Koks jūsų peršalimo ir gripo IQ?

Konsultuoja pediatrė Aurija Jurevičienė

• Sunku pasakyti, ar vaikas peršalęs, ar jam prasideda gripas, bet tai tikriausiai gripas, jei…
  1. Prieš kelias dienas jam skaudėjo, draskė gerklę, o dabar ėmė varvėti nosis ir atsirado kosulys.
  2. Vaikas tapo tikru gleivių (skreplių, išskyrų iš nosies) gaminimo aparatu.
  3. Pasiimant iš darželio dar buvo sveikas, bet vakarieniaujant pakilo karštis, pradėjo smarkiai skaudėti galvą, mažasis jautėsi pernelyg silpnas žaisti.

Atsakymas:

Jei pasirinkote 3, mokate pastebėti gripą.

Gripas – tai tarsi didesnis, „energingesnis“ peršalimas. Ir gripo, ir peršalimo virusai sukelia gerklės skausmą, slogą, kosulį, karštį. Tačiau peršalus simptomai stiprėja pamažu, o esant gripui viskas vyksta greičiau ir stipriau. Temperatūra iškart pašoka aukščiau, apima drebulys, ima „laužyti“ kaulus, pasidaro labai silpna. Tai nutinka prieš kosuliui ar slogai, kurie signalizuoja gripą, pasirodant arba vėliau.

Gripą pastebėjus greitai, galima išvengti rimtų komplikacijų, tokių kaip bronchitas ar plaučių uždegimas. Jei vaikui daugiau nei vieni metai, jam gali padėti antivirusiniai vaistai („Tamiflu“ ar „Relenza“). Jų išgėrus per 48 val. nuo gripo pradžios, tikimybė ligai įsismarkauti labai sumažėja. Tačiau šių vaistų skiriama tik per gripo epidemiją ar atlikus tepinėlį iš nosiaryklės, mat jei virusas – ne gripo, šis vaistas nepadės (o yra nepigus).

• Ar jūs skiepijatės gripo vakcina?
  1. Taip, visa mūsų šeima pasiskiepija.
  2. Šiemet ne, nes skiepijomės praėjusiais metais.
  3. Suaugusieji – taip, vaikai – ne. Jie sveiki ir stiprūs, įveiks bet kokius virusus.

Atsakymas:

Jei pasirinkote 1, esate atsparus mitams apie vakcinas.

Kasmet gripo virusai mutuoja ir kažkiek pakinta. Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui adaptuotomis vakcinomis yra pats veiksmingiausias gripo profilaktikos metodas, padedantis apsisaugoti nuo pavojingų komplikacijų (pneumonijos, bronchito, sinusito, miokardito, meningito ir kt.). Štai kodėl PSO rekomenduoja kasmet paskiepyti visus vaikus, o labiausiai – nuo pusės iki dvejų metų. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, didžiausias mirštamumas nuo gripo yra vaikų iki dvejų metų amžiaus grupėje (35 proc). Šis rodiklis viršija sveikų suaugusiųjų mirtingumą keliasdešimčia kartų. Taip yra todėl, kad tokio amžiaus vaikų imuninė sistema mažai tesugeba pasipriešinti gripo virusui, nes ji dažnai dar nėra spėjusi su juo susidurti.

Deja, apskaičiuota, kad iš vaikus skiepijančių tėvų daugiau nei pusė nedaro to kasmet (tyrimas atliktas JAV). Taip yra todėl, kad tik 30 proc. tėvų yra „visiškai įsitikinę“, kad tai saugu. Kaip žinome, Lietuvoje šis baubas taip pat gerai pažįstamas…

Medikams, mokslininkams bei visuomenės sveikatos specialistams tai sunkiai suvokiama, juk jau seniai įrodyta, kad tie minimalūs kiekiai tiomersalio (gyvsidabrio turinčios konservuojančios medžiagos) yra visiškai nekenksmingi ir jau tikrai nesukelia autizmo, kaip buvo paskelbta atlikus vieną klaidingą ir seniai paneigtą tyrimą. Be to, ši konservavimo priemonė labiau reikalinga tuomet, kai buteliuke yra daugiau kaip viena dozė vakcinos (ir todėl jas lengviau užteršti bakterijomis ar grybeliais), o šiais laikais tokius buteliukus jau pakeitė vienos dozės buteliukai, todėl ir tiomersalio jose nebėra.

Vakcina išties turi kiaušinio baltymo, tačiau mokslo autoritetai neseniai patvirtino, kad ji saugi netgi kiaušiniams alergiškiems žmonėms (vis dėlto visad geriau prieš skiepijantis pasitarti su savo gydytoju).

Vakcinoje yra trys neaktyvūs gripo virusai, apsaugantys nuo pagrindinių galimų epidemijų, kurių tikimybę kasmet apskaičiuoja mokslininkai. Taip, kai kurie žmonės suserga ir pasiskiepiję, tačiau taip yra ne dėl paties skiepo. Negyvas virusas negali jūsų susargdinti, nes vakcinoje gripo viruso nėra – tik jo dalelės. Tačiau nuo gripo dažnai skiepijama tuo metu, kai aplink sklando daugybė peršalimo virusų, tad susirgę žmonės klaidingai suverčia kaltę skiepui.

• Kada jau reikia kreiptis į medikus?
  1. Kai kūdikiui dar nėra trijų mėnesių, o temperatūra pasiekė 38 laipsnius.
  2. Jei sudavus acetaminofeno ar ibuprofeno (vaistų nuo karščiavimo) ir praėjus pusvalandžiui jis jaučiasi dar prasčiau.
  3. Jei vaikas ima dusti, švokšti ar prasidėjus nepertraukiamiems kosulio priepuoliams.

Atsakymas:

Apgavome? Teisingi atsakymai – ir 1, ir 2, ir 3.

Pasak gydytojų, į juos dažniausiai kreipiamasi ir į namus kviečiama dėl pakilusios temperatūros. Dažnai temperatūra terodo, kad vaiko organizmas kovoja su liga, ir dažnai jam tai puikiausiai pavyksta padaryti (jei tėvai nemuša karščio ir tos kovos nesustabdo patys). Tačiau jei temperatūra pakyla mažam kūdikiui, gydytojui pasirodyti tikrai tikslinga. Kadangi imuninė naujagimių ir  kūdikių sistema dar nėra subrendusi, jiems pavojinga bet kokia rimtesnė infekcija. Be to, tokiems mažyliams pakilusi temperatūra būna vienintelis tam tikrų bakterinių ligų požymis (pvz., plaučių uždegimo, meningito, sepsio). Iki  trijų mėnesių amžiaus karščiuojantis kūdikis turi būti skubiai apžiūrėtas gydytojo, atlikti tyrimai dėl tikėtinos bakterinės infekcijos, jei reikia – jis turi būti stebimas ligoninėje.

Vaikams paūgėjus, karščiavimas ir toliau yra infekcijos ženklas, bet neleiskite skaičiams termometre jūsų išgąsdinti. Kartais iki 40 laipsnių įkaitinti vaiką gali gan nereikšmingas virusas, o štai esant kokiam meningitui temperatūra gali nė nesiekti 39 (rimta liga gali būti ir visai nekarščiuojant). Tad verčiau atidžiai stebėti vaiką, išvadas daryti iš to, kaip jis jaučiasi, o ne pasikliauti termometro rodmenimis. Beje, tėvai pasikeitusią savijautą pastebi labai greitai.

Jei mažylis tikrai blogai jaučiasi, duokite jam pagal svorį apskaičiuojamą dozę acetaminofeno ar ibuprofeno, tačiau niekad neduokite aspirino (kuris vaikams gali sukelti Rejeso sindromą – rimtą smegenų ir kepenų ligą) bei analgino (toksinis poveikis kraujodaros organams). Jei vaiko virusas – iš „švelnesnių“, vaistai jam padės ir jų veikimo laikotarpiu vaikas pasijus geriau. Jei ne, skambinkite gydytojui. Paprastai temperatūra būna žemesnė rytais ir aukštesnė vakarais. Tad jei vaikas prasčiau atrodo į vakarą, tai nereiškia, kad jam pablogėjo.

Na, ir žinoma, jei vaikas dūsta ar jį puola kažkas panašaus į kokliušą, nieko nedaryti ir nesikreipti į gydytojus yra tikras nusikaltimas.

• Jūsų nuomone, vaikui reikia antibiotikų, nes…
  1. Gleivės (skrepliai, išskyros iš nosies) yra skaidrios, vandeningos.
  2. Gleivės yra tirštos ir gelsvai žalsvos spalvos.
  3. Jau praėjo savaitė ir vaikui tik blogėja.

Atsakymas:

Nė vienas atsakymas nėra teisingas. Nesileiskite apkvailinami išskyrų!

Nei gleivių spalva, nei tirštumas nerodo, ar žmogus labai serga, ir tikrai nėra rodiklis, ar jam reikia vaistų, ar ne. Tačiau jei kosulys, nosies varvėjimas ar gausios išskyros iš jos vargina jau daugiau nei dvi savaites, gali būti, kad vaikui prasidėjo ausų ar sinusų uždegimas. Sausas kosulys gali reikšti plaučių uždegimą. Šiais atvejais antibiotikai gali būti reikalingi (kita vertus, plaučių uždegimas dažnai būna virusinės kilmės ir organizmas atsikrato virusų pats). Kas neprisimena, primename – antibiotikai neturi visiškai jokio poveikio paprastam peršalimui ar gripui, užtat gali pakenkti organizmo bakterijų balansui bei imuninei sistemai.

• Mažyliui bėga nosis, jis šiek tiek kosi, bet šiaip jaučiasi gerai, o jums šiandien verkiant reikia į darbą. Tad jūs…
  1. Kadangi vaikas neturi temperatūros, jaučiasi gerai, ramiai išvedate jį į darželį.
  2. Išvedate ir meldžiatės, kad auklėtoja nepaskambintų ir nelieptų ateiti pasiimti.
  3. Liekate su vaiku namie.

Atsakymas:

Teisėtai teisingas atsakymas – 3, bet…

Higienos normose aiškiai parašyta, kad į darželį draudžiama priimti sergančius ar užkrečiamų požymių turinčius vaikus (tuos, kurie karščiuoja, skundžiasi skausmu, viduriuoja, vemia, kosi, kuriems yra išskyrų iš nosies ir kt.). Nėra jokių išimčių ar taisyklių, kiek kartų jis turi sukosėti, kad neturėtų ar dar turėtų teisę eiti į kolektyvą.

Bet visi supranta: jei truputį peršalusį vaiką laikysite namie, kol snarglio nebeliks nė pėdsako, jis iš tų namų šaltuoju sezonu gali ir neišeiti. Apskaičiuota, kad vidutiniškai ikimokyklinio amžiaus vaikai viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis serga nuo 4 iki 8 kartų per metus. Vaikai, kurie lanko vaikų ugdymo įstaigą ar turi vyresnių brolių arba sesių, gali sirgti nuo 10 iki 12 kartų! Ir čia kalbame apie „normalius“ vaikus, kurių augimas ir vystymasis yra normalus, jie neturi lėtinių ligų ar imunodeficito. Vidutiniškai virusinės kvėpavimo takų infekcijos užtrunka 8 dienas, tačiau pasitaiko atvejų, kai liga užsitęsia iki dviejų savaičių. Tai reiškia, kad „normalus“ vaikas gali beveik pusę metų turėti vienokių ar kitokių infekcinės ligos požymių!

Sloga – tai nosies gleivinės apsivalymas ir gynyba nuo pašalinių medžiagų (alergenų, virusų, bakterijų). Kadangi darželyje savo „fauna“ dalijamasi labai dosniai, nosis tiesiog apsiplauna ir valosi. Snarglėtas darželinukas užsienyje yra norma, o mes reikalaujame visai sausos nosies, tai – misija „Praktiškai neįmanoma“.

Tačiau nepaisant to, kad, jūsų nuomone, vaikas beveik sveikas, turite galvoti ir apie kitus. Ligos neturėtų būti skirstomos pagal tai, ar smarkiai vaikas kosi, nes virusai perduodami ir sergant nesmarkiai. Nuspręsti, ar jūsų mažylis gali užkrėsti kitus, nėra taip paprasta. Vaikai (kaip ir suaugusieji) labiausiai užkrečiami būna kelias dienas PRIEŠ susirgdami ir kelias dienas po to. Tuo metu, kai jam jau pradeda tekėti nosis, sakykime, katė iš maišo jau būna išleista.

Tad ką daryti? Pačiomis ūmiausiomis dienomis, kai virusų išskyrimas į aplinką būna didžiausias, vaikui reikėtų likti namuose, o kai kosulys išlieka nežinia kiek laiko, bet mažylis jaučiasi seniausiai pasveikęs, gali užsiimti kažkokia veikla, eiti į lauką – į darželį galbūt  galima. Kosulys – ne visada ūminės infekcinės ligos požymis. Pavyzdžiui, po persirgtos virusinės infekcijos kosulys gali išlikti keletą savaičių, nors paties viruso vaiko organizme jau seniausiai nebėra, taip tik valosi gleivinės. Be to, kosulys gali būti alerginės kilmės – neužkrečiamas.

• Penkiamečiui kosulys neleidžia visą naktį užmigti. Vaikui būtina išsimiegoti, beje, visai šeimai taip pat. Štai kodėl jūs ketinate…
  1. Duoti pusę dozės vaistų nuo peršalimo („Thera Flu“ ar panašių), skirtų vaikams nuo 12-os metų.
  2. Įtrinti krūtinę kokiu nors tepalu su natūraliais ekstraktais.
  3. Duoti vaistų nuo alergijos, kurie turi sedatyvinį poveikį ir šiek tiek migdo (na gerai, gal tai ir nėra geriausia išeitis, bet tik vienai naktelei…).

Atsakymas:

Pasirinkote 2? Taip!

Oraliniai vaistai nuo peršalimo, nors ir sušvelnina simptomus, bet turi nemažai šalutinių poveikių. Kita problema – peršalimo ir kosulio vaistų derinys sudaro tikimybę perdozuoti medikamentų. Jų sudėtyje esantis pseudoefedrinas, turintis palengvinti slogą, vaikams dažniausiai įdirgina jautresnę nei suaugusiųjų centrinę nervų sistemą. O antihistamininiai vaistai (pvz., tavegilis), užuot nuraminę vaiką, gali jį netikėtai suaktyvinti.

Reikia žinoti, kad kosulys – tai apsauginis mechanizmas, dėl kurio gleivės ir išskyros nepatenka į žemutinius kvėpavimo takus (kur būtų gerokai pavojingesnės). Nėra jokio reikalo jį slopinti, nebent jis vaikui visiškai neleidžia miegoti. (Jūsų miegas, nepykite, bet nėra joks veiksnys iš viso…) Mėgindami padėti vienų metų ir vyresniam vaikui išsimiegoti, ištrinkite krūtinę tepalu su mentoliu, kamparu ar kitais ingredientais, kurie sušildo krūtinę, pagerina kraujotaką, taip sumažindami ir kosulį. Labai veiksminga kosulį malšinti tiesiog medumi.

Druskingu vandeniu išplaukite ir sudrėkinkite (jei reikia – dar ir suriebalinkite) nosies ir nosiaryklės gleivinę, pašalinkite susikaupusias gleives iš nosiaryklės – tiesiog paprašykite atkosėti po nosies plovimo ar sukelkite kosulį (tai daroma pirštu ar šaukštuku paspaudžiant liežuvio šaknį) ir tuomet dažniausiai galėsite bent porą valandų numigti.

Kartais gydytojai rekomenduoja vaistus nuo skausmo, kurių sudėtyje yra tik viena veiklioji medžiaga – paracetamolis ar ibuprofenas. Nė vienas jų tiesiogiai kosulio neveikia, bet dažnai miegoti naktį neleidžia su peršalimo infekcija susiję skausmai ar skausmeliai (tiek gerklės, tiek ausų „pašaudymas“). Ibuprofenas kovoja su uždegimu, sumažina skausmus ir padeda vaikui geriau miegoti. Paracetamolis taip pat mažina skausmą, tačiau jo poveikis trunka keturias valandas, o ibuprofeno – šešias. Kita vertus, jei vaikas nenori geriamųjų vaistų arba vemia, tuomet tinka tik žvakutės, o tokiu atveju galima rinktis tik paracetamolį.

Kreipkitės į gydytoją, jei kosulys tęsiasi daugiau nei dvi savaites. Tai gali signalizuoti apie alergiją, astmą ar antrinę bakterinę infekciją, pvz., plaučių uždegimą. Arba ausų infekciją – taip, kosulys su tuo taip pat tiesiogiai susijęs.

• Jūsų darželinukas grįžo namo peršalęs ir tuojau pat „padovanojo“ ligą pusantrų metų broliui. Jei būtumėte buvę protingesni, būtumėte…
  1. Uždėję vyresnėliui kaukę, vos pastebėję pirmuosius ligos požymius.
  2. Budriau stebėję, kad vaikai mažiau kontaktuotų, juo labiau nesibučiuotų.
  3. Nuvežę vyresnėlį kelioms dienoms pagyventi pas močiutę.

Atsakymas:

Teisingas atsakymas 2.

Kai kas nors šeimoje peršąla ar pasigauna gripą, apsaugoti nuo to kitus sunku, bet įmanoma. Nereikia žaibiškai evakuoti kito vaiko ar reikalauti, kad abu nešiotų kaukes, tačiau šioks toks karantinas ir padidintas švaros režimas būtų protingas žingsnis. Paprašykite brolio, kad nebučiuotų mažiuko, neliestų jo rankučių ar veidelio. Sergančiojo rankšluostį ir net dantų šepetuką laikykite atskirai nuo sveikųjų. Skalavimui naudokite vienkartinius puodelius. Dezinfekuokite paviršius, kuriuos galėjo paliesti sergančiojo pirštukai – durų rankenas, lovytės virbus, klozeto mygtuką ir pan. Naudokite rankų dezinfekavimo skystį.

Vis dėlto yra viena sritis, dėl kurios verta „isterikuoti“ – tai rankų plovimas. Tai pati svarbiausia priemonė, siekiant apsisaugoti nuo infekcijų, mat nors dauguma tikime, kad virusai sklando ore, iš tikro dažniau vaikai ne įkvepia jų, o paliečia juos bei rankute nuneša iki burnos, nosies, akių. Beje, pasak tyrimų, nėra jokių įrodymų, kad antibakterinis muilas veikia geriau nei paprastas muilas su vandeniu.

• Geriausias būdas sutrumpinti gripo ar peršalimo trukmę, tai…
  1. Duoti daugiau vitamino C.
  2. Duoti natūralių žolinių preparatų, pavyzdžiui, ežiuolių, taip pat cinko ar homeopatinių produktų, tokių kaip „Oscillococcinum“.
  3. Susipakuoti daiktus ir visai žiemai išskristi į šiltuosius kraštus.

Atsakymas:

Jei pasirinkote 1, vadinasi, daug žinote apie C

Vitaminas C pagerina sergančiojo savijautą ir padeda greičiau pasveikti. Tačiau nėra jokių įrodymų, kad vitamino C „megadozės“ apskritai padės išvengti peršalimų. Tad kiek to vitamino vartoti? Paprasčiausiai stebėkite, kad jūs ir vaikai kasdien gautų rekomenduojamą dozę iš maisto. Jei kažkas namie suserga, galite nusipirkti papildų ir duoti papildomai. Vaikams – 100 mg per dieną, jums – iki 500 mg.

Nors daugybė žmonių prisiekinėja, kad alternatyvios priemonės labai padeda, vis dėlto turėtumėte žinoti, jog jų saugumas ar efektyvumas moksliniais tyrimais nepatvirtinti. Vien todėl, kad kažkas yra „natūralu“, dar nereiškia, jog saugu. Tarkime, vaistažolių tikrai galima perdozuoti, kai kurios jų dirgina skrandį (mėtos, melisos) . Vis daugėja alergiškų vaikų, o vaistažolės jiems sukelia alergiją.

Na, o jei pasirinkote atsakymą C, galima jus suprasti… Šiltesnio klimato zonose peršalimu tikrai sergama rečiau, tačiau gripas pas mus atkeliauja būtent iš ten.