Testą „Nupiešk savo šeimą” galima pasiūlyti vaikui nuo 4-5 metų, kai jis jau piešia žmones su rankomis, kojomis ir kitomis pagrindinėmis kūno dalimis. Tiesiog paprašykite jo nupiešti savo šeimą. Jeigu išgirdęs prašymą mažasis ims klausinėti, ką piešti, ko ne, vadinasi, testui jis dar nepasirengęs. Ir, žinoma, kai jis kibs į darbą, nedalykite patarimų. Tačiau vertėtų iš toliau stebėti, kaip dailininkas darbuojasi – tai, kokia tvarka personažai atsiranda popieriaus lape, rodo, kam iš namiškių jis teikia pirmenybę.
Na, o pabaigtą piešinį interpretuokite pagal toliau išvardytus punktus.
Ar visi tilpote?
Gavęs užduotį vaikas turėtų piešti vien savo šeimos narius, o ne kitus dalykus. Jeigu jis pradeda piešti ne nuo žmonių, o nuo medžių ar debesėlių, reikėtų susimąstyti, ko gi taip delsiama vaizduoti namiškius. Jeigu piešinyje matyti tik namas, kuriame neva ir yra visi šeimos nariai – taip pat kažkas negerai. Jeigu mažylis nenupiešia kurio nors vieno šeimos nario, kyla klausimų dėl jų santykių. Veikiausiai dailininkui atrodo, kad būtent tas žmogus jį verčia jausti diskomfortą ar yra jo konkurentas, taigi jo nepiešdamas jaučiasi bent taip atkeršijantis skriaudėjui.
„Pamiršdamas“ pavaizduoti save, mažylis tarsi protestuoja prieš tai, kad šeimoje jaučiasi skriaudžiamas, nepritapęs ar užmirštas. Tokiu atveju į klausimą, kur jis, veikiausiai atsakys, kad išėjęs į darželį ar į kiemą, tačiau tai nėra rimtas pasiteisinimas.
Gana dažnai vaikai užmiršta nupiešti šeimoje atsiradusius naujagimius – taip jie parodo, jog jiems gera buvo gyventi be tų „lėliukų“.
Ir atvirkščiai – mirusią močiutę ar senelį, šeimą palikusį tėtį vaikai piešia dar ilgai, rodydami, kad jų vieta – čia, šalia. Kai šeimos narį, kurio nebėra, piešti mažylis nustoja, reiškia, kad susitaikė su praradimu.
Kaip išsirikiavote?
Paprastai vaikas pradeda piešti arba nuo paties mylimiausio, arba nuo, jo nuomone, svarbiausio šeimos nario. Jeigu pradeda nuo savęs, vadinasi, save jis laiko tikrai reikšmingu. Jeigu pradeda piešti nuo brolio ar sesers, gali būti, jog jį laiko svarbiausiu šeimoje ir kartu pavydi jam dėmesio (šį faktą patvirtintų tai, kad brolis ar sesuo vaizduojamas didesnis, ryškesnių spalvų nei piešiantysis).
Figūrų dydis
Svarbius žmones vaikas vaizduoja didelius, o mažiau svarbūs asmenys yra mažaūgiai. Jeigu, tarkim, močiutė yra didesnė už mamą ir tėtį, ko gero, būtent ji šiuo metu vaikui atrodo svarbiausia. Tiesa, priežastys gali būti ir labiau buitinės – gal vaikas nupiešė du didelius žmones ir tiesiog nusigando, kad kiti nebetilps.
Tas šeimos narys, kuris iškilęs aukščiau už kitus (gal jis ir ne didžiausias, bet aukščiausiai stovi), mažojo dailininko yra laikomas šeimos galva. Jeigu aukščiau už visus jaunesnioji sesutė – vadinasi, vaikui atrodo, kad būtent ji čia viską reguliuoja. Kai ta didžioji figūra ypač masyvi, vos telpanti į lapą, vaikui veikiausiai atrodo, jog ji kitus slegia ir slopina.
Atstumai tarp šeimos narių
Piešinyje jie labai svarbūs – tai parodo vaiko jaučiamą emocinį ryšį su namiškiais. Kuo arčiau vaikas stovi prie tėčio ar prie mamos, tuo jis jiems jaučiasi artimesnis. Kai mama ir tėtis susikibę už rankų, vaikui atrodo, kad jie yra pakankamai artimi vienas kitam. O jeigu, pavyzdžiui, tėtis stovi toliau nuo visų kitų, vadinasi, jis mažajam atrodo nutolęs – galbūt su visais konfliktuojantis ar kažkaip kitaip trukdantis šeimyniniam gyvenimui. Jeigu tarp žmonių įsiterpia kokia gėlė ar šviesoforas, tai tarsi dar labiau padidina atstumą tarp jų. Jeigu visi šeimos nariai nutolę vienas nuo kito, matyt, piešiančiajam atrodo, kad čia kiekvienas rūpinasi tik savimi, o ne kitais.
Vaiko vieta piešinyje
Ji suteikia vertingos informacijos apie jo vietą šeimoje. Jeigu jis stovi per vidurį tarp mamos ir tėčio, puiku – jis jaučiasi jiems abiem svarbus ir reikalingas. Be to, vaikas visuomet vaizduoja save greta to, prie ko yra labiausiai prisirišęs. Tačiau tai, kad berniukas vaizduoja save šalia tėčio, ir abi figūros yra panašaus dydžio, gali rodyti, jog sūnus tėvą laiko savo konkurentu. Jeigu prie tėvų stovi brolis, paskui – sesutė ir tik tada piešiantysis, vadinasi, jis jaučiasi namie mažiau reikalingas ir pavydi dėmesio kitiems vaikams.
Veido bruožai, kūno dalys
Tai, kaip pavaizduoti žmonių veidai, taip pat mums suteikia nemažai informacijos. Jeigu vaikas praleidžia detales, kurių paprastai neužmiršta – akis, nosį, lūpas arba burną – ar veidą vaizduoja apskritai be jų, tai vėl yra nebylus dailininko protestas prieš vaizduojamą asmenį. Asmuo, kuris pavaizduotas blogai, vaikui kelia neigiamų emocijų ar trukdo jam atsiskleisti. Jeigu paties dailininko veidas be detalių, vadinasi, jam sunku bendrauti, šeimoje jis jaučiasi svetimas. Na, o jeigu kažkurio žmogaus burna neproporcingai didelė – veikiausiai jis mėgsta pasibarti, parėkauti. Tas, kurio itin didelės akys – visus atidžiai stebi.
Jeigu kažkurį šeimos narį vaikas pavaizduoja išskirtinai ilgomis rankomis, galbūt tos rankos jį skriaudžia. Piešdamas ilgas savo paties rankas jis rodo agresiją ar norą būti agresyviam, kad kažkam kažką įrodytų. Na, o jeigu dailininkas ar kitas šeimos narys rankų visai neturi, vadinasi, jis jaučiasi bejėgis ir negali dėl savo teisių pakovoti.
Kiti niuansai
X Fonas. Puiku, jeigu virš šeimos portreto šviečia saulė – tai rodo, jog atmosfera gera ir šviesi. Na, o jeigu viršuje susikaupę tamsūs lietaus debesys, matyt, mažasis namie jaučiasi nesaugus.
X Veikla. Dažnai šeimos portretuose herojai stovi, ir tiek. Tačiau kartais vaizduojama, kad jie užsiima tam tikra veikla. Jeigu tai kasdienė ar maloni veikla, viskas gerai, tačiau jeigu pavaizduota, kad kažkas barasi ar pykstasi, vadinasi, atmosfera šeimoje smarkiai įtempta.
X Šiltomis ir gražiomis spalvomis vaikas vaizduoja žmones, kurie jam patinka, na, o šaltomis spalvomis ar visai nespalvotai piešia neigiamus dalykus. Taip pat nespalvingas gali būti herojus, kuris yra nuskriaustas, užguitas.
X Stipriai spaudžiamas pieštukas, susipainiojusios linijos gali rodyti, kad vaikas bendraudamas su piešiamu herojumi jaučia įtampą. Gali būti ir atvirkščiai – nemėgstamas herojus pavaizduojamas vos keliomis linijomis, nesivarginama jį nuspalvinti.
X Vaikui simpatiškiausias piešinio personažas bus tas, kuris piešiamas pirmas ir yra pirmame plane. Jis aukštesnis ar masyvesnis už kitus šeimos narius. Nupieštas kruopščiai su smulkiomis detalėmis. Kiti personažai galbūt žiūri į jį. Vaiko ir jo mėgstamiausio šeimos nario apranga gali turėti panašių detalių.
X Jeigu piešiantysis save vaizduoja kruopščiai, netingi perteikti smulkių detalių, o kitos figūros kuklesnės, vadinasi, jis jaučiasi svarbia asmenybe, aplink kurią sukasi visos šeimos gyvenimas.
X Kai vaikas šeimoje lepinamas, paprastai jis piešinį pradeda nuo savęs. Jame neretai būna panašaus ūgio kaip ir suaugusieji. Kartais nepasididžiuoja ant savo galvos nusipiešti karūną. Lepinamos mergaitės dažnai save vaizduoja kaip princeses. O jeigu vaikas mažutis, smulkutis, tai gali rodyti, kad jis jaučiasi bejėgis, jam trūksta jūsų rūpesčio ir šilumos.
Konsultavo psichologė Viktorija Grigorjeva
