Nėštumas yra nuostabi, jautri, kvapą gniaužianti ir kartu siaubą kelianti devynis mėnesius trunkanti kelionė. Kartais, iš anksto žinant kai ką apie baisumus, šie nublanksta, o gražumai išryškėja. Ką tėčiai būtų norėję žinoti dar prieš vaikeliui gimstant?
- Esi labiau pasirengęs, nei manai. Tau bus baisu, tu abejosi dėl visko, ką darai, bet viskas bus gerai. Pirmąjį sūnų žmona nusprendė gimdyti namuose mūsų svetainėje. Ką gi, sugebėjau įtikinti save, kad žmonija darė tai šimtmečių šimtmečius. Viduje visko bijojau, kol gimė mūsų ketvirtasis. Žinau, skamba kaip klišė, bet galiausiai viskas baigiasi gerai. Daumantas
- Kiekvienas nėštumas be galo skirtingas. Filmuose pora sužino, kad laukiasi, ir tada prasideda rytinis pykinimas. Ji valgo raugintus agurkėlius su ledais, storėja, o vienądien jai nuteka vandenys ir po valandos abu jau sūpuoja vaikelį. Mano žmonos rytais nepykino, bet galėjo supykinti nuo raugintų agurkėlių, o po to, kai nutekėjo vandenys, ji gimdė dar 24 val. Dabar turime dar du vaikus, ir kiekvienąsyk viskas buvo kitaip. Taigi skaityk knygas, lankyk kursus, bet būk pasirengęs netikėtumams. Retai kas būna pagal planą. Gediminas
- Bus momentų, kai niekaip negalėsi padėti. Aš vedęs stiprią moterį, bet žinau, kad dažnai jai esu reikalingas. Deja, gimdant būna tokių skausmo ir sunkumo akimirkų, kai niekuo negali padėti. Buvimas šalia naudingas, bet kartais partnerė tiesiog privalo pasikliauti tik savimi ir nori būti palikta viena. Nepriimk to asmeniškai. Paulius
- Žiūrėk, ką verdi, ir kuo kvėpiniesi… Būk atsargus su viskuo (viskuo!), kas tik turi kvapą. Žmona yra tučtuojau apsivėmusi, kai pirstelėjo mūsų šuo. Jei per pietus suvalgydavau ką nors su svogūnais, grįžusią namo (po dar penkių valandų…) žmoną supykindavau aš pats. Ją pradėjo tąsyti nuo kremo, kurį naudoju nuo paauglystės. Išmokau labai greitai paslėpti daiktus, jei staiga paaiškėdavo, kad jie jai nepatinka… Henrikas
- Tėvystė reikalauja kalbėti apie jausmus. Žmonai laukiantis, buvau labiau susikoncentravęs į fizinius dalykus, kuriuos turėsiu daryti mažyliui – maudyti, keisti sauskelnes, nešioti, nemiegoti. Neįsivaizdavau, kokį emocinį svorį teks pakelti (vadinamoji pogimdyminė depresija, vaiko ligos, problemos darbe…). Daugelis vyrų nemėgsta kalbėti apie jausmus, bet tapus tėvu tai būtina. Antraip kelias bus labai duobėtas. Mykolas
- Suvok savo antrosios pusės meilės kalbą. Nėštumo metu taip dažnai norėsis padėti savo žmonai, o ir ji norės, kad jai padėtumėt, tačiau negalės išreikšti žodžiais (kaip ir kuo konkrečiau). Pažindamas ir mylėdamas ją turėsi pasikliauti intuicija ir be jokių instrukcijų išpildyti jos neišsakytus norus. Mūsų atveju, kai mylimoji pati nežinodavo, ko nori, paprastai pirkdavau šokolado, išjungdavau telefoną ir ilgai sėdėdavau ant lovos, glostydamas jai nugarą. Mindaugas
- Nėštumas – ne kliūtis pasimatymams. Nepasakyčiau, kad esu pats romantiškiausias vyriškis pasaulyje, bet nuoširdžiai stengdavausi bent du ar tris kartus per mėnesį kur nors nusivesti savo draugę, dabartinę žmoną. Jai pastojus, kažkaip nusprendžiau, kad jei jau ji negali užsisakyti prie vakarienės taurės vyno, tai ir nereikia erzintis, geriau užsisakyti maisto į namus. Dabar, kai jau turime mažylį, suvokiu, kiek daug turėjome laisvo laiko, kol ji dar laukėsi… Darius
- Ji bijo ne mažiau (o gal net labiau) už tave! Pamenu, kaip visko bijojau, kol žmona laukėsi. Nemaniau net, kad pavyks pakeisti sauskelnes, ką jau kalbėti apie siaubą, kad iš manęs nebus gero tėvo. Kaip man palengvėjo, kai gimus pirmajam jaučiausi visiškai savo vietoje ir viskas stojo į vėžes. Žmona man dažnai pasako, kad daug ką darau net geriau nei ji. O aš bijojau su ja dalytis savo baimėmis nėštumo metu – nė neįtariau, kad ji bijo ne ką mažiau. Būtume galėję labiau vienas kitą nuraminti ir palaikyti. Kristijonas
