Vaikai, žaiskite gražiai!

Dažnai vienas vaikas nori, kad kitas vaikas žaistų tik tai, ką nori jis, ir tik pagal jo taisykles. Ir jei taip nėra, kyla nesutarimų... Ką daryti, kad susitikimai su draugais nevirstų peštynėmis?

Vaikai pykstasi

Pasirinkite laiką

Labiau tikėtina, kad susitikimas su draugais nueis šuniui po uodega, jei vaikai bus pavargę. Tad jei apsiimate priimti į svečius draugą po aktyvios dienos darželyje ar po vaikiško spektaklio ir dar pasivaikščiojimo,  nieko gero nelaukite. Verčiau pasirinkti savaitgalio rytus, kai visi žmoniškai pailsėję (taip, jūs taip pat). Neleiskite draugystėms užsitęsti. Tiesą sakant, darželinukams valanda – tai jau gana daug. Per tą laiką galima spėti sužaisti du tris skirtingų scenarijų žaidimus ir dar liks laiko užkąsti. Netgi nemažai bendravimo įgūdžių turintiems vaikams susitikimą su draugais apribokite iki dviejų valandų.

Priminkite taisykles

Prieš ateinant svečiui, aptarkite su savo vaiku, kaip reikia priimti draugą. Priminkite, jog rinktis, ką žaisti, reikia iš eilės. Taip pat aptarkite, kas bus, jei juodu nesusitars.  Paaiškinkite, kad jei žaislai padėti matomoje vietoje, vadinasi, draugui juos imti galima (tuomet sudarykite galimybę paslėpti tuos, kuriais dalytis jis nenori, pavyzdžiui, „Lego“ bokštą, kurį vakar statė visą dieną ir nenori išardyti). Jei vaikui išties labai sunku dalytis, specialistai siūlo susitikimams pasirinkti kokią nors neutralią vietą, tarkime, parką. Vis dėlto, vaiką pamažu reikia pratinti prie minties apie dalybas.

 Venkite konkurencijos

Geriau vengti žaidimų, kurie gali pravirkdyti vaikus. Paprasčiausiai darželinukai dar nemoka pralaimėti. Netgi sulaukti savo eilės išmesti kauliuką gali būt tikras iššūkis. Verčiau suburti visus tokiai veiklai, kurios ėmusis nereikia konkuruoti, pavyzdžiui, bėgioti ir suptis lauke. Penkiamečius ir šešiamečius sužavi viskas, kai reikia mėtyti, pilstyti, matuoti, nesudėtingai suskaičiuoti. Taip pat neblogas pasiūlymas – ką nors kepti, gaminti (su jūsų pagalba), žaisti namus ir piešti. Nieko baisaus ir pažaisti elektroninius žaidimus, pavyzdžiui, „Wii“, jei visiems tai patinka. Svarbiausia, kad tai užimtų tik mažąją dalį susitikimo laiko, tad nustatykite laikrodį 20 min., o paskui liepkite pasirinkti naują žaidimą.

Pasitikėkite, bet prižiūrėkite…

Nors, atėjus į svečius draugui, vaikui gali norėtis šiek tiek privatumo ir nepriklausomybės, vis dėlto tokio amžiaus vaikai turi žinoti, kad jūs netoliese. Tad būtų nebloga mintis kas 5–10 min. prieiti prie durų ir užmesti akį, kas vyksta. Galbūt ne taip ir gėdinga pasinaudoti sena elektronine aukle, įjungta ir padėta ant spintos. Ir, žinoma, nepamirškite pagirti, jei jums užsukus vaikai gražiai žaidžia, viskas vyksta sklandžiai. Pozityvus paskatinimas tokio amžiaus vaikams – nepaprastai veiksmingas. Sakykite: „Gražu žiūrėti, kaip judu šauniai iš eilės vairuojate tą erdvėlaivį. Po 10 min. užsuksiu vėl patikrinti, kaip sekasi.“ Suteikdami daugiau laiko ir laisvės, paskatinsite gražiai elgtis toliau.

Suvaldykite audras

Atsispirkite norui įsikišti tuoj pat, pastebėjusi pirmuosius audros ženklus. Besikivirčydami vaikai mokosi pažinti kitų skirtumus ir rasti kompromisą. Tad leiskite kelias minutes pamėginti patiems išspręsti problemą. Tačiau jei situacija kaista, vaikai ima šaukti, stumdytis, ir nepanašu, kad jie pajėgs rasti sprendimą –  įsikiškite. Visų pirma atskirkite peštukus kelioms minutėms, kad visi nusiramintų. Po to trumpai nupieškite situaciją taip, kaip iš šalies matote jūs, ir pasiūlykite kompromisą.  Prieš pasiūlant kitą veiklą ar pramogą, būtų gerai, kad vaikai vienas kito atsiprašytų.

Ar reikia apie peštynes pasakyti svečio tėvams? Jei tai tik du „spirgai paspirgėjo“, nėra reikalo apie tai raportuoti. Tačiau jei svečias ne pirmą kartą atsisako paklusti jūsų taisyklėms ar ginčas peraugo į fizinius veiksmus, reikėtų apie tai pasikalbėti su svečio tėvais. Paklauskite savęs: „Ką aš norėčiau apie tai žinoti?“ Tuo vadovaudamiesi ir pradėkite kalbą.