Saugumo ir pasitikėjimo jausmas – svarbiausias dalykas tėvams, kurie vaikus prižiūrėti prisiprašo senelių. Nenuostabu, kad daugelį mažylių Lietuvoje iki darželio auginti padeda tėvų tėvai.
Žinoma, aktualu ir sutaupyti pinigai. O kartais auklės reikia kelioms valandoms per dieną ar tik kelioms dienoms per savaitę – rasti tokią ypač sunku (ir priežiūros valanda brangsta). Be to, kai mažylį prižiūri savi, tarp vaikaičio ir senelių kuriasi stiprus, unikalus ryšys.
Paklauskite. Būtinai!
Pirmas žingsnis: nemanykite, jog savaime aišku, kad mama trokšta leisti savo dienas keisdama sauskelnes, kad ir kaip mylėtų anūką. Kai kurios jaunos moterys galvoja: „Mano mama padės, nes juk nedirba“, tačiau šiais laikais pensininkai tikrai turi kuo užsiimti! Net jei mama svajojo apie anūką ir ne sykį žadėjo jums, kad kai tik jo susilauksite, padės prižiūrėti, atėjus laikui daug kas gali būti pasikeitę.
Štai Lauros mama, gimus vaikaitei, dar jautėsi nepasirengusi su visam išeiti į pensiją. Ji liko darbe puse etato ir tik dvi dienas per savaitę sutiko prižiūrėti anūką. Kitas dvi dienas padėti apsiėmė Lauros anyta. Abi močiutės pripažįsta, kad net dvi dienos su kūdikiu yra nelengvos, juk joms jau ne 25-eri!
Taigi daliai senelių mažylius prižiūrėti 8–10 val. per dieną būna fiziškai sunku, kiti paprasčiausiai to nenori, treti dirba ir neketina darbo mesti. Juk vidutinis tapimo seneliais amžius yra 48 m., o pensinis amžius Lietuvoje yra nuo 60-ies (moterims) ir 65-erių (vyrams) – seneliams iki pensijos dar būna geras gabalas.
Kita vertus, tikrai yra senelių, kurie džiaugiasi galimybe suartėti su vaikaičiu, be to, padėdami suaugusiems vaikams realizuoja norą būti reikalingi. Verta pabrėžti ir tai, kad daugeliui močiučių smagu auginti kūdikį neturint kitų pareigų, nes savo vaikus jos taip pat augino bėgdamos, dirbdamos.
Neauginkite problemų
Lopšelyje jums tektų atnešti savų sauskelnių ir laiku pasiimti mažylį. Pasamdžius auklę, tartumėtės dėl pareigų – ar ji tik prižiūrės mažylį, ar dar ir nuvalys dulkes, ir kiek kainuos viršvalandžiai. Tačiau su tėvais apie visa tai nekalbate – o kam, juk visi jūs – šeima. Bėda ta, kad galite susigundyti pasinaudoti viskuo, kas nemokama. Tarkime, tik šį kartelį grįžtate namo vėliau, žinodami, kad močiutė gi vis tiek nepaliks mažylio ir duos jam pavalgyti. Ji taip ir padaro, tačiau viduje kaip reikiant įpyksta, nes nenueina į susitikimą su draugėmis. Niekas tąsyk nieko nepasako, todėl tai pasikartoja ir įtampa auga.
Kaip tokių situacijų išvengti? Ne, nereikia su mama elgtis nei kaip su samdoma darbuotoja, nei kaip su visą parą veikiančia pagalbos linija. Paprasčiausiai kas savaitę, pvz., penktadieniais, susėskite aptarti kūdikio reikalų ir sudėlioti savo kitos savaitės planų. Močiutė galės priminti, kad vis pamirštate nupirkti sauskelnių ir jai tenka pirkti pačiai, o jūs turėsite progą pasisakyti, kad jums nelabai patinka įsivyravęs miego režimo nesilaikymas. Taip elgiantis problemos bus sprendžiamos, o ne auginamos.
Tokios iš anksto numatytos valandėlės, per kurias apsikeisite dalykinėmis pastabomis, yra proga neįžeidžiant vieniems kitų spręsti klausimus iškart, kai jie kyla. Pavyzdžiui, jei močiutė ima vis labiau ir labiau reikalauti dėkingumo, pabrėžia, kaip jai sunku, galite pasisiūlyti samdyti kitą žmogų, kad ji turėtų laisvas popietes.
Skirtingi kartų požiūriai
Dažna bėda – skirtingas požiūris į vaiko priežiūrą, auklėjimą. Ne viena močiutė yra pasakiusi: aš tave pačią taip auginau, ir išaugai sveika bei laiminga. Tokie nesutarimai gali išaugti iki tikro karo.
Jei neturite galimybių mamos „atleisti“, teks dėl daug ko derintis, tačiau svarbiausius sprendimus dėl saugumo priimsite jūs. Tarkime, daugiau nei 40 proc. apklaustų tėvų nerimauja dėl to, kad seneliai migdo kūdikius paguldę ant pilvuko (nes jiems tai neva labai gerai…). Jei tenka derinti skirtingų kartų skirtingus požiūrius, įvardykite keletą jums svarbiausių dalykų, kurie yra nediskutuotini, nes elgtis reikia taip, kaip sakote jūs. Ir nediskutuokite.
Tačiau kitais, mažiau svarbiais, atvejais suteikite tėvams laisvės priimti sprendimus, pavyzdžiui, planuoti dieną. Žvelkite į vaiko priežiūrą kaip į bendradarbiavimą – juk kartais dėl bendro tikslo reikia ir nusileisti. Tai nėra diktatūra: močiutė neturi minučių tikslumu atlikti surašytų nurodymų. Jei ji nori nusivežti kūdikį į parką ir pamaitinti čia, o ne namie, tai kodėl ne? Jei ji neriša seilinuko, ką gi, rūbeliai juk išplaunami.
Aptarkite atlygį
Daugybė jūsų šioje vietoje pasakytų: oi ne, juk seneliai neims! Tačiau siūlome pamąstyti – pasirodo, simbolinis atlygis patiems tėvams leidžia geriau jaustis, priimant savo tėvų pagalbą. Jonė pasakoja, kad savo tėčiui kas dvi savaites sumoka po 80 Eur: „Žinau, kad tai gerokai mažiau, nei mokėčiau auklei, bet taip pat žinau, kad tėčiui ši suma gerokai palengvina buitį.“
Net jei tėvai pinigų atsisako, turėtumėte pripažinti ir įvertinti jų darbą. Apgalvokite, kaip galite atsilyginti kitais būdais. Gal galite nupirkti jiems, pavyzdžiui, kelionę ar pasamdyti firmą jų namams valyti. Žinoma, tai priklauso nuo jūsų pačių pajamų. Jei esate studentai, atsilyginti galite padirbėję jų sode ar pan.
„Tėvai atsisako imti pinigus, – pasakoja Diana. – Bet mano vyras visiems kasdien pagamina vakarienę, o kai galiu, aš nuvažiuoju išplauti mamos mašinos ir pripilu baką degalų.“ Mažiausiai, ką galite padaryti, – tai aprūpinti juos viskuo, ko reikės jūsų mažyliui (nuo maisto iki lovelės), ypač jei seneliai prižiūrės kūdikį savo namuose.
Verta pamąstyti
1. Jei tarp jūsų ir anytos yra perbėgusi juoda katė, mažylio priežiūra šių nesutarimų nepataisys ir jūs netapsite artimesnės – greičiau priešingai.
2. Jei žinote, kad močiutė valdinga, linkusi kontroliuoti, manipuliuoti, neverta jai patikėti kūdikio priežiūros, verčiau samdytis svetimą žmogų.
3. Net jei močiutė noriai siūlosi prižiūrėti mažylį, nuoširdžiai įvertinkite jos sveikatą – jei jos aukštas kraujo spaudimas, ji serga kitomis rimtomis ligomis, būklei staiga pablogėjus mažylis gali likti be priežiūros.
4. Privalote gerbti vieni kitų asmeninį gyvenimą. Jums tai reiškia, kad negalite piktnaudžiauti močiutės laiku.
5. Kažkiek nurodymų galite užrašyti, bet pasistenkite, kad jie skambėtų kaip pagalba močiutei („Kotryna miega su rausvu meškiuku“), o ne kaip pažeminimas („12.15 val. nuprauskite ją šiltu vandeniu“).
6. Stenkitės išklausyti, močiutė gali turėti labai vertingų minčių, kurios būtų į naudą mažyliui. Juk, reikia pripažinti, kad žmogus, kuris būna su juo didesnę dienos dalį, geriau už jus gali žinoti, kas padeda jam nusiraminti…
7. Kompromisai – jūsų išsigelbėjimas. Tad kai pamatote, kad mama duoda jūsų metinukui šokoladinį saldainį, neprotestuokite, o verčiau pasiūlykite taisyklę, jog tokį saldainį jam galima gauti kartą per savaitę. Protinga močiutė sutiks.
8. Turėkite realius lūkesčius. Suvokite, kad situacija gali pakisti (tiek jūsų darbe, tiek močiutės gyvenime). Kiekvienas žmogus kartais suserga ar pasiprašo laisvadienio, todėl turėkite atsarginį variantą. Iš anksto apgalvokite, kur kreipsitės, jei staiga liktumėte be auklės.
9. Jei nusprendėte močiutę „atleisti“, sušvelninkite smūgį („Manau, Tomui bus geriau, jei būsi tiesiog jo močiutė, o ne dar ir jo auklė. Jis taip tave myli!“).
