1.Su vaiku elgiatės kaip su kūdikiu
Jeigu tėvai vaiką ypač globoja, saugo nuo liūdinančių ar skausmingų dalykų, paaugęs jis bus bailus, nepasitikės savimi, nemokės savarankiškai priimti sprendimų. Perdėtai besirūpinantys tėvai stabdo vaiko augimą, neleidžia jam spontaniškai ir emocingai elgtis, dėl to nesivysto jo tikrasis „aš“ ir vaikas lieka tėvų šešėlyje.
X Pavyzdys. Dešimties mėnesių mergaitė pabunda po pietų miego. Iš pradžių guli tyliai, bet po kelių minučių pradeda verkšlenti, dar vėliau – stipriai ašaroti. Tuo metu mama vonioje trenka galvą, išgirsta dukters verksmą ir…
Kaip jūs pasielgtumėte? Galimi du variantai: jeigu jūs pasitikite dukterimi, žinote, kad ji gali šiek tiek palaukti, nes taip išmoksta savarankiškai nurimti arba ištverti laikiną nemalonumą, tad jūs iš vonios garsiai, bet ramiai pasakote, kad tuoj ateisite, ir greitai baigiate plautis galvą.
O jeigu jūs auginate amžiną kūdikį, tai paknopstom puolate pas savo „vargšę“ mergaitę, puolate ją supti, nešioti ant rankų ir visaip kitaip raminti, nors nuo jūsų galvos varva šampūnas. Kuri iš šitų mamų esate jūs? O kuria labiau norėtumėte būti?
2.Nekreipiate dėmesio į savo santuokinį gyvenimą
Kada paskutinį kartą su sutuoktiniu tik dviese buvote išvykę su nakvyne? Neprisimenate? O gal tik tada, kol dar neturėjote vaikų? Santuoka turi būti rūpestingai prižiūrima, puoselėjama, maitinama, jai reikia erdvės, kūrybiškumo, energijos ir jūsų pastangų. Be viso šito vyro ir žmonos ryšys nusilps, o galų gale ir visai numirs, liks tik pareiga ir bendrų vaikų auginimas. O kas liks tada, kai vaikai suaugs ir paliks namus? Tuštuma, nepasitikėjimas, nuobodulys ir svetimumo jausmas. Ar to norėtumėte?
X Pavyzdys. Labai svarbus akcentas – šeimos narių miegojimo vietos. Ar jūs su vyru miegate savo lovoje, tik dviese? Sutuoktinių lova – tai ramus kampelis, kuriame galima nors pusvalandį tyliai ir romantiškai pabūti tik dviese, pasikalbėti, švelniai apsikabinti, taip – ir pasimylėti. Todėl vaikai privalo turėti savo lovas, kuriose taip pat ramiai ir saugiai užmigtų, o tėvai galėtų mėgautis savo vakariniu laiku. Atžalos turi suprasti, kad mama ir tėtis, be to laiko, kurį praleidžia kartu su jais, turi ir savo atskirą, suaugusiųjų, gyvenimą.
3.Verčiate vaiką būti kuo labiau užsiėmusį
Tie tėvai, kurie dirba iki devinto prakaito, plėšosi per kelis darbus, dažnai sugalvoja dėl viso pikto ir savo vaikus įkinkyti į tris būrelius, dvi mokyklėles ir sportavimą savaitgaliais. Nes nuolat kirba mintis: „O jeigu aš savo atžalos nelavinsiu, tai jis (ar ji) išaugs negabūs, žemesnio intelekto, nesavarankiški, atsiliks nuo bendraamžių ir visaip kitaip bus netobuli.“ Bet nuo per didelių krūvių ir nesibaigiančios veiklos vaikai pervargsta, išsenka, nebeturi energijos bendrauti, žaisti ir pažinti pasaulį. Tada ir tėvai, ir vaikai nustoja jausti tarpusavio bendrumą, nebeturi laiko pasikalbėti, pabūti kartu, pasvajoti ir pažaisti.
X Pavyzdys. Labai svarbu patyrinėti, ar šeimoje yra bendrų tradicijų, ritualų? Ar nors kartą per dieną visi susėdate prie bendro stalo kartu pavalgyti, ar išvykstate savaitgaliais pasivaikščioti, pakeliauti? Ar švenčiate visi kartu šeimos šventes – gimtadienius, vardadienius, Kalėdas? Ar mėgstate su vaikais pasikalbėti, kaip praėjo diena, kas įvyko įdomaus, sunkaus, džiugaus ar liūdno? Jeigu dauguma atsakymų „ne“, tai patikrinkite, ar nėra šeimoje sergančiųjų darboholizmu, ar nėra visos vertybės sutelktos į pasiekimus, laimėjimus, rezultatus, tikslus, planus, terminus ir t.t.
4. Būnate geriausi savo vaiko draugai
Suaugusiųjų geriausi draugai turi būti suaugę žmonės, o vaikų – vaikai, tai yra bendraamžiai. Kai tėvai bando tapti savo vaikų draugeliais, santykiuose atsiranda chaosas, netvarka, vaidmenų susimaišymas. Tada vaikai nebežino, ar turi gyventi savo gyvenimą, ar padėti tėvams susidoroti su juos užgriuvusiais sunkumais.
X Pavyzdys. Mama savo septynmečiam sūnui, kaip geriausiam draugui, atvirai papasakoja apie konfliktus su tėčiu, skundžiasi, kad tėtis neteisingai elgiasi, kad jai sunku su juo susitarti. Mama mano, kad taip ji parodo pasitikėjimą vaiku, skatina jo savarankiškumą ir vyriškumą. O iš tikrųjų ji sūnų išnaudoja, užkrauna per sunkius jam rūpesčius, verčia jį būti atsakingą ten, kur jis yra dar per mažas, be to, nuteikinėja prieš tėtį. Atrodo, mama neturi savo draugų ar draugių, yra vieniša ir nelaiminga, be to, nesugeba atvirai bei nuoširdžiai pasikalbėti su savo vyru ir aptarti tarp jų kylančių konfliktų. Tai gal tegu mama rūpinasi savimi ir savo problemų sprendimu, o ne naudojasi vaiku?
5. Tikitės, kad vaikas įgyvendins jūsų svajones
Kartais tėvai pamiršta, kad vaikai nėra jų nuosavybė… Sūnus ar duktė turi savo norus, poreikius, svajones ir pomėgius (ir kažkodėl kartais tėvus tai stebina). Būna, tėvai negerbia vaikų pasirinkimų, netgi sukritikuoja tai, kas vaikui yra įdomu ir svarbu. Vaikas turi pats surasti, kas jį domina, įtraukia.
X Pavyzdys. Pradinukė mergaitė kas metus keičia būrelius: lankė dailę, vėliau chorą, kitais metais – šokius, o dabar sugalvojo pereiti į rankdarbių būrelį. Mama ir tėtis susirūpinę, galvoja, kad jų duktė išaugs nenuosekli, nemokės tęsti vienos veiklos, nepasieks jokių rezultatų jokiuose užsiėmimuose. O juk pradinis mokyklinis amžius būtent ir skirtas eksperimentavimui, tokio amžiaus vaikas nori kuo daugiau išbandyti, patirti, suprasti. Todėl pradinukui netgi patartina pakeisti būrelius, išbandyti įvairias veiklas, nes taip jis tobulėja, vystosi jo gebėjimai, bręsta asmenybė.
Konsultavo psichologė Rosita Pipirienė
