Konsultuoja psichologė Rosita Pipirienė
Kad ir kaip jūs nertumėtės iš kailio, brolių ir seserų kova yra amžina kaip pasaulis, nes taip viską surėdė pati motulė gamta. Atsipalaiduokite – tai visiškai normalus ir sveikas reiškinys. Tokiu būdu mažieji išmoksta pakovoti už save, įgyja lyderiavimo pradmenis. Dažniausiai vaikai konkuruoja tose šeimose, kuriose šis reiškinys labiausiai akcentuojamas ir sureikšminamas. Konkuravimas – tai irgi tarpusavio ryšio užmezgimas. Kartais netgi teigiama, kad kuo vaikystėje konkurencija būna didesnė, tuo vaikai geriau sutaria ateityje, nes jau būna ištobulinę tarpusavio santykius. Mat kampų gludinimas – tai toli gražu ne paviršutiniškas bendravimas. O štai saugomi nuo konkurencijos mažieji ateityje turi mažiau galimybių užmegzti glaudžius tarpusavio ryšius. Žinoma, konkurencija neturi virsti kerštu, patyčiomis ar net agresija. Todėl reikia kontroliuoti ne pačią konkurenciją, o netinkamą jos išraišką.
Kaip paruošti metinuką?
Sunkiausiai į naujojo šeimos nario atsiradimą reaguoja pirmagimiai. Jiems nelengva susitaikyti su tuo, kad nuo šiol jie nebebus patys pačiausi, o viskuo turės dalytis su atėjūnu. Todėl šiuo atveju galioja vienas vienintelis patarimas – paruošti vyresnėlį naujagimio atsiradimui. Tuomet galima tikėtis, kad audringos reakcijos nebus arba ji bus mažesnė.
Ką daryti, kai kūdikėlis ateis į šeimą, kurioje auga dar visai neseniai pats tvirtai ant kojų atsistojęs pyplys? Kaip tokiam svarbiam įvykiui paruošti metinuką? Čia patarimai ir baigiasi. Tokio amžiaus žmogučio iš anksto paruošti netrukus atsirasiančio brolio ar sesės gimimui tikrai nepavyks – tiesiog prižiūrėkite jį taip, kaip iki tol. Būtų gerai, kad prieš jums išvykstant į gimdymo namus vyresnėlis daugiau laiko praleistų su tuo žmogumi, su kuriuo leis laiką, kai jūsų nebus šalia. Taip vaikas patirs mažiau streso. Ir dar – venkite didelių pokyčių. Tiek prieš pat mažiuko gimimą, tiek keletą mėnesių po to stenkitės išlaikyti jau nusistovėjusią vyresnėlio gyvenimo rutiną. Jeigu planuojate atpratinti jį nuo sauskelnių ar čiulptuko, nujunkyti, iškeldinti į kitą kambarį arba išleisti į darželį, padarykite tai likus keliems mėnesiams iki brolio ar sesės gimimo arba jau atidėkite tolesniam laikui. Antraip vaikas šias permainas susies su kūdikio atsiradimu, o tai šiam pliuso tikrai neuždės.
Neatstumkite vyresnėlio!
Svarbu žinoti, kad pirmuosius dvejus metus mažyliui nereikia jokio žaidimo draugo, o tai reiškia, kad jam dar nerūpi brolio ar sesės draugija. Jis naujame šeimos naryje temato tik konkurentą, užvaldantį mamos ar tėčio dėmesį. Dar dvejų metukų neturinčiam vaikui reikalingi tik mama, tėtis ar kitas suaugęs žmogus, kuris su juo praleidžia daugiausiai laiko, kurį jis myli ir su kuriuo jis jaučiasi saugus. Ir tik trečiaisiais metais mažylis jau pradeda atsiskirti nuo jam brangiausio žmogaus. Todėl tuo metu jo namuose atsiradęs konkurentas viską sujaukia ir apsunkina atsiskyrimą. Taigi pagrindinis patarimas pametinukų tėvams – neatstumkite pirmagimio.
Neretai tėvams atrodo, kad gimus pagrandukui vyresnėlis tarsi užauga. Žinoma, palyginti su kūdikiu, metinukas jau išties yra didelis, tačiau iš tikrųjų jis dar labai mažiukas. Todėl vyresnįjį taip pat reikia ir paimti ant rankų, ir panešioti, ir pamyluoti. Jei jis taip pat nori mamos pienuko (nors jūs jo jau nebemaitinate krūtimi), jokiu būdu nesakykite, kad jis jau didelis, o pienukas yra kūdikėlių maistas. Juk nesunku pasiūlyti pienuko, išspaudus jo iš krūties į šaukštelį. Gali būti, kad jis to pienuko visai nenori – jam tereikia mamos dėmesio ir prisiglaudimo. Dar geriau – jei dėmesio dičkis gaus, kai jūsų rankose nebus mažėlio. Individualus dėmesys ypač svarbus. Jei jums tai atrodo pernelyg sunku, nebijokite paprašyti artimųjų pagalbos. Kai mažylis miega, pastumdyti jį vežimėlyje lauke gali ir tėtis arba močiutė. O jūs tuo metu nepulkite virti pietų, skalbti ar tvarkyti namų. Tą laiką išnaudokite žaidimams, knygelių vartymui ar pasivaikščiojimams lauke su vyresniuoju mažyliu.
Mylėti reikia mokyti
Mums dažniausiai savaime suprantama, kad broliai ir seserys vienas kitą turi mylėti, ir jeigu padaro ką nors netinkamo, tai būtinai tyčia. O iš tiesų vaikus meilės vienas kitam reikia mokyti. Kai namo parsivežate naujagimį, net trumpam jo nepalikite su vyresnėliu. Maži vaikai dar nemoka apskaičiuoti savo jėgos ir gali pagrandukui suspausti ar įspirti tiesiog žaisdami. Metinukai ar dvimetukai dar nesupranta, kodėl lėlei savo rankytėmis užmerkti akis galima, o gyvam lėliukui – ne.
Leiskite pirmagimiui padėti rūpintis naujagimiu. Metų ar dvejų mažylis jau gali jums atnešti sauskelnes, paduoti žaisliuką. Beveik visi vaikai nori padėti. Tokiu būdu jie pasitikrina, kad yra ne mažiau svarbūs nei kiti šios šeimos nariai. Pamažu vyresnėliui paaiškinkite, kaip galima su kūdikėliu elgtis, o kaip – ne. Jeigu jis mažajam per stipriai suspaus rankytę, nebarkite jo, sakydami, koks jis yra negeras ir kaip jums yra liūdna, kad jis nemyli savo broliuko ar sesutės. Tiesiog paspauskite jam pačiam rankutę vieną kartą stipriau, o kitą – silpniau, kad jis pajustų skirtumą. Tada pridurkite, kad štai po tokio suspaudimo skauda, o štai po tokio – ne. Jei pastebėjote, kad jūsų atžalai naujagimis nerūpi, nesijaudinkite ir neverskite jo greitai tapti rūpestingo ir susidomėjusio. Gali būti, kad vaikui tiesiog reikia laiko apsiprasti su nauja padėtimi.
Leiskite pykti
Neretai konkurencija tampa nevaldoma, kai vaikai neturi progos išsakyti susikaupusių neigiamų jausmų: pykčio, susierzinimo ar nuoskaudos. Leiskite pykti ant kūdikėlio, kai jis verkia ir nori būti paimamas. Pasakykite, kad ir jūs kartais ant jo supykstate – tai yra normalu. Taip vyresnėlis bus draugiškesnis mažėlio atžvilgiu ir turės mažiau noro jį atstumti. Nereikalaukite ir pirmojo meilės antrajam. Vaikas gali nesuprasti, kodėl jis turi mylėti tą, kuris, pavyzdžiui, kėsinasi į jo mylimą žaisliuką. O jei šis dar jį sulaužė, nenumokite ranka sakydami, kad jis taip pasielgė, nes yra dar mažas. Tokiu atveju geriau pasakyti: „Aš matau, kad tu pyksti, jog brolis sulaužė tavo mylimą žaisliuką. Bet mes jį galime pabandyti pataisyti. Brolis dar mažiukas ir to padaryti nesugebės, bet mes galime paprašyti tėtės.“ O jeigu nepavyks žaisliuko sutaisyti, susitarkite, kad jūs jam nupirksite kitą panašų. Kol mažiukas dar neturi paties sutaupytų pinigų, žaislas turi būti perkamas už tėvų pinigus, bet vyresni vaikai (jeigu brolio ar sesės žaislą sulaužė tyčia) kitą turi nupirkti už savo sutaupytus pinigus.
Kiekvienam – savo erdvė
Kuo vaikams ūgtelėjus jų amžiaus skirtumas yra mažesnis, tuo mažesnė ir jų tarpusavio konkurencija. Dažnai (nors tikrai ne visada) aštresnė konkurencija būna tuomet, kai mažieji yra tos pačios lyties – jie labiau mėgsta tuos pačius žaislus. Kita vertus, tos pačios lyties vaikai dažniau žaidžia bendrus žaidimus ir užsiima ta pačia veikla, ir tai sumažina jų tarpusavio konkurenciją. Tik nereikėtų vaikų skatinti nuolat žaisti tik dviese – kiekvienam žmogui (ne išimtis ir vaikai) reikia laiko pabūti ir vienam. Todėl pasistenkite, kad vaikas turėtų nors mažytę, bet tik jam skirtą vietą: jei ne kambarį, tai bent jau kampą, stalą ar stalčių jame, į kurį negalėtų įkišti nosies (ar rankos) jaunėlis. Jau dvimetukas geba naudotis kabliuku. Todėl galite jį įtaisyti tiek duryse, tiek stalčiuje. Kuo anksčiau mažąjį išmokysite, kad negalima eiti, kai, pavyzdžiui, kabo kabliukas ar kitas skiriamasis ženklas, tuo mažiau bus isterijų ir noro ten eiti. Ir čia neturi būti išlygų, neva brolis ar sesė dar mažas, o tu – jau didelis. Savo erdvės ir asmeninių daiktų turėjimas sušvelnina konkurenciją.
