Trečiųjų metų krizė

Mažylio vystymasis nėra tolygus. Jis banguoja tartum jūra – kai kuriuose amžiaus tarpsniuose vystymasis vyksta lėtai, tolygiai, o kartais įvyksta tiek daug pokyčių, kad nei pats vaikas, nei aplinkiniai negali jų greitai priimti. Būtent šie periodai ir vadinami krizėmis.

Sulaukę trijų (o kai kurie mažyliai – vos dviejų) pasijaučia esantys itin stiprūs ir savarankiški. O tėvų draudimus ar norą jiems padėti priima kaip pasikėsinimą į jų savarankiškumą. Tai iš esmės vaiko socialinių santykių krizė, kai pasikeičia mažo žmogučio socialinė pozicija aplinkinių žmonių, mamos ar tėčio autoriteto atžvilgiu. Taip pat vyksta asmenybės „aš“ krizė. Padaugėja poelgių, susijusių su vaiko asmenybe, o ne su momentiniu noru. (Pavyzdžiui, mažylis pradeda norėti vieno ar kito žaisliuko ne todėl, kad jį turi draugas, bet todėl, kad jam įdomu būtų pažaisti. T.y. pirma atsiranda noras pažaisti, o tik tada seka prašymas nupirkti.) Vaikas išgyvena autonomiškumo – gėdos ir abejojimo savimi krizę. Išgyvenantys trejų metų krizę mažieji neretai dar nemoka papasakoti, kas dedasi jų širdelėje, todėl savo pyktį ar nusivylimą rodo pykdami, rėkdami, kąsdami ar suduodami. Pastebėta, kad kuo anksčiau vaikai pradeda kalbėti, tuo mažiau pykčio rodo veiksmais.

X Negatyvizmas mažylio elgesyje pasireiškia bene ryškiausiai. Tik jo nereikėtų painioti su neklausymu. Negatyvus elgesys yra toks, kai vaikas ko nors nedaro ne dėl to, kad jam tai yra nemalonu, o todėl, kad taip elgtis jo prašo tėvai, nors pats ir nori. Pavyzdžiui, užsispiria neiti į vonią, nes jaučia, kad mama skuba paguldyti (nors maudytis tai jis mėgsta…) Ir nors mažylis jau turėtų daug ką suprasti ir gebėti palaukti, nesutinka ir net nesiklauso paaiškinimo, kodėl tą reikėtų daryti. Trimetis, išgyvenantis krizę, protestuoja prieš viską: maistą, aprangą, elgesio taisykles. Taip jis tikrina, ar tėvų nustatytos taisyklės tvirtos.

X Užsispyrimas. Krizės metu mažylis nori gauti tik todėl, kad jis pareikalavo. Nepainiokime, tai nėra vaiko atkaklumas, kai jis siekia kokio nors daikto ar veiklos ir jam nepasiseka. Užsispyrimas tęsiasi net tada, kai, atrodytų, suaugusieji jį jau įtikino, jog reikia vienaip ar kitaip elgtis. Tačiau vaikas nenusileidžia tik todėl, kad jis jau atsisakė taip elgtis.

X Atžagarumas. Jei negatyvizmas yra nukreiptas prieš suaugusįjį, tai atžagarumas – labiau prieš suaugusiojo pateikiamas elgesio normas, tam tikrą gyvenimo būdą, kuris susiklostė iki trečiųjų metų krizės. Mažylis siekia apginti savo autonomiškumą ir vadovautis savo norais.

X Savivaliavimas. Vaiko siekia būti nepriklausomu, viską daryti pats.

Keli patarimai, kaip tai išgyventi

Kiekviena amžiaus tarpsnio krizė ir pergyvenimas parodo, kad vaikas paaugo. Reiškia, padaugėjo privilegijų ir atsakomybių ar pareigų. Visai šeimai tai svarbu suprasti.

X Pamirškite įsakmų toną. Pavyzdžiui, paprastai vaikas pietauja pirmą valandą. Bet šiandien tuo laiku jis pietauti atsisako. Ką darote? Liepiate tuoj pat ištuštinti lėkštę? Visiškai be reikalo! Pasak vaiko, tai yra jūsų, o ne jo kaprizas, kad sėstumėte pietauti būtent dabar, nors jis to nenori. Ir jei jūs toliau laikysitės savo, tai tik patvirtinsite. Todėl leiskite savo atžalai elgtis taip, kaip jis nori. Juk iš bado tikrai nenumirs. Tik įspėkite, kad kitas valgis bus jau tik per vakarienę. Ir jokių užkandžių tarp valgių! Tai padės jums neįsivelti į konfliktą, o vaikui – patirti pasekmes, t. y., kad jam pačiam naudingiau pavalgyti tuomet, kai yra patiektas maistas.

X Leiskite rinktis. Žinoma, proto ribose. Pavyzdžiui, žiemą nusileisti, kad vaikas eitų su vasarine striuke, skamba neišmintingai, tačiau leisti pasirinkti mėlyną ar rudą – galite. Taip parodysite, kad jūs nesiekiate valdžios, o siūlote bendradarbiauti. Be to, tai bus puikios atsakomybės, priimant sprendimus, pamokos. Tik nepersistenkite – kuo vaikas jaunesnis, tuo pasirinkimas turi būti mažesnis, nes iš didelio daikto kiekio mažam žmogučiui pasirinkti yra labai sunku.

X Kuo rečiau „ne“. Kad ir kaip norėtųsi dėl savo paties patogumo ištarti šį neiginį, geriau ji vartoti rečiau. Na ir kas, kad mažylis įlipo į balą, jei avalynė neperšlapo. Kas kita, jeigu bėga per gatvę degant raudonai šviesai. Tuomet turite būti nepalenkiami.

X Agresija tik įbaugins. Juk jums svarbu, kad jūsų klausytų, o ne bijotų. Mušimas ar kitoks smurtas dar neišsprendė pasaulyje nė vienos problemos, tik perdavė informaciją – jei esu stipresnis,  kitą paveikti gali ir žiauriu elgesiu.

X Padeda spalvotų zonų sistema. Tegu mažylis pasirenka mėgiamas spalvas ir nutarkite, ką šios spalvos reiškia. Pavyzdžiui, raudona – tai, kas draudžiama, oranžinė – ką vaikas gali daryti kartu su tėvais, žalia – tai, dėl ko vaikas gali pats nuspręsti. Zonas sveika peržiūrėti per kiekvieną mažylio gimtadienį. Pavyzdžiui, žalia spalva – vaikas gali vienas žaisti kieme, oranžinė – kartu su mama eiti į svečius, raudona – negalima išeiti iš kiemo ribų. Taip pat reikėtų aptarti ir tai, kas bus, jei nebus laikomasi susitarimų.

Konsultavo psichologė Dovilė Jankauskienė