Vestibulinis aparatas (neretai sakoma „vestibuliarinis“, bet tai nevartotinas vertinys iš rusų kalbos) – tai jutimų organas, esantis galvoje, vidinėje ausyje. Šis aparatas jaučia net menkiausius galvos padėties pokyčius. Jo padedami mes suvokiame savo vietą erdvėje, smegenys pagal tai reguliuoja kūno raumenų įsitempimą, judesius ir kūno padėtį, tad to galime išlaikyti pusiausvyrą ir judėti koordinuotai.
Apsivemti automobilyje – normalu?
Visi vaikų organai yra mažiau subrendę ir jautresni išoriniam poveikiui nei suaugusiųjų. Ir mažųjų vestibulinis aparatas yra jautri ir nebrandi sistema – tam, kad ji subręstų, reikia laiko ir patirties.
Vaikui važiuojant automobiliu ar kita transporto priemone, smegenys dėl joms dar neįprastų pojūčių gausos – nuolatinio monotoniško siūbavimo – gali visai sutrikti. Vestibulinis aparatas nuolat praneša, kad žmogus juda, tačiau smegenys tuo pat metu jaučia, jog kūno padėtis nesikeičia – jis tebėra toje pačioje vietoje, ant sėdynės. Taigi smegenys nebežino, kaip reaguoti – jos įsijaudrina. Negana to, jos yra susijusios su vėmimo centru, todėl žmogutį gali pradėti pykinti, jis gali imti vemti, skųstis galvos skausmais. Vieni vaikai tokioms situacijoms yra atsparesni genetiškai (turi mažiau jautrų vestibulinį aparatą ar vėmimo centrą) ir jas toleruoja gerai, o kiti to nepakelia. Dažnai tai būna paveldėta.
Išeina, kad vaiką automobilyje apėmęs pykinimas yra ne liga – tai visiškai normali organizmo reakcija į esamą situaciją. Į gydytoją dėl to kreiptis nėra būtinybės.
Lėktuve bus geriau?
Jeigu mažajam darosi bloga keliaujant automobiliu ar autobusu, labai tikėtina, kad ši supimo liga pasikartos ir kelte ar laive, keliaujant atvira jūra (upėje ar ežere to paprastai nebūna). Skrendant lėktuvu veikia kiti mechanizmai, todėl tikėtina, kad važiavimą automobiliu sunkiai ištveriantis vaikas kelionę lėktuvu įveiks kuo puikiausiai.
Taip pat gali būti, kad mažylį, kurio vestibulinis aparatas jautrus, blogai veiks sūpynės ir ypač atrakcionai, kuriais leidžiamasi kalneliais ar imituojamas bangavimas. Tokie vaikai netgi mažiau mėgsta būti kilojami ir mėtomi.
Ar reikia vaistų?
Išeina, kad gydyti nėra ką – juk vaikas neserga. Negalime subrandinti vestibulinio aparato anksčiau laiko ar priversti jo kitaip reaguoti į esamas situacijas. Suprantama, suaugusiems, ypač mėgstantiesiems keliauti, nepatinka, kad atžalą pykina, todėl stengiamasi jį nuo to išgydyti.
Bet jo išgydyti neišeina, galima tik imtis vaistų, kurie mažina vėmimo centro dirglumą (šiaip jau to centro dirglumas nėra padidėjęs ir, jei nereikėtų važiuoti, jo mažinti nebūtų reikalo). Jeigu vaikas nevemia, bet jam nuo važiavimo skauda galvą, jam gali būti duodama vaistų, malšinančių galvos skausmą.
Nestiprių vaistų, kurių jums vaistinėje pasiūlys įsigyti be recepto, vartoti galima, jeigu atrodo, kad be to sunku apsieiti.
Paprasta, bet veiksminga
* Vaiką dažniausiai supykina, kai kelionė būna ilga arba kelias labai kalnuotas, vingiuotas ar važiuojama per greitai. Kartais tėčiai mėgsta greitai pralėkti kalnuotu keliuku, ir jiems atrodo, kad tai turėtų būti smagu, bet vaikas reaguoja atvirkščiai.
* Mažylis greičiau subloguoja, jeigu sėdi užsimerkęs, nors nemiega, ar nutaria pavartyti knygelę. Taigi reikėtų stengtis to kaip įmanoma vengti.
* Pasistenkite susiplanuoti kelionę taip, kad važiuodami su vaiku galėtumėte neskubėti, ne kartą sustoti ir pasivaikščioti. Vaikas pailsėtų nuo važiavimo ir atsigautų.
* Važiuojant naudinga stebėti kelią – tuomet smegenys dar ir iš regos gaus informacijos, kad kūnas juda. Geriau žiūrėti ne į šoną, o į priekį.
* Labiau užsupa sėdint trečioje ar tolimesnėse sėdynių eilėse, nei esančiose arčiau transporto priemonės priekio.
* Mažiau pykina horizontalioje padėtyje, pvz., vaikui gulint ant galinės sėdynės. Tačiau tai gali pažeisti saugaus važiavimo reikalavimus, nebent įsigudrintumėte jį gulintį prisegti saugos diržais.
* Kartais siekiant išvengti vėmimo rekomenduojama vaikui duoti rūgštų čiulpinuką ar kramtomos gumos. Kai kuriems tai iš tiesų šiek tiek padeda, tačiau tam, kuris nieko nenori imti į burną, saldainio siūlyti nereikia.
* Neverta vemti linkusio mažylio prieš kelionę gausiai maitinti ar siūlyti užkandžių mašinoje. Tiesiog jeigu jo skrandis bus tuštesnis, nebus kuo vemti, net jei ir pykins.
* Jeigu įmanoma, kelionei geriau pasirinkti tokį laiką, kai tikėtina, jog vaikas užmigs – miegančiųjų nepykina.
* Verta į situaciją žiūrėti ramiai, automobilį vairuoti lėtai ir tiesiog turėti pasiruošus maišelį tam atvejui, jeigu vaikui pasidarys bloga. Vargšiukui palengvės, jeigu jam apsivėmus mama pasakys: „Ir man taip būdavo, kai buvau maža“ arba „Vaikučiams dažnai taip nutinka“. Šiukštu nereikia bartis. Po to galima duoti atsigerti truputį sulčių ar ko kito, kad burnoje neliktų nemalonaus skonio, ir ramiai tęsti kelionę.
* Šis negalavimas labiausiai kamuoja ikimokyklinukus, o vėliau atsitraukia. Tiesa, yra žmonių, kuriems nepakantumas kelionėms išlieka ir suaugus.
Konsultavo gydytoja vaikų neurologė dr. Jurgita Grikinienė
