1. Eilės ar vaikų trūkumas?
Ar tiesa, kad į kai kuriuos privačius darželius yra didelės eilės? O gal, atvirkščiai, kai kurie jų gali užsidaryti, nes padaugėjo vietos valstybiniuose darželiuose?
Ir į vieną, ir kitą klausimą būtų galima atsakyti teigiamai. Yra nemažai privačių darželių, kurie tikrai paklausūs ir į juos išleisti vaiką yra nemažai laukiančiųjų. Kartu yra ir nemažai darželių, kurie nesurenka pakankamo dydžio vaikų grupių, kad galėtų finansiškai išsilaikyti, ir turi nutraukti veiklą.
2. Kaip jie eis į lauką?
Daugelis privačių darželių neturi savo uždaro kiemo. Ar nėra auklėtojoms sunku vaikus sužiūrėti neaptvertose daugiabučių žaidimo aikštelėse?
Remiantis teisės aktais, vaikų darželis, ugdantis iki 60 vaikų, gali neturėti savo uždaros vaikų žaidimų aikštelės. Dažniausiai ugdytojai vaikus išveda pažaisti į artimiausias viešas erdves ar viešas aikšteles. Kartais pasirašomos ir bendradarbiavimo sutartys su šalimais esančiomis ugdymo įstaigomis – tada teritorija gali naudotis ir privatus darželis. Svarbu, kad ugdytojai, išvesdami vaikų grupę į viešas erdves, atsižvelgtų į jų amžių, grupės dydį ir į tai, kiek lydinčių asmenų turėtų būti.
3. Ar maistas nebus per prastas?
Maistas privačiuose darželiuose būna atvežtinis ir gaminamas vietoje. Ar tikrai atvežtinis maistas gali būti ne toks šviežias, atšalęs, prastesnės kokybės?
Bet kuriuo atveju maistas privalo būti kokybiškas, šviežias ir karštas. Atvežamas maistas vaikams turi būti ką tik pagamintas specialioje virtuvėje. Patiekalai vežami specialiuose induose, kad neprarastų nei kokybės, nei šilumos. Reikalavimai tiek vietoje gaminamam maistui, tiek atvežtiniam yra visiškai vienodi.
Privačių darželių valgiaraščiams yra keliami tokie patys reikalavimai kaip ir valstybinėms ugdymo įstaigoms – valgiaraštis turi būti suderintas su dietologu, patvirtintas Maisto ir veterinarijos tarnybos, be to, valgis turi būti gaminamas bei patiekiamas pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus.
Privatūs darželiai turi galimybę laisvai (be viešųjų pirkimų procedūrų) rinktis žaliavų tiekėjus ar maitinimo tiekėją, kuris atlieptų tiek tėvų poreikius ir lūkesčius, tiek teisės aktų reikalavimus. Taigi privatūs darželiai turi daug didesnes galimybes nei valstybiniai įsiklausyti į juos lankančių šeimų poreikius.4
4. Ar sirgdami mokėsime?
Ar tiesa, kad, kai vaikas nelanko privataus darželio dėl ligos, vis tiek reikia už jį mokėti visą kainą?
Privatūs darželiai yra nusimatę labai skirtingus ugdymo mokesčius ir jų mažinimo sąlygas. Nemažai jų sumažina ugdymo mokestį, jei vaikas praleidžia kažkiek dienų dėl ligos ar net atostogų. Kiti darželiai savo kainodarą grindžia nuolatiniu mokesčiu už ugdymą be jokių išlygų. Dar kiti nusimatę abonementinį mokestį už mėnesio ugdymą ir papildomą už lankytas dienas.
5. Mišrios grupės – ar tai gerai?
Dažnai privačiuose darželiuose būna mišrios vaikų grupės. Ar tai nekelia sunkumų vedant užsiėmimus, organizuojant veiklas, juk 2-mečių ir 4-mečių interesai skiriasi?
Nors prižiūrėti ir ugdyti skirtingo amžiaus vaikus iš pirmo žvilgsnio yra nepaprasta, tačiau būtent mišraus amžiaus grupėse vaikai daug greičiau įgyja socialinių kompetencijų nei vienodo amžiaus vaikų grupėse. Žinoma, daug lengviau atliepti ugdytinių poreikius, kai jie yra vienodo amžiaus, visgi mes visuomenėje negyvename susiskirstę į grupes pagal amžių, tad nuo mažens pravartu augti natūralioje aplinkoje.
Kaip jau minėjau, privatūs darželiai yra labai įvairūs. Ar vaikui mišraus ugdymo grupėje bus gerai, priklauso nuo darželio taikomos ugdymo metodikos, pasirinktų ugdymo priemonių, ugdytojų patirties.
6. Ar vaikas tikrai lavinsis?
Valstybiniai darželiai turi ugdymo programas, kuriomis ir remiasi. O ar privačiame darželyje vaikas neliks „bemokslis“, gal ten auklėtojoms paprasčiau tiesiog leisti vaikams žaisti, o ne juos ugdyti?
Visos švietimo įstaigos Lietuvoje privalo vykdyti veiklą vadovaudamosi ugdymo programomis – ją įstaiga gali pasitvirtinti arba savo sukurtą, arba rekomenduojamą valstybės institucijų. Tačiau tiek valstybiniuose, tiek privačiuose darželiuose ugdymas privalo būti.
7. Ar miegosime?
Ar tiesa, kad valstybiniuose darželiuose vaikai privalo miegoti popiet, o privačiuose galima sutarti, kad vaikas, kuriam tai nepatinka, dieną nemiegotų?
Tai priklauso ne tiek nuo to, ar darželis valstybinis, ar privatus, o nuo to, kaip vaikų grupei yra organizuojama diena, ar yra tinkamos sąlygos vaiką užimti kitoje patalpoje, jei jis nemiega. Taip pat įtaką daro ugdytojų ir tėvų bendradarbiavimas, vaiko poreikių stebėjimas.
Ir privačiuose darželiuose yra praktikuojama, kad visi vaikai eitų pietų miego ar poilsio (jei neužmigs, tai bent valandėlę pagulės, pasakų paklausys). Tačiau dažniausiai yra galimybių nemiegantį pietų miego vaiką nuvesti į kitą kambarį, kur jis užsiims ramia veikla.
8, Ar auklėtojos malonesnės?
Ar tiesa, kad privačiuose darželiuose auklėtojos geresnės ir mielesnės nei valstybiniuose? Jei taip, kokiu būdu pavyksta to pasiekti?
Taip tikrai negalėčiau teigti. Tiek valstybiniuose, tiek privačiuose darželiuose ugdytojai yra labai įvairių charakterio savybių, turi įvairias patirtis ir jų santykis su kiekvienu vaiku yra labai skirtingas.
Privačiuose darželiuose dirba labai daug jaunų ugdytojų, kurie, nors ir neturi daug patirties, turi daug pozityvumo, energijos, be to, jie gana lengvai užmezga pozityvius santykius su vaikais. Bet nemažai yra ir patyrusių pedagogų, juk privatūs darželiai gali pasiūlyti jiems geras darbo sąlygas, adekvatų atlygį ir galimybes tobulėti. Tai sustiprina ugdytojų laimės jausmą, o jie juo dalijasi su vaikais ir tėvais.
Beje, išsilavinimo reikalavimai yra vienodi dirbantiesiems tiek valstybiniuose, tiek privačiuose darželiuose.
9. Ar vaikams daugiau leidžiama?
Teko girdėti, jog privačiuose darželiuose auklėtojos viską vaikams leidžia, kad jiems ten kuo labiau patiktų, nes jei vaikas nenorės eiti į darželį, tėvai jo ten ir neleis… Ar tame yra tiesos?
Labai sunku atsakyti į šį klausimą, nes žodžiai „viską leidžia“ labai neapibrėžti. Jei vaiko elgesys yra geras, tai jo nėra dėl ko ir drausminti.
Bet jei vaikas elgiasi netinkamai (tarkim, mušasi, tyčiojasi, nepaiso ugdytojo prašymų elgtis saugiai ar pan.), tai, žinoma, viskas priklauso nuo to, kokią ugdymo aplinką yra sukūrę steigėjai ir koks santykis kuriamas su vaiko tėvais. Jei steigėjų tikslas vaiką ne ugdyti, o tiesiog išlaikyti kaip klientą, kurio buvimas pelningas, tai gali būti, kad jam bus nuolaidžiaujama. Tačiau nesu asmeniškai susidūrusi su tokiais atvejais.
10. Kas svarbu renkantis?
Į kokius dar dalykus siūlytumėte atkreipti dėmesį, renkantis privatų darželį, kad pasirinkimas būtų tikrai geras?
Pirmiausia patarčiau tėvams pasidomėti, ar privatus darželis yra oficiali švietimo įstaiga ir veikia turėdama leidimą vykdyti ikimokyklinio ugdymo veiklą (tai rodantis dokumentas – higienos pasas-leidimas). Tai garantija, kad įstaiga vykdo veiklą vadovaudamasi teisės aktais ir jos veiklą prižiūri Visuomenės sveikatos centras.
Visi kiti pasirinkimo kriterijai priklauso nuo šeimos poreikių ir lūkesčių, tad patarčiau tėvams ir vadovautis sava nuožiūra. Tik jie geriausiai pajaučia, ar konkretus darželis yra tinkamas jų vaikui.
Į klausimus atsakė Nevalstybinių ikimokyklinio ugdymo įstaigų asociacijos valdybos narė ALINA SINICĖ
