Myliu tave, koks esi

Augindami jautruolį išgirsite daug patarimų. Gydytojai siūlys mikstūrą, močiutė – žolelių arbatą, geriausia draugė lieps apskritai nekreipti dėmesio, kaimynė – kuo dažniau vaiką glausti, o darželio auklėtoja pastebės, kad reikėtų pačiai mamai nusiraminti ir mažiau pervargti, tada ir vaikas bus ramesnis. Kaipgi yra iš tikrųjų?

Priimkite tokį, koks yra

Tai nereiškia, kad galima vaikui viską leisti ir toleruoti bet kokį jo elgesį. Tačiau kad ir kaip mažylis pasielgtų, reikia tikėti, kad toks jau jis yra. Taip pat svarbu tiesiog mylėti savo vaiką –netgi tada, kai jis verkia nesustodamas visą naktį arba dėl per didelio drovumo atsisako eiti pas draugus. Jeigu vaikas yra uždaras ir nepasitiki kitais – neverskite jo kalbėtis su pirmu sutiktu, nestumkite jo į kiemą, į būrelius. Tegul pats pasirenka veiklą, kuri jam maloni, tegul pabūna atsiskyręs tiek, kiek jam norisi. Jeigu vaikas labai jautrus, greitai apsiverkia – tai ir nedrauskite jam verkti, negėdinkite ir nekaltinkite jo dėl ašarų, geriau pasišnekėkite, kas būtent jam taip graudu ir jausminga.

Nesielkite ypatingai

Jeigu su jautriu vaiku elgsitės kaip nors ypatingai, švelniau, per daug saugančiai – tai tik paryškins jautrumo simptomus, vaikas taps dar labiau įsitempęs ir nerimastingas. Jeigu jautraus vaiko mama ir tėtė išmoksta nusiraminti, pradeda savo atžalą matyti kaip paprastą ir niekuo nesiskiriančią nuo kitų – tai ir mažylis tampa ramesnis, pradeda saugiau jaustis bei sumažėja jo nerimastingumas. Nesaugokite vaiko nuo „sunkių“ temų: apie ligas, mirtį, šeimoje vykstančius pokyčius, kurie liečia ir vaiką (tėvų skyrybas, gyvenamosios vietos keitimą, finansines problemas ir pan.). Kai tokios temos yra nutylimos, mažasis jaučiasi dar neramesnis, nei kad su juo būtų atvirai pasikalbėta.

Nebarti ir negėdinti!

Jokiu būdu nekritikuokite ir negėdinkite vaiko už jo jautrumą, verksmingumą, drovumą, uždarumą. Leiskite atžalai nesisveikinti su mažai pažįstamais giminaičiais, nesibučiuoti su seniai matyta močiute ar nerodyti į svečius atėjusiam draugui visų savo žaislų, jeigu vaikas to nenori daryti. Mažylis yra jautrus ne todėl, kad užsimanė pakvailioti, o todėl, kad kitoks būti jis nemoka. Negalima prievarta paversti jo drąsiu bei nieko nebijančiu.

Leiskite pabūti vienam

Tai reiškia – atitrūkti nuo šeimos, fantazuoti, svajoti ir panirti į asmeninį pasaulį. Tačiau parodykite, kad jeigu vaikui reikės – jūs būsite šalia, galėsite jį išklausyti. Jautrus vaikas dažnai mėgsta būti vienas, užsiimti ramia, nereikalaujančia bendravimo veikla, todėl nereikėtų jo versti bendrauti ir žaisti su kitais, jeigu pats to nenori.

Kalbėkite apie jausmus

Pagrindinis jautraus vaiko sunkumas – nemokėjimas susivokti savo jausmuose, negalėjimas jų išreikšti pozityviai arba suvaldyti. Todėl labai svarbu kuo anksčiau pratinti mažylį įvardinti savo jausmus: pyktį, nerimą, baimę, liūdesį, bejėgiškumą, gėdą, pavydą ir pan. Taip pat reikia ir patiems tėvams mokėti įvardinti savo jausmus, nebijoti vaikui girdint pasakyti, kad supykote, kad jums liūdna, nesigėdinti ašarų, neslėpti savo kylančių emocijų ir mokėti jas išreikšti teigiamais būdais.

Kaip gyventi su jautruoliu

X Rėmai, ritualai. Laikykitės dienos režimo, taisyklių, naudokite ritualus. Labai svarbu suteikti jautriam vaikui saugumą, užtikrinti pastovumą, palaikyti nesikeičiantį dienos ir savaitės ritmą. Čia gali padėti aiškios ir stabilios taisyklės, ritualai, naudojami nusiraminimui: prausimosi, ėjimo miegoti, kėlimosi rytais, valgymo ir pan. Taip pat galima patį vaiką išmokyti, kaip jis galėtų nusiraminti: giliai pakvėpuoti, nupiešti tai, kas neramina, pakišti rankas po vandeniu, suskaičiuoti iki 10 ir pan.

X Reikia prisilietimų. Suteikite vaikui kuo daugiau fizinio kontakto. Jautriam vaikui gali reikėti labai dažnai prisiglausti prie tėvų, atsisėsti ant kelių, pasimyluoti. Todėl suraskite tokį prisilietimą, kuris patinka ir vaikui, ir jums – bei kuo dažniau būtent taip prie vaiko prisiglauskite. Tik nesilieskite per prievartą, jeigu jums tai nepatinka – pasakykite vaikui ir pasiūlykite kitą būdą prisiglausti.

X Padeda kūryba. Skatinkite ir palaikykite bet kokį vaiko norą užsiimti menine, kūrybine veikla: piešti, lipdyti, lankstyti iš popieriaus, karpyti, klijuoti, dainuoti, šokti, groti, kurti istorijas, eilėraščius, pasakas ir pan. Jeigu vaikas dar nemoka rašyti – jūs užrašykite vaiko sukurtus eilėraščius, istorijas.

X Geriausias žmogaus draugas. Jeigu yra nors mažiausia galimybė – suteikite šansą vaikui įsigyti naminį gyvūną. Jeigu galimybės nėra – nedrauskite vaikui lankyti gyvūnėlių kurs nors kitur: pas draugus, gyvūnų globos namuose, kieme pamaitinti kates ir pan. Jautriam vaikui labai svarbus kontaktas ne tik su žmonėmis, bet ir su gyvūnais, jis prisiriša prie gyvūnų ir būdamas su jais išmoksta nusiraminti, labiau džiaugiasi ir tampa laimingesnis.

X Religijos galia. Jeigu tai neprieštarauja jūsų įsitikinimams – suteikite jautriam vaikui galimybę dalyvauti religinėje veikloje: eiti į bažnyčią, melstis, vartyti ar skaityti vaikiškas religines knygas, kalbėtis apie Dievą ir jo pagalbą žmonėms. Jautruoliui labai reikalingas tikėjimas, nes jis padeda jaustis tvirtesniam, ramesniam ir saugesniam, o tuo pačiu silpnėja ir vaiko nerimastingumas.

Konsultavo psichologė Rosita Pipirienė