Kas su pirštuku keliauja į burną?
Žinia, kad anksčiau ar vėliau mažylis šio įpročio atsisakys, skamba guodžiamai, tačiau numoti ranka ir laukti sudėjus rankas, kol vaikas iškeliaus į mokyklą, nesiūlome. Čiulpiant pirštą gali suplonėti piršto oda bei nagas, kurie, beje, ne visuomet būna švarūs, todėl į organizmą gali patekti virusų ir bakterijų. Svarbu žinoti ir tai, kad pirštui nuolat būnant burnoje susitraukinėja skrandis, gamindamas daugiau nei reikia virškinimo sulčių, o tai gali sukelti ir pilvuko skausmus. Nuolatinis piršto čiulpimas spaudžia viršutinio žandikaulio šonus bei minkštą vaiko burnos gomurį. Dėl to gali susiaurėti viršutinis žandikaulis ir iškrypti sąkandis. Netaisyklingą sąkandį padės sutvarkyti plokštelė, o štai dėl netaisyklingo kalbėjimo (kai burna yra nuolat užimta, vaikas negali tinkamai artikuliuoti) teks kreiptis į logopedą.
Pagalba priklauso nuo priežasties
Kai visi tik gąsdina, koks blogis yra pirštukas burnytėje, natūralu, kad pirma į galvą atėjusi mintis būna kuo greičiau tą pirštuką išprašyti laukan. Stop! Šią strategiją reikėtų pakeisti – pirma turėtumėte išsiaiškinti priežastis, sukėlusias ir palaikančias blogą įprotį, o tik tada imtis veiksmų joms pašalinti. Priešingu atveju norimo rezultato galite greitai ir nesulaukti.
Visuomet padeda nuostata, kad bet koks vaiko elgesys yra jo kalba. Belieka tik įsiklausyti, ką mažylis nori pasakyti čiulpdamas pirštą ar grauždamas nagus. Todėl atkreipkite dėmesį į šiuos dalykus: kur yra vaikas, kai jis įsikiša pirštą į burnytę arba pradeda kramtyti nagus; kas tuo metu yra šalia jo; kokiomis temomis tuo metu kalbama; koks yra paros laikas. Dauguma vaikų nesugebėtų atsekti šio ryšio, tačiau suaugusieji dėsningumą pastebėti vis dėlto gali. Galbūt tai vyksta vakare, prieš miegą, o gal susiję su kokiu nors įvykiu. Aiškinantis priežastis tėvams svarbu būti sąžiningiems su savimi ir atsakyti į šiuos klausimus: kaip jaučiasi mano vaikas, ar jam pakanka mano dėmesio, meilės ir rūpesčio; kaip jam sekasi bendrauti su kitais, ar jis moka žaisti, draugauti; kaip mano atžalą priima kiti žmonės; ar man svarbios mano vaiko problemos?
Bausmėms ir prievartai – ne
Jums prireiks laiko ir kantrybės. Pagrindinė ir neginčijama taisyklė, ko niekada negalima daryti, esant blogiems įpročiams, – tai barti, bausti, gėdyti ir naudojant prievartą bandyti pirštą ištraukti. Juk dažniausiai mažylis pirštuką į burną įsikiša būtent patyręs didesnį ar mažesnį stresą ir norėdamas nusiraminti. Taigi jūsų barimas ir daromas spaudimas kels tik dar didesnį stresą, kurį vaikas ims malšinti čiulpdamas pirštą ar grauždamas nagus slapta. Geriau pastebėkite ir pasidžiaukite, kai mažylis to nedaro, o ne kritikuokite, kai tą daro. Galite pasistengti nukreipti dėmesį kitur ir tuomet švelniai pabandyti pirštuką išprašyti laukan.
■ Jeigu blogas įprotis atsirado dėl patiriamo streso, su juo ir kovokite. Aiškinkite mažyliui, kad jaudintis nėra dėl ko. Dar kartą supažindinkite vaiką su jį gąsdinančiais pokyčiais, atsakykite į visus jam nerimą keliančius klausimus. Pokalbis ir jausmų įvardijimas padeda vaikui išlieti emocijas, gauti tėvų palaikymą ir nusiraminti.
■ Jeigu kaltas nuobodulys, stenkitės mažylio nepalikti be veiklos. Būtų gerai, jei jis nuolat ką nors laikytų rankose. Nesvarbu, ar tai bus žaisliukas, ar pieštukas, ar šiaip nieko bendro su žaidimais neturintis daiktas. Kai rankos užimtos, nėra nei laiko, nei galimybių įsikišti piršto į burną.
■ Grožis laimi. Jei auginate mergaitę, galite jai pasiūlyti atlikti manikiūrą ir nagučius nulakuoti jos mėgstama spalva. Berniukams galite pasiūlyti priklijuoti madingų nuplaunamų tatuiruočių. Tikėtina, kad vaikas nenorės sugadinti šio grožio, nukramtęs nagus. O per tą laiką ir poreikis čiulpti pirštą ar kramtyti nagus gali sumažėti. 
Kai kurie tėvai vyresniesiems pritaiko ir tokią ekstra priemonę – nagų lakavimą bespalviu karčiu nagų laku. Tačiau ji gana drastiška, tad būtina dėl to susitarti su vaiku ir įsitikinti, ar jis pats su tuo sutinka, ar supranta, kad vėl kramtant nagus bus labai neskanu, grauš burną. Šios drausminamosios priemonės jokiu būdu negalima taikyti mažiems vaikams, kurie dar negeba suvokti priežasties ir pasekmės ryšio.
Konsultavo psichologė Dovilė Jankauskienė
