1.Mėginti sustabdyti pykčio priepuolį
„Vertingiausios“ scenos visuomet ištaisomos viešumoje. Tačiau mėginti dvimetuką įkalbėti liautis ar imti elgtis protingai – beviltiška. Tai kodėl ir vėl mėginame tildytojų taktiką? Greičiausiai todėl, kad imame jausti smingančius žvilgsnius ir norime įrodyti, kad valdome padėtį. O juk iš tikro visai ne! Tai kam žemintis ir siūlyti kyšius ar pašnibždomis gąsdinti išmesti visus žaislus, nors tikrai to nepadarysime?
■ Kaip ištaisyti klaidą. Vienas žodis – išeikite. Pasiimkite vaiką ir pasitraukite iš karštojo taško. Ten, kur niekam netrukdysite, tiesiog palaukite, kol pykčio priepuolis pereis visas fazes ir nurims. Net patys mažiausi vaikai jau suvokia, kad į isterijas jūs reaguojate skirtingai, kai kas nors mato ir kai niekas nemato. Kai mato, jums pasidaro gėda ir jūs lengviau pasiduodate. Publikos nebėra – nebėra ir prasmės draskytis (dažniausiai). Geriausias „Mažyliui“ kada duotas specialisto patarimas: „Vaiko isteriją galima prilyginti užlūžusiam kompiuteriui. Nieko kito nelieka, kaip tik perkrauti ir laukti.
2.Naršyti internete ieškant patarimų, kaip gydytis
Ir į šiuos spąstus patenka daugelis. Ir patiria tą siaubingą jausmą, kai paniškai klikinama ieškant kažko, kas neišmestų žodžio „vėžys“, jums į „Google“ paieškos laukelį įrašius „vaikų galvos skausmai“. Paskui nemiegate visą naktį, o galiausiai paaiškėja, kad jūsų mažiui tereikia akinių. Internete pilna puslapių, kurie atrodo labai patikimi, bet tokie nėra.
■ Kaip ištaisyti klaidą. Visų pirma atminkite – yra milžiniškas skirtumas tarp galimos ir tikėtinos priežasties, o apie tai parašyti „pamiršta“ ne vienas „medicininis“ puslapis. Ieškodami informacijos atkreipkite dėmesį, kokie medikai po tekstu pasirašo (jei pasirašo), ar yra nuorodų į mokslinius tyrimus, kokiai sveikatos organizacijai priklauso tinklalapis. Jei tam tikra informacija daug kur kartojasi – geras ženklas. Kitų mamų patarimai forumuose vertingi tol, kol nelaikomi Dievo žodžiu.
3.Per daug aiškinti
Atrodo, kažkaip negražu… Argi jūsų mažylis nenusipelno išsamaus paaiškinimo, kodėl jam reikia taip anksti gultis į lovą? O iš tiesų informacijos perteklius vaikus tik suerzina, ir tarsi tik prideda dar vieną pasipiktinimo sluoksnį prie jau ir taip „blogų“ žinių. Ne vieni tėvai pripažįsta, kad prireikė kelerių metų suvokti, jog lėtas aiškinimas, kodėl vaikas negali nakvoti pas draugą ar pasiimti banko kortelių, tik pablogina reikalus. Ir vis tiek aiškina – todėl, kad jaučiasi kalti tiesiog pasakę „ne“.
Pernelyg detalus aiškinimas – dažnai beprasmiškos pastangos išlaikyti vaikus nuolat laimingus. Psichologams kartais tenka priminti tėvams, kad visai normalu vaikui pabūti liūdnam, nusivylusiam, kaip reikiant papykti. Mūsų darbas – padėti vaikams nemalonias emocijas išgyventi, o ne vengti jų.
■ Kaip ištaisyti klaidą. Trumpi ir aiškūs nurodymai vaikams ik penkerių metų (ir jums taip pat) sukelia kur kas mažiau streso. Paimkime pavyzdžiu klasikinį troškimą prisikimšti ledų prieš pietus. Jei pradėjote aiškinti: „Negalima, nes gali dingti apetitas, o aš taip stengiausi paruošti tau visaverčius ir tavo mėgstamus pietus, be to, nuo ledų storėjama ir t. t., ir t. t.“, jūs jau įsivėlėte į žodžių kovą, kurios nelaimėsite. Užtektų tik tiek: „Ledų prieš pietus negalima.“ Tačiau pakišdami kokią pozityvią mintį, leisite mažyliui jaustis valdančiam situaciją, pavyzdžiui, pridurkite: „Prieš pietus galima suvalgyti nebent obuolio ar uogų.“
