Namie velniukas, darželyje – angeliukas

Jei darželyje rašytų pažymius, jūsų mažutis būtų tikras dešimtukininkas. Bet namie auklėtojos jo nepažintų: jis zyzia, ginčijasi ir „nebrokija“ griuvimo ant žemės triukų... Kokių gi auklėtojos žino paslapčių, jums dar nežinomų?

Atsakymas gana paprastas: bendra veikla grupėje skatina vaikus lygiuotis į bendraamžius ir siekti auklėtojos pagyrimo. Tos pastangos, deja, negali trukti ištisą dieną, todėl natūralu, kad grįžęs namo vaikas tarsi nutrūksta ir ima bandyti mamos kantrybę. Bet tai nereiškia, kad jūs turite atleisti vadeles. Nors ir nerealu tikėtis, kad vaikas mamos žodžiams bus toks pat dėmesingas kaip ir auklėtojos, o su broliukais ar sesutėmis žais taip pat gražiai kaip su darželio draugais, tačiau elgesio namie ir darželyje skirtumų tikrai galite sumažinti.

 

Niekam nieko neduosiu!

Galvos skausmas namie. Darželyje jis gražiausiai dalijasi žaislais, bet namie nė už ką neduoda mažesnei sesutei pažaisti traukinuku.

Auklėtojos patarimas. Nesakykite trimetukui, kad jis privalo dalytis. Geriau pasiūlykite keistis. Galima pasakyti ir štai kaip: „Matau, kad dabar nenori sesei duoti traukinuko, bet gal ji galės pažaisti, kai baigsi?“ Tai leis vaikui pasijusti kontroliuojančiu padėtį – jis galės neduoti žaislo tol, kol jam reikės, ir būti maloningas vėliau…

Jei jis vis tiek sako „ne“, galite nustatyti laiko limitą: „Oho, matau, šis traukinukas tau išties patinka. Gali pažaisti dar 5 min., o paskui duok sesutei.“ Ir nepamirškite prieš minutę įspėti, kad žaidimo laikas tuoj baigsis.

O jei vaikas vis tiek nieku gyvu nepaleidžia žaislo? Na, ir tiek to. Vaikui galima leisti turėti kelis žaislus, kuriais jis su niekuo nesidalija. Kartais su dalytis nenorinčiais vaikais panašiai elgiasi ir auklėtojos – leidžia atsinešti iš namų mylimą žaislą ir laikyti spintelėje, kad niekas jo nepaimtų.

 

Staiga – vėl lėliukas…

Galvos skausmas namie. Darželyje vaikas puikiausiai nueina į tualetą ir paskui nusiplauna rankas, bet namie reikalauja pagalbos.

Auklėtojos patarimas. Ugdyti vaiko savarankiškumą padeda aplinka, tad šiek tiek nusibeždžioniaukite nuo darželio, juk jame viskas pritaikyta vaikučiams. Pritūpkite ir apžvelkite viską mažylio akimis. Prie kriauklės pastatykite pastovėlę, kad vaikas pats pasiektų čiaupą. Žemiau nuleiskite kabyklą, kad galėtų pats pasikabinti paltuką. Puodelius atsigerti sustatykite pasiekiamoje lentynoje, kad galėtų pats pasiimti. Ir nepasiduokite provokacijai „aš mažas vaikelis“. Sakykite: „Auklėtoja sakė, kad tu vienas nueini į tualetą. Gal galėtum parodyti, kaip viską darai?“

Jei vaikui staiga prireikia padėti apsirengti, priminkite, kaip puikiai jis su šia užduotimi susitvarkė vakar, ir paklauskite, ar dar prisimena kaip. Nepamirškite pagyrimų – šiuo atveju jie varomoji jėga! Kuo entuziastingiau džiaugsitės jo laimėjimais, tuo labiau vaikas trokš būti didelis.

Beje, dar viena nebloga gudrybė – rytus paspartinti nuotraukomis. Nufotografuokite vaiką, kai jis rengiasi, valosi dantukus ir kt. Tuomet iškabinkite nuotraukas reikalinga tvarka – mažylis žinos, kas po ko eina. Ir matys puikų pavyzdį – save!

 

Nenusėdi vietoje

Galvos skausmas namie. Kai pasakėlę skaito auklėtoja, jūsų džiaugsmas klausosi tyliai ramiai. Kai knygą atsiverčiate jūs, ima suktis, kuistis ir raitytis.

Auklėtojos patarimas. Darželyje pasakėlė skaitoma visada tuo pačiu metu, todėl vaikas įpranta prie šios  rutinos. Panašią sukurkite ir namie: iš pradžių užkąskite, tada padėliokite kartu dėlionę ar sukurkite darbelį, o tada skaitykite knygelę. Dar vienas koziris – savo veiklą visuomet baikite prieš vaikui prarandant susidomėjimą, kad jis nepradėtų nuobodžiauti. Ir, kaip sakoma, nepriimkite asmeniškai, jei jis neišsėdi visos „Raudonkepuraitės“. Tai nereiškia, kad jis turi dėmesio sutrikimų, o jūs – prastas skaitovas. Pamėginkite paskaityti pusę pasakos, o kitą pusę baigsite prieš miegą.

 

Negirdi, ką sakote

Galvos skausmas namie. Vos ko nors paprašo auklėtoja, vaikas šoka ir puola daryti. Kai ko nors panašaus prašote namie, jis nė nesiteikia kreipti dėmesio ir neatsiplėšia nuo savo veiklos.

Auklėtojos patarimas. Svarbiausia – suteikti pasirinkimo galimybę. Švaros valandėlės metu auklėtojos visuomet klausia, kaip jie norėtų tvarkytis: „Ar rinkdami žaislus šokinėsime kaip varliukai, ar šuoliuosime kaip žirgeliai?“ Turėdami pasirinkimo galimybę vaikai noriai  bendradarbiauja. Todėl atėjus miego metui leiskite pasirinkti, ar, iki jam įlipant į lovą, žaisite gaudynių, ar mažasis norėtų nujoti jums ant kupros. Panaši strategija tinka ir skiriantis su draugais: „Ar nori Justuką apkabinti ir duoti bučkį, ar paspausti jam „penkis“?“