Alergiško vaiko žindymas: tęsti ar mesti?

Alergija užklumpa net pačius mažiausius kūdikius, kurių vienintelis maistas – mamos pienelis, vienintelė aplinka – saugiausi ir jaukiausi namai. Tokiais atvejais neišvengiamai kyla klausimas: jei piktieji alergenai gali tūnoti mamos piene, gal verta jo atsisakyti?

centr

 

Dieta tuoj pribaigs… 

Dukrai  šeši mėnesiai, jau tris iš jų vargstame dėl odos bėrimų ir niežulio. Kai mažylei pirmąkart išbėrė nugarytę (tiksliau – išmėtė raudonomis, iškiliomis, sausomis dėmėmis), nieko nelaukdama skubėjau pas poliklinikos alergologus. Ten dukrai buvo padaryti odos dūrio mėginukai, alergijos priežastis nerasta. Tuomet gydytoja davė man A4 formato lapą su grėsmingu pavadinimu – „Hipoalerginė dieta“. Tai iš esmės reiškė, kad tuojau pat turiu atsisakyti visų galimų alergenų: kviečių produktų, kiaušinių, pieno, žuvies, jautienos, veršienos, vištienos, citrusinių vaisių, morkų, burokėlių, pomidorų, saldumynų, kavos… Taip pat – jokių vitaminų ar maisto papildų. Po tų trijų mėnesių dukros oda tai pagražėja, tai vėl ją išberia, o aš jau vaikštau sienas ramstydama, nusilpo kraujas – nesugebu iš likusio raciono pakankamai pavalgyti. Alergijos priežastis – piktasis maisto produktas – nenustatytas. Taip, aš pati kalta, kad nemoku prisitaikyti prie riboto raciono, bet privalau kažką keisti. Gal jei mano suvalgytas kiaušinis labai grėsmingas dukrai, bet itin svarbus man, tiesiog pereiti prie hipoalerginio pieno mišinio?.. – rašo mama Sandra.

Konsultuoja gydytoja alergologė  dr. Laura Malinauskienė

 

Bėrimai ir niežulys – nebūtinai alergija  

Jeigu bėrimą niežti, didelė tikimybė, kad tai atopinis dermatitas – lėtinė uždegiminė odos liga. Šiuo metu daugiausia moksliniais tyrimais gautų duomenų rodo, kad atopinis dermatitas išsivysto dėl to, jog epidermis (viršutinis odos sluoksnis) prastai atlieka savo –  kaip barjero – funkciją.

Tačiau nėra vienos priežasties, kodėl liga išsivysto. Vieniems ja sergantiems žmonėms dėl genų mutacijos trūksta baltymo filagrino, todėl odoje nesulaikomas vanduo ir ji, vaizdžiai tariant, tampa kaip rėtis. Tuomet aplinkoje esančios medžiagos patenka į gilesnius odos sluoksnius, kur įprastai neturėtų būti, ir taip nuolat dirgina imuninę sistemą, kuri stengiasi sunaikinti neprašytus svečius. Dėl to kyla lėtinis uždegimas – oda parausta, išsausėja, šerpetoja, stipriai niežti.

Kitiems trūksta tam tikro fermento, dėl to itin sumažėja keramidų (odos riebalų) kiekis. Tai irgi lemia vandens netekimą ir padidina neigiamų išorės veiksnių poveikį bei riziką susirgti atopiniu dermatitu. Tretiems gali trūkti medžiagų, slopinančių fermentus, ardančius jungtis tarp epidermio ląstelių. Įtakos turi ir emocinis stresas, odoje „gyvenantis“ auksinis stafilokokas, herpesas ir dar daug kitų veiksnių. Pavyzdžiui, vienas didelis japonų tyrimas patikimai įrodė, kad motinoms, kurios nėštumo metu patyrė žymią emocinę įtampą, gerokai dažniau gimsta kūdikiai, sergantys šia liga. Taigi rasta daug skirtingų mechanizmų, dėl kurių susilpnėja odos funkcija ir mažyliai suserga atopiniu dermatitu.

Teorija, aiškinanti, kad pirmiausia išsivysto alergija ir tik paskui atopinis dermatitas – yra senesnė, ją patvirtina ne tiek daug duomenų, kaip aukščiau aprašytą. Kitaip tariant, atopinis dermatitas apskritai gali būti nealerginės kilmės. Todėl tirti dėl alergijos (pradedant odos testais ir baigiant eliminacine dieta) tokius vaikus reikia, tačiau nebūtinai rezultatai bus teigiami. O ir jie nebūtinai bus bėrimo priežastis, greičiau nurodys kelius, kuriais galima pabandyti gydyti.

 

Alergija ir netoleravimas

Ar teisinga manyti, kad pagrindinė alergijos priežastis kūdikystėje (taip pat kūdikiams, kurie maitinami išimtinai motinos pienu) – maisto produktų netoleravimas?

Čia svarbu pabrėžti, kad „netoleravimas“ ir „alergija“ yra dvi skirtingos sąvokos. Alergija yra labai specifinis imuninės sistemos atsakas į  tam tikros struktūros baltymą. Toks atsakas būna ilgalaikis ir kartojasi kiekvieną kartą susidūrus su tuo baltymu, todėl galima nustatyti specifinius antikūnus ar ląsteles, kurios reaguoja į alergeną. „Netoleravimas“ – platesnė sąvoka. Pavyzdžiui, netoleruoti galima pieno fermento laktazės – tuomet viduriuojama, pučia pilvą ir pan. Neretai tai priklauso nuo suvartojamo kiekio. Alergija nepriklauso nuo suvartoto alergeno kiekio – suvalgius nedaug alergeno reakcija gali būti mažesnė, tačiau daugumai alergiškų žmonių ir nuo mikroskopinio alergeno kiekio vystosi greita ir sunki reakcija.

Jeigu vis dėlto kūdikiui nustatoma alergija, dažniausiai ji iš tiesų būna sukelta maisto produktų. Įkvepiamiems alergenams (dulkėms, gyvūnams ir pan.) alergija vystosi vėliau – maždaug 23 metų amžiaus. Tačiau, kaip minėjau, alergija nebūtinai yra atopinio dermatito priežastis.

 

Griežtos dietos – ne panacėja 

■  Kodėl įtariant alergiją išimtinai žindančioms mamoms skiriama hipoalerginė dieta?  Ar toks metodas efektyvus?

Tyrimai rodo, kad į motinos pieną patenka labai nežymus kiekis alergenų. Be to, neaišku, ar tai daro neigiamą įtaką kūdikiui. Priešingai, dabar kaip tik manoma, kad ankstyvas kontaktas su alergenais (esant 46 mėnesių amžiaus) sumažina alergijos vyresniame amžiuje tikimybę. Tą jau parodė keli tyrimai. Šiuo metu Europoje vykdomas tyrimas: 46 mėnesių amžiaus kūdikiams, turintiems didelę riziką susirgti alergine liga (jei, pavyzdžiui, serga tėvai ar broliai/seserys) kaip tik duodami maži kiekiai alergenų siekiant sukelti jiems toleranciją.

Taigi hipoalerginė dieta toli gražu nėra panacėja. Dietos žindančioms mamoms buvo plačiai skiriamos ankstesniais laikais, dabar po truputį to atsisakoma, ypač bendrų hipoalerginių dietų, kurios nualina organizmą. Galbūt geriau yra kuriam laikui eliminuoti tik vieną produktų grupę, pavyzdžiui, pieno produktus, paskui  kviečius (mažiausiai dviem savaitėms), stebint, kokia odos reakcija. Tačiau tai labai individualu – jeigu gydytoja mato, kad vaikas labai išbertas, ir jau buvo taikyti kiti metodai, nedavę efekto, ji gali nuspręsti, kad tikslinga pabandyti išplėstinę hipoalerginę dietą. Bet jos nereikia laikytis ilgai: po 23 savaičių turi būti pokyčių. Kitaip tariant, dieta gali būti efektyvi, bet lygiai taip pat gali nebūti – galbūt tiesiog tokia ligos forma, čia nieko neįprasto.

 

Tyrimai reikalingi

Dažnai tenka girdėti, kad kūdikiams tyrimų atlikti neverta (odos dūrio, lopų, kraujo), nes ankstyvame amžiuje jų rezultatai – abejotini.

Manau, atlikti tyrimus verta, tik nėra prasmės verstis per galvą, visais įmanomais būdais ieškant alergijos. Tyrimų vertė nėra abejotina, tiesiog kūdikiams gana greitai keičiasi rezultatai. Todėl, manau, geriausia pasitarti su gydytojais – galbūt užteks padaryti dūrio mėginius, o gal reikės lopo testų – jie atspindi skirtingo tipo reakcijas.

 

Kūdikio gydymas dieta? 

Kaip gydomi tokie kelių mėnesių mažyliai? Ar tikrai mamos dieta – vienintelis išsigelbėjimas? 

Kiekvienas atvejis skirtingas. Juk alergijos nesukelia visi produktai. Galų gale, kūdikio imuninė sistema nėra tokia brandi, kad taip specifiškai pradėtų reaguoti į skirtingus baltymus. Paprastai svarbiausia būna alergija vienos rūšies baltymams. Kūdikiams svarbiausi alergenai – kiaušiniai, pienas ir kviečiai, todėl ir mamos dieta (jeigu tokia skiriama) turi eliminuoti vienos ar dviejų rūšių maisto produktus. Tačiau kaip jau minėjau, dabar daugiausiai palaikymo sulaukia teorija, kad atopinį dermatitą lemia odos pakitimai. Taigi jeigu kūdikis turi tokią genų mutaciją, dėl kurios oda nesulaiko vandens, gali jo nemaitinti NIEKUO ir vis tiek bers.

Deja, praktiškai kol kas negalima nustatyti, kas lemia alergiją, todėl ir taikomos įvairios priemonės – be dietos, būtina tepti odą emolientais (kremais, turinčiais ir riebalų, ir vandens) bei retkarčiais ir vaistais. Vietiniai hormonų kremai ar tepalai yra patys efektyviausi šiuo metu žinomi vaistai atopiniam dermatitui gydyti. Hormonų yra įvairaus stiprumo, todėl jie turi būti naudojami paskyrus gydytojui. Dauguma jų tepami kartą per dieną. Šių vaistų nereikia bijoti – aktyviosios medžiagos yra analogiškos mūsų pačių gaminamiems hormonams. Jeigu laikomasi gydymo režimo, nepageidaujamus reiškinius – tokius, kaip odos suplonėjimas ir bėrimas pūlinukais, paviršinių kraujagyslių išsiplėtimas,  jie sukelia labai retai arba jie praeina nutraukus gydymą. Dažniausiai nepageidaujamos reakcijos pasireiškia, kai ta pati vieta tepama gana ilgai. Todėl jeigu per septynias dienas nebus jokio pagerėjimo, reikia pasakyti gydytojui. Naujesni vaistai (takrolimuzas ir pimekrolimuzas) nepasižymi tokiu nepageidaujamu poveikiu, kaip hormoniniai kremai, tačiau jie pradeda veikti vėliau bei gali dirginti odą, todėl neskiriami ūmiu ligos periodu. Jie tinkami naudoti ties linkiais, ant veido ir skiriami vaikams nuo dvejų metų amžiau, prižiūrint gydytojui.

 

Geriau už mamos pieną nėra nieko

Tad ar gali būti, kad specialus mišinys alergiškam vaikui geriau už mamos pieną? O gal yra vaikų, alergiškų ir mamos pienui?

Bet kuriuo atveju pagrindinis (iki pusės metų – ir vienintelis) maistas kūdikiui – mamos pienas. Nėra jokio dirbtinio pakaitalo, kuris jam prilygtų maistinėmis ir imunologinėmis savybėmis. Neįmanoma, kad kūdikis būtų alergiškas motinos pienui – jis neišgyventų. Juk mes visi esame logiškos gamtos dalis. Jeigu gamta leido kūdikiui gimti, tai negali būti, kad jis būtų alergiškas vieninteliam jam prieinamam maistui. Mokslinėje literatūroje nėra aprašyta tokių atvejų.

Mamai galima patarti kreiptis į gydytoją, kuriuo ji visiškai galėtų pasitikėti, ir kartu kantriai ieškoti geriausio būdo padėti mažyliui. Jei paskirta hipoalerginė dieta sekina mamą  ir neduoda pastebimo efekto gana ilgai, akivaizdu, kad pasirinktas metodas nėra optimalus. Žindymas neturi alinti. Tai procesas, kuris yra nepaprastai naudingas abiem pusėms – ir mažyliui, ir mamai. Net ir tuo atveju (ar netgi YPAČ tuo atveju), kai vaikutis alergiškas.