Perdozavimas
Dažnai perdozuojama naktį, kai pusiau pabudę tėvai sugirdo vaistų ir tuoj pat susivokia, kad juos ką tik jau buvo sugirdę… Tokiu atveju gydytojai pataria pažadinti vaiką ir kelias valandas stebėti, ar neatsiras kvėpavimo sutrikimų, ar mažylis nepraras sąmonės. Jei taip nutiktų, reikėtų tuoj pat skambinti greitajai. Per didelės vaistų dozės gali sukelti rimtų šalutinių poveikių – ypač kūdikiams ir vaikams iki dvejų metų. Dėl mažo kūnelio ir nebrandžios medžiagų apykaitos sistemos sudedamosios vaistų dalys juos gali labiau pažeisti. Ypač svarbu nenaudoti kūdikiams vaistų, kurie yra skirti vyresniems vaikams.
Antras pavojus padauginti vaisto dozę – duoti vaikui dviejų pavadinimų vaistų, kurių sudėtyje – ta pati medžiaga, tik jūs to neperskaitėte. Pavyzdžiui, acetaminofeno (paracetamolio) yra ir „gryno“, ir kitų vaistų sudėtyje (pvz., „Coldrex“); tad jei duosite vienų vaistų nuo peršalimo, kitų – nuo temperatūros, gali paaiškėti, kad padvigubinote vaikui leistiną šios medžiagos kiekį.
Ne taip matuojama
Kartais ne tokia dozė sugirdoma ne netyčia, o tiesiog neteisingai apskaičiavus.
■ Svarbu svoris – ne amžius. Ar žinote, kad mažieji skirtingai metabolizuoja vaistus? Tai priklauso nuo jų svorio – ne nuo amžiaus. Skirtumas itin svarbus, jei jūsų vaikas turi antsvorio ar kaip tik sveria gerokai mažiau už bendraamžius. Apkūnesniems mažyliams reikia didesnių dozių, o mažo sudėjimo vaikams įprasta dozė gali būti per didelė.
■ Vaistų dozė numatoma parai, o ne dienai. Para – tai 24 val., tad reikia stengtis prisilaikyti intervalų. Labai svarbus vartojimo ritmas, kad organizme visada būtų pakankama koncentracija.
■ Šaukštas šaukštui nelygu. Tarkime, informaciniame lapelyje parašyta – vienas šaukštas, standartiškai tai yra 15 ml, tačiau namie turimi jūsų šaukštai gali būti ir didesni, ir mažesni. Tad juose ir tilpti gali du ar net tris kartus daugiau skysčio nei sunormuotose taurelėse, švirkštukuose ar šaukšteliuose. Tačiau net ir šios medicininės priemonės gali būti netikslios, jei elgsitės neatsargiai. Pasak tyrimų, net 70 proc. tėvų į dozatorius įpila daugiau, nei yra rekomenduojama. Nustatyta, kad vietoj dozavimo taurelės geriau naudoti matavimo švirkštą, specialų šaukštelį ar pipetę (lašintuvą). Mat į taurelę ir sunkiau tiksliai įpilti, ir paprastai ne viskas išgeriama.
Pamirštama apie papildus
Nemažai vaikų kasdien geria vitaminų, žuvų taukų ar kokių nors kitų papildų. Tačiau net pusė tėvų apie tai neužsimena gydytojams. Pavyzdžiui, papildai su kalciu, geležimi gali bloginti tam tikrų vaistų įsisavinimą. Vartojant smektą ar anglį, dėl jų absorbcinių savybių taip pat gali susilpnėti kitų vaistų poveikis.
Tad gydytojai privalo žinoti viską, ką vartoja vaikas ir kas gali sąveikauti su kitais vaistais arba mažinti jų efektyvumą. Lygiai taip pat pravartu pasakyti, kam vaikas alergiškas.
Per anksti nutraukiama
Žinoma, labai vilioja nustoti girdyti „tą chemiją“, jei mažyliui pagerėjo, o be to, jis labai spyriojasi ir nesižioja… Tačiau jei, pavyzdžiui, nutrauksite antibiotikų kursą, nesunaikintos bakterijos toliau dauginsis ir vėl veiks sveikatą, infekcija gali užsitęsti, o ligos sukėlėjai tapti atsparūs medikamentams, ir vėliau bakterijos tais vaistais jau nebeįveiksi. Tad ligai „atsimetus“, mažyliui gali tekti suvartoti visą kursą kitos rūšies antibiotikų, kurių ir šalutinis poveikis gali būti stipresnis.
Žaidžiame gydytoją
Tarkime, jūsų mažylis skundžiasi, kad skauda gerklę. Požymiai visiškai tie patys, kaip ir jo sesei (ar kaimynės vaikui), neseniai gydytai nuo streptokokinės anginos. Daugelis tėvų tokiais atvejais ligą diagnozuoja patys ir imasi gydyti tais pačiais vaistais. Tačiau jei jūsų diagnozė neteisinga, vaiko būklė gali smarkiai pablogėti. Angina labai panaši į mononukleozę, tačiau gydomos jos skirtingai. Apsirgus mononukleoze geriami kai kurie antibiotikai gali sukelti smarkų bėrimą, o ką ir kalbėti apie tai, kad dažniausiai apskritai nereikia jų vartoti. Duodami vaikui ne jam skirtų antibiotikų, didinate atsparumo šiems vaistams riziką. Į anginą panašūs požymiai gali būti ir sergant stomatitu, bet antibiotikai tuo atveju tik pablogintų ligos eigą.
Todėl gydytojų darbą palikite gydytojams – ne veltui jie tiek daug metų mokosi. Niekada negirdykite vienam vaikui skirtų vaistų kitam – net jei būklė būtų ir labai panaši.
Prieš ar po ir su kuo
Būtinai pasiteiraukite gydytojo arba vaistininko, ar gerti vaistus prieš ar po valgio, ar galima juos užgerti sultimis ir pan. Kai kuriais atvejais tai labai svarbu, nes vaistas gali netekti savo savybių arba graužti skranduką. Pavyzdžiui, greipfrutas sąveikauja su vaistais nuo grybelio ir alergijos, kai kuriais antibiotikais. Piene esantis kalcis gali veikti antibiotikų įsisavinimą. Neignoruokite rekomendacijos užgerti vaistus pakankamu kiekiu skysčio, mat kai kurie vaistai menkai veiks, jei trūks vandens. Be to, daug geriant greičiau vyksta medžiagų apykaita, vaistai greičiau įsisavinami ir greičiau pasišalina toksinės medžiagos.
Poveikį slopiname kitais vaistais
Taip irgi nutinka todėl, kad nesitariame su gydytojais. O pasitarti su vaistininku yra šis tas kita – čia ateinate be mažojo ligonio, 
nusakote požymius, gaunate nereceptinį vaistą. Bet vaiko būklė blogėja, ateinate kitądien, apsakote požymius kitaip, gaunate antrus vaistus. Vartojate ir tuos, ir anuos. Ir elgiatės absoliučiai nelogiškai, nes vaistai gali mažinti vienas kito poveikį. Pavyzdžiui, jei atsikosėjimą ir skatinate, ir slopinate. Skatinant skystėja gleivės, joms tampa lengviau pasišalinti – todėl juos dažniausiai ir turime naudoti vaikui kosint (turbūt jau nebėra tėvų, kurie nežino, kad kosulį skatindami greičiau jo atsikratome). O štai kosulį slopinantys vaistai veikia smegenų centrą, taip palengvindami ypač sunkius kosulio priepuolius, ir šių vaistų reikia retai, o jei reikia – tai trumpam. Gali būti, kad kelias dienas reikia šių, o po kelių dienų – jau kitų, bet tikrai ne abiejų vienu metu.
Dažnai tėvai klausia, ar logiška gerti antibiotikus ir probiotikus vienu metu – juk jei antibiotikai žudo visas bakterijas, „užmuš“ ir probiotikuose esančias gerąsias. Tačiau norint atkurti gerąsias kolonijas, vis dėlto logiška jas papildyti, tiesiog negerkite šių vaistų vienu metu.
Girdymas kitais tikslais…
Yra tėvų, kurie girdo vaistus nuo alergijos (pvz., tavegilį) vaikams, kad šie būtų ramesni – tarkime, miegotų lėktuve. Tačiau jie nežino, kad 10 proc. vaikų nuo šio vaisto tik labiau įsiaudrina, tampa hiperaktyvūs. Beje, tą pastebėjo mokslininkai, ketinę įrodyti, kad šie vaistai sukelia būtent mieguistumą. Tad kitąkart keliaudami geriau paimkite žaisliukų, užkandėlės ir turėkite kantrybės.
Gydytojai apskritai nepritaria vaiko slopinimui „profilaktiniais“ tikslais. Raminamuosius vaistus pavojinga vartoti šiaip sau, nes jie stipriai veikia centrinę nervų sistemą, gali sukelti kvėpavimo centro slopinimą ar, atvirkščiai, – dirginimą. Jie skiriami tik sergant centrinės nervų sistemos ligomis, siekiant slopinti traukulius ir pan.
Konsultavo pediatrė Aurika Jurevičienė
