žmonėms, tiek vyrams, tiek moterims, nepaisant amžiaus ir profesijos.
Žinoma, tam, kad gerai jaustumėmės, darbe reikėtų dirbti, o namie rūpintis šeima ar savimi. Derėtų nesinešti darbų į namus, na, o darbe nespręsti buitinių problemų.
Neretai „interesų konfliktas“ kyla dėl to, kad moterys ir namie, ir darbe nori viską daryti tobulai, o viskam rasti laiko labai sunku. Norą būti nepriekaištingai kartais lydi kita bėda – noras viską daryti vienai. Kai kurios mamos jaučiasi įsipareigojusios vienos rūpintis vaiku, nes joms neįtinka nei vyras, nei auklė, nei močiutė.
Vienas būdų, kaip darbo rūpesčius palikti darbe, yra jausmų refleksija. Išeinant iš darbo galima keletą minučių skirti savo emocinei, jausminei būsenai. Paklauskite savęs, kaip jaučiuosi, kaip praėjo diena, ir įvardykite visus – ir malonius, ir nemalonius – tądien kilusius jausmus. Po to tarkite sau, kad visus tuos reikalus atidedate į šalį iki rytojaus (ar iki pirmadienio).
Neseniai grįžusioms į darbą
Grįžimas po vaiko priežiūros atostogų į darbą moteriai yra neišvengiamas stresas. Štai keletas dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį jau pirmosiomis dienomis.
X Savo iniciatyva pasidomėkite įstatymų suteikiamomis lengvatomis ir nebijokite darbdavio jų prašyti – pats jis vargu ar pasiūlys „mamadienį“. Yra net juokaujama, kad jei moteris pati tiksliai nežino, ko nori, už ją suplanuos darbdavys.
X Suburkite „palaikymo komandą“. Kad nekiltų nereikalingos įtampos, iš anksto suplanuokite, kas iš artimųjų galės jums padėti, kai susirgs vaikas ar reikės vykti į komandiruotę.
X Drąsiai prašykite, kai prireiks pagalbos. Svarbu savo prašymą formuluoti konkrečiai, pavyzdžiui, kaimynės klauskite: „Ar negalėtumėte rytoj nuo 16 iki 18 val. pažiūrėti mano sūnelio?“ Ir nesikrimskite, jei gausite neigiamą atsakymą. Seniau buvo sakoma, kad vaiką augina visas kaimas. Kas šiuo metu yra „jūsų kaimas“?
X Reikėtų atkreipti dėmesį į laiko planavimą. Taupant laiką, padeda tam tikrų naudingų įpročių turėjimas, pavyzdžiui, tiktų numatyti, kuriomis savaitės dienomis vyksta tam tikri darbai. Geriausia planuojamus darbus užsirašyti. Tik palikite bent valandą netikėtumams. Beje, lygiai taip pat svarbu planuoti laisvalaikį, poilsį, šventes.
Situacijos ir sprendimai
Mūsų viršininkas griežtas, o aš labai jautriai reaguoju į kritiką. Būna, jis supeikia mano ruoštą projektą, o aš vakare namie aprėkiu vaiką vien už tai, kad jis priėjęs paprašė paskaityti knygutę ar paduoti flomasterius. Vėliau labai gailiuosi… Be to, namie nuolat galvoju apie darbą, nors ir norėčiau to nedaryti.
Tokiu elgesiu, kai, pykstant ant bendradarbių, pyktis išliejamas ant šeimos narių, paprastai pasižymi žmonės, kurie nemoka atpažinti ir įvardyti savo jausmų. Emocijų nukreipimo į niekuo nekaltus artimuosius padėtų išvengti jau minėta jausmų refleksija. Suvokę savo jausmus, galėsite juos valdyti ir reikšti tinkamais būdais.
Dėl to, kad namie mintimis nuolat grįžtame prie darbo rūpesčių, gali nukentėti bendravimas su artimaisiais. Vietoje to reikėtų stengtis, kiek tai įmanoma, iškilusius sunkumus aptarti darbe su kolegomis. Tačiau ir namuose pokalbis su artimaisiais gali padėti nusiraminti, rasti sprendimą.
Darbas mane labai išvargina. Vakare namo grįžtu visai išsunkta. Vaikas prašo, kad aš su juo pažaisčiau, sutuoktinis klausia, kas bus vakarienei, kambariai suversti, o man tesinori verkti…
Reikėtų permąstyti ir aptarti šeimoje nusistovėjusias bendravimo, tvarkymosi taisykles. Ir moterims, ir vyrams grįžus iš darbo reikia skirti truputį laiko sau. Galima susitarti su artimaisiais, kad, jums grįžus namo, jie leistų 15–30 min. pabūti tyloje, nusiraminti, persijungti iš darbo į namų pasaulį.
Mano darbas įtemptas ir sunkiai planuojamas. Kol neturėjau vaiko, buvau atsparesnė stresui, o dabar nuolat apima panika: „Tiek daug darbų, nieko nespėju, nesuprantu, ko dabar griebtis…“ Kaip susiimti?
Panašiais atvejais telieka patarti nusiraminti ir pradėti nuo paprasčiausių darbų. Po jų kiek atsikvėpusi suplanuokite, kada ir kaip pailsėsite. Atsikratyti įtampos labai padeda vien žinojimas, kad, pavyzdžiui, netrukus sulauksite įdomaus savaitgalio.
Kartais verta ne susiimti, kad dirbtumei, o pagalvoti, kurių darbų atsisakyti. Žinau ne vieną atvejį, kai žmogus pervargo nuo profesinių rūpesčių, susirgo, išėjo iš darbo, o į jo vietą buvo priimti penki darbuotojai, kad nuveiktų tuos pačius darbus.
Konsultavo psichologė psichoterapeutė Rita Zykienė
