Panašu į peršalimą, bet ne tai

Kartais tėvai mano, kad vaikas vis kosčioja ir šnirpščioja, nes virusas gena virusą. O jie gi skaitė, kad tai – normalu. Tačiau varginti mažąjį gali ne virusai, bet alergija.

Trejų metukų Milda sirgo gerokai dažniau ir smarkiau nei jos darželio draugai. Ilgiau nei metus ją kamavo sausas kosulys, užsikimšusi nosis, skausmas sinusų srityje. Ji tapo kone nuolatine poliklinikos lankytoja ir antibiotikų vartotoja. „Nors nepadėjo, ir toliau ėjome pas gydytojus, nes nemaniau, kad vaikui normalu kosėti visą laiką“, – sako jos mama.

Galiausiai, kai pavasarį simptomai paūmėjo, Mildai įtarė alergiją. Tyrimai parodė, kad is alergiška kelių rūšių medžiams, žolėms bei tam tikriems gyvūnams. Šiandien, vartodama antihistamininius preparatus bei purkšdama į nosį steroidinius vaistus, laikydamasi toliau nuo šviežiai nupjautų pievelių bei kaimyninių šunų, Milda kosi mažiau. Ir nors skamba paradoksaliai, kur kas dažniau mėgaujasi aktyvia veikla lauke.

 

Atvejų daugėja

Atrodo, ligos atvejis aiškus kaip ant delno, bet kodėl alergija vis dar dažnai painiojama su virusine sloga? Galbūt todėl, kad vaikams, kol dar nesusiformavęs jų imunitetas, įprasta 6–8 kartus per metus sirgti viršutinių kvėpavimo takų ligomis. Ir galbūt todėl tėvai amžiną nosies šniurkščiojimą nurašo virusams ir laukia, kol vaikas išaugs.

Jei nosis užsikemša ir krūtinę ima draskyti kosulys vien pakvėpavus grynu oru, ypač rudenį ir pavasarį, tikrai yra pagrindo įtarti sezoninę alergiją. Ją sukelia pernelyg aštri imuninės sistemos reakcija į augalų žiedadulkes ar pelėsį (šis dažnai gyvena nukritusių drėgnų lapų krūvose, todėl rudenį juos spardyti ar rinkti lapų puokštes kai kuriems vaikams gali būti pavojinga). Pasak tyrimų, per 20 metų alerginio rinito atvejų vaikams padaugėjo 40 proc.!

Mokslininkai mano, kad tokio padažnėjimo priežastys gali būti susijusios su vis švaresne mūsų aplinka, tiksliau, su nuolatiniu dezinfekcinių priemonių naudojimu. Vaikai kasdienybėje susiduria su vis mažiau mikrobų, dėl to imuninė sistema nebeturi ką veikti: neturėdama su kuo kovoti, ji ima pulti nekalčiausius aplinkos dalykus, pvz., žiedadulkes. Kita teorija yra susijusi su visuotiniu atšilimu, lemiančiu ilgesnį žydėjimo sezoną.

 

Kodėl svarbu rasti priežastį

Nenumokite ranka į chronišką kosulį ar slogą. Gal atrodo, kad nieko tokio, praeis, tai tik peršalimas, tačiau negydant alerginio rinito jūsų vaikas gali dažniau sirgti sinusitu, ausų uždegimu, astma, netgi turėti sąkandžio bėdų (nuolatinis kvėpavimas išsižiojus ilgainiui pakeičia gomurio formą). Alergiškiems vaikams sunkiau mokytis, dažnai dėl to, kad jie prastai išsimiega. Pasak alergologų, jie mato nemažai vaikų, kurių simptomai primena ADHD, nors iš tiesų šie yra tiesiog pervargę. Gydant alergiją akivaizdžiai gerėja gebėjimas susikaupti, elgesys.

Vaistai nuo alergijos skiriasi nuo vaistų, skirtų peršalimui gydyti. Tik tinkami vaistai (tai antihistamininiai preparatai ar į nosį purškiami steroidai) ar imunoterapija palengvins alerginės slogos simptomus, todėl būtina rasti ligos priežastį.

 

Kas sukelia šienligę

Alergija gali būti tik tam tikrų augalų žiedadulkėms, o gali būti ir visų augalų žiedadulkėms. Šienligę gali sukelti net 50 rūšių augalų žiedadulkės. Kuo jos lengvesnės, tuo didesnė jų koncentracija susidaro ore. Stambiausios yra medžių, smulkiausios – žolių ir piktžolių. Kuo žiedadulkės smulkesnės, tuo jos giliau patenka į kvėpavimo takus, o tai reiškia, kad ir labiau alergizuoja organizmą. Geriausia ir paprasčiausia saugotis – išsitirti ir tiksliai žinoti, kas tavo priešas. Tik tuomet jau galima domėtis, kada kas žydi, kokios būna tų augalų kryžminės  reakcijos, priimti sprendimus – kur atostogauti ir pan.

Taigi – tyrimai

  • Kraujo iš venos tyrimas. Ieškoma specifinių imunoglobulino E antikūnų, kurie kovoja su įkvepiamaisiais ar maisto alergenais. Jeigu alerginė reakcija silpna, tai ištyrus kraują IgE bus rasta mažai arba iš viso nerasta. O jeigu organizmas reaguoja į tam tikras žiedadulkes ar maisto produktą labai stipriai, tai IgE aptinkama daugiau. Šiuo tyrimu nustatomos pirmojo tipo alerginės reakcijos, t. y. tokios, kai į sąlytį su alergenu organizmas reaguoja greitai, simptomai pasireiškia per 0,5–2 val. Kraujo tyrimas atliekamas ir mažiems vaikučiams – amžiaus apribojimų nėra.
  • Odos dūrio mėginiai. Trumpute adatėle įduriama į užlašintą ant odos alergeno lašelį ir stebima, ar vaiko organizmas į jį reaguoja. Labai svarbu žinoti, kad odos dūrio tyrimas netinka, jeigu vaikas geria antihistamininių vaistų: prieš tai jų savaitei reiktų atsisakyti. Taip pat netinka šį tyrimą atlikti sezono metu (kai augalai žydi), mat organizmas būna įsijautrinęs ir kapiliarinis kraujas duoda klaidingą teigiamą atsakymą. O štai veninio kraujo tyrimus galima atlikti bet kada. Be to, odos dūrio mėginius reikia riboti (galimi 10–15), o paėmus kraujo galima ištirti gerokai daugiau, 20–60, alergenų. Svarbu paminėti, kad odos dūrio mėginių patikimumas labai priklauso nuo atliekančio specialisto „rankos“, t.y., kaip giliai ir kaip teisingai dūris buvo atliktas.

 

Kartais tėvams atrodo klaidu

Yra simptomai, bet nerandama antikūnų. Ne visada alergijos požymius sukelia IgE tipo antikūnai. Panašūs į alergiją simptomai gali atsirasti dėl IgG poveikio (maisto netoleravimo), histaminą skaidančio fermento trūkumo ir kai kurių kitų veiksnių. Arba gali būti taip, kad audiniuose vyksta vietinis ląstelių įjautrinimas, tačiau į kraujotaką IgE nepatenka arba patenka labai mažai.

Randama antikūnų, bet nėra simptomų. Esant teigiamam alergeno tyrimo rezultatui, nebūtinai gali pasireikšti simptomai. Tačiau net ir aptikta maža specifinių IgE koncentracija rodo padidėjusį organizmo jautrumą tam tikriems alergenams. Jų reikėtų vengti, nes simptomai gali atsirasti vėliau.

Bendro IgE koncentracija kraujyje padidėja nebūtinai dėl alergijos. Taip gali būti, pvz., dėl parazitozės, skydliaukės hiperfunkcijos ar kitų būklių.

Jautresni tyrimai. Žmogus gali būti alergiškas ne visam alergenui, o tik kai kuriems jo komponentams, todėl galima atlikti būtent jų tyrimą. Jo metu naudojami ne alergenų ekstraktai, o jų molekulės. Šie tyrimai padeda prognozuoti, kaip ir kokiais simptomais pasireikš alergija, atskirti kryžmines reakcijas nuo tikrosios alergijos. Toks tyrimas būtinas prieš pradedant imunoterapiją, nes nustačius alergiją ne visai žiedadulkei, bet kažkuriai konkrečiai jos daliai, galima parinkti tikslesnius vaistus, kad dar labiau nesuerzintume įsijautrinusio organizmo.

Skiriasi rezultatai ir specifiškumas. Tyrimo metodai (odos dūrio testai, pavienių alergenų ar jų rinkinių kraujyje tyrimas, alergenų komponentų tyrimas) skiriasi jautrumu ir specifiškumu, be to, gali skirtis net jų rezultatai. Nėra vieningų diagnostinių taisyklių, tinkančių visiems alergenams, – kiekviena alergenų grupė ar net pavieniai alergenai turi skirtingus pasireiškimo bei diagnostikos ypatumus. Todėl, įtariant alergiją, rekomenduojama gydytojo alergologo konsultacija.

Fermentų, kurie skaido histaminą, tyrimai. Žmonės dažnai sumaišo maisto alergiją su histamino (gaunamo, pvz., su maistu) netoleravimu, kuris sukelia panašius simptomus. Tačiau pastaruoju atveju simptomai yra, o imuninė sistema visiškai nereaguoja. Šį tyrimą pasidarę žmonės įsitikina, kad jie yra nealergiški, nors jiems seniai taip atrodo. Jiems tiesiog trūksta histaminą skaidančio fermento. O jei jie dar ir alergiški, tai žiedadulkių sezono metu gali paaštrėti simptomai, nes organizmas nesusitvarko su alergijos išskiriamu histaminu.

 

Konsultavo šeimos gydytoja Aurika Jurevičienė ir  SYNLAB Lietuva laboratorija