Dar besilaukdama kūdikio buvau sau užsibrėžus tokį tikslą: mažylį nuo pat pirmų dienų grūdinsime – mankštinsime, kasdien keliausime į lauką, apipylinėsime šaltu vandeniu, plaukiosime baseine, maitinsiu savo pienu ir jis tikrai nesirgs. „Juk ne visi vaikai būtinai turi sirgti, nors ir visi taip sako”, – maniau aš sau. Deja, realybė pasirodė truputį sudėtingesnė. Jautri mamos širdis dviejų savaičių vaiko apipylinėjimų šaltu vandeniu neištvėrė jau po trijų kartų. Baseinas žiemą irgi pasirodė netinkamas variantas, be to, vanduo – per daug chloruotas. Liko laukas, mamos pienas, mamos, o vėliau ir mažylio pilnavertė mityba.
Ir žinote, didžiam mano nusivylimui, nepaisant visų dedamų pastangų, vis tiek tas vaikas kartais suserga. Na, ne vienuolika kartų per metus (anot Pasaulinės sveikatos organizacijos, tiek kartų per metus sirgti peršalimo ligomis ikimokyklinio amžiaus vaikams yra normalu). Tik tris – per pusantrų metų. Bet vis tiek… Juk visi žinome, kaip staiga susirgus mažyliui visa suplanuota diena ir net savaitės apsiverčia aukštyn kojomis. O jeigu taip vienuolika kartų po vidutiniškai savaitę – tai prarandame beveik tris mėnesius normalaus gyvenimo!
Kad ir kaip stengiausi patvirtinti savo teiginį, jog nebūtinai turi vaikas sirgti vaikystėje, kad susiformuotų jo stiprus imunitetas, teko nusivilti. Vaikai vis tiek serga. Bet nieko čia baisaus – augdami jie tas ligas išauga.
Ne mes sprendžiame, ar vaikui sirgti
Šeimos gydytoja Dileta Vaitkuvienė sako: „Man išvis nesuvokiamas klausimas – turi ar neturi žmogus prasirgti vaikystėje, mokykloje ar suaugęs. Mes nesprendžiame, kiek ir kada vaikas turi sirgti. Turėtų būti svarbiausia, kad vaikas kuo mažiau sirgtų, o susirgęs kuo greičiau pasveiktų. Kad susiformuotų imunitetas, nebūtinai vaikas turi viskuo sirgti. Tarkim, paskiepijus imunitetas susidaro, bet mes ta liga nepersergame. Į mūsų organizmą patenka tiesiog labai mažas kiekis tos ligos sukėlėjo, kuris tik paskatina gamintis antikūnus, nesukeldamas pačios ligos. Jei vaiko organizmo imuninė sistema stipri, tai jam susidūrus su, tarkime, peršalimo ligos sukėlėjais gali tiesiog susiformuoti antikūnai ir jis nesusirgs arba susirgs labai silpnai. Ir priešingai, jei vaiko organizmo imuninė sistema nusilpusi, tai bet koks susidūrimas su ligos sukėlėju sukels ligos pasireiškimą ir ilgą sveikimą. Todėl vieni vaikai serga dažniau, kiti rečiau, vieni pasveiksta greitai, kiti niekaip „neišsikrapšto“ iš ligų.”
Šiltnamio sąlygoms – taip ar ne?
Kad augtų kuo sveikesnis, mažylis turi susidurti su daugybe aplinkoje esančių mikroorganizmų. Taip treniruojamas imunitetas. Tačiau tos aplinkoje esančios bakterijos, medžiagos turi būti sveikos. Tai reiškia, kad mažylį reikia neštis ar vestis į parką, švarią pievą, laukymę, o ne prekybos centrus, kuriuose galima užsikrėsti patologinėmis bakterijomis. Kūdikis turi kuo daugiau patirti, paliesti, tačiau tik ne užterštus daiktus.
Vaikas turi turėti kontaktą ir su kitais vaikais. Tačiau (čia jau kaip taisyklė) niekada nesirgęs vaikas, vos pradėjęs eiti į darželį, dažniau serga nei neserga. Kaip to išvengti ir ar iš viso vengti? Teigiama, kad visai neleisti vaiko į darželį irgi nėra gerai, nes labai didelė tikimybė, kad jis nuolat sirgs mokykloje. Anot specialistų, jaunesni nei trejų metų vaikai su dauguma virusų susiduria pirmą kartą, todėl jų imuninė sistema dar nėra tokia pajėgi su jais kovoti, kokia būna, kai su tuo pačiu virusu susiduriama nebe pirmą kartą.
„Didžiausia tėvų klaida yra ta, kad susirgęs ir vos spėjęs pagyti vaikas (o kartais ir nevisai išsveikęs) vėl „įmetamas“ į ligų ir jų sukėlėjų liūną, tai yra vedamas į parduotuves, masines žmonių susibūrimo vietas, į vaikų darželį. Kaip ir po skiepo, taip ir po ligos imunitetas formuojasi tris – keturias savaites, todėl šį laiką organizmas turėtų ramiai ilsėtis, ir nebūtų pakartotinai „pavaišintas“ kitais sukėlėjais. Tačiau tai kartais tampa neįmanoma dirbantiems tėvams, ir jie priversti neišsveikusį vaiką išleisti į darželį“, – tvirtina gydytoja D.Vaitkuvienė.
Eglė Merkytė
