1. Ar tiesa, kad dėl padidėjusių adenoidų vaikai dažniau serga?
Iš tikrųjų yra taip – kuo dažniau mažieji serga peršalimo ligomis, tuo didesnė tikimybė, kad jiems padidės adenoidai. Šie užkemša nosiaryklę, todėl vaikai ima kvėpuoti per burną, miegodami knarkia, blogiau miega, gali pradėti dusti, ima varginti dažnos ir ilgai besitęsiančios slogos. Išvešėję adenoidai gali sutrikdyti klausomųjų vamzdžių funkciją, todėl gali dažnai varginti ausų uždegimai, sutrikti klausa. Nuolatinis kvėpavimas per burną trukdo augti viršutiniam žandikauliui. Tuo tarpu apatinis žandikaulis tebeauga ir taip formuojasi netaisyklingas dantų sąkandis, auga kreivi dantys, deformuojasi veidukas.
2. Ar galima tikėtis, kad išvešėję adenoidai išnyks savaime?
Adenoidai pradeda augti ir intensyviai auga dvejų–trejų metų mažyliams, o didžiausi jie užauga būnant trejų–septynerių metų amžiaus. Vėliau jie pradeda mažėti, trauktis, ir iki dešimties metų daugumai visai išnyksta. Ar išnyks, paprastai įtakos turi organizmo imuninė sistema, genetika, aplinka, kurioje mažylis auga, polinkis į alergiją.
3. Ar operuojami tik smarkiai išvešėję adenoidai?
Dauguma klysta manydami, kad operuojami tik labai smarkiai išvešėję antro ar trečio laispnio adenoidai. Kartais jie gali būti šalinami ir tuomet, kai nėra dideli, tačiau yra infekuoti (vaizdžiai sakant, papuvę). Ne mažiau svarbios ir kitos indikacijos: mažyliui sunku kvėpuoti per nosį ir dėl to jis kvėpuoja per burną, nuolat miegodamas knarkia, dažnai peršalimo ligos komplikuojasi į ausų uždegimą ar sinusitą, pablogėja klausa. Tačiau net ir tuomet medikai neskuba operuoti. Iš pradžių skiria medikamentinį gydymą, homeopatiją arba fizioterapines procedūras, o tada stebi, ar adenoidai nesumažėjo. Kartais to pakanka. Galutinį sprendimą turėtų priimti ne šeimos, o ausų, nosies, gerklės gydytojas. Mat adenoidai matomi tik apžiūrėjus juos rinoskopu arba veidrodėliu.
4. Išoperavus visos bėdos baigsis?
Net ir po operacijos negalėsite būti tikri, kad visos bėdos galutinai atsitrauks. Pašalinus lėtinės infekcijos židinį tikimybė, kad bet kuris virusas komplikuosis į rimtesnes ligas (tokias kaip sinusitas ar ausų uždegimas) smarkiai sumažėja, bet medicinoje nieko šimtu procentų nėra. Yra ir kitų priežasčių (pavyzdžiui, alerginis rinitas, kreiva nosies pertvara), dėl kurių mažylį gali kamuoti minėtos bėdos.
Tėvai džiaugiasi sužinoję, jog adenoidų pašalinimas gali padėti atsisveikinti su astma. Taip, jei jos priežastis – infekcija, gali būti, kad išoperavus adenoidus ligoniuko būklė pagerės ar jis visai pasveiks. Tačiau jei astma yra sąlygota alergijos, virusų arba bakterijų – nebūtinai.
5. Ar adenoidų operacija tikrai tokia paprasta ir nepavojinga, kaip kad medikai ramina tėvus?
Paprastai adenoidų šalinimo operacija tetrunka vos dešimt–penkiolika minučių. Nepaisant trumpumo, operacija yra operacija. Mažyliui skiriama narkozė, kuri sveikatos niekam neprideda. Be to, gerklėje yra daugybė kraujagyslių, šalimais eina nervas. Todėl užtektų net menkiausios operuojančio gydytojo klaidos, kad įvyktų nelaimė. Belieka pasidžiaugti, kad tokių istorijų negirdėti. Tik kartą yra tekę nugirsti apie galimai pažeistą nervą adenoidų operacijos metu.
6. Kodėl vieniems ligoniukams po operacijos gerklę skauda labiau, o kitiems – mažiau?
Priežasčių gali būti labai daug. Visų pirma kiekvieno žmogaus skausmo slenkstis yra skirtingas. Vaikai – ne išimtis. Taip pat įtakos turi operaciją atlikusio chirurgo kvalifikacija bei išpjautų adenoidų išvešėjimo laipsnis (kuo didesnio laipsnio – tuo gali skaudėti labiau, nes išpjaunama daugiau audinio).
7. Kodėl pašalinti adenoidai ir vėl atauga?
Adenoidai kartais atauga, bet tai nutinka ganėtinai retai. Kodėl taip atsitinka, vienareikšmiškai atsakyti sunku. Jei to nebuvo padaryta anksčiau, reikėtų išsitirti dėl alergijos, kuri gali būti adenoidų išvešėjimo priežastis. Tuomet reikėtų šalinti alergeną. Gali įtakos turėti ir dažnos viršutinių kvėpavimo takų bei infekcinės ligos. Mažai tikėtina, tačiau galimybė, kad liko nepašalinta limfoidinio audinio dalis, visada išlieka. Taigi jis gali ir vėl išvešėti.
Konsultavo šeimos gydytoja Aurika Jurevičienė
