Ar verta gyventi pagal dienotvarkę?

Daugelis tėvų sutiks, kad būtų puiku, jeigu būtų aišku, kad kūdikis kasdien miegos du kartus po pusantros valandos, o vakare lygiai 20 val. eis nakties miego. Tačiau praktiškai to pasiekti atrodo labai sunku. Pasiklausius specialistės pasirodo, kad tai visai nesudėtinga.

 

 

Ar reikia dienotvarkes

Manau, vaikučiams tikrai reikalinga dienotvarkė. Prie šios nuomonės grįžta nemažai specialistų. Prieš kurį laiką buvo įsivyravęs liberalus požiūris, neva nėra reikalo sprausti mažųjų į rėmus, tačiau tai davė negerų rezultatų – daugelis vaikų Lietuvoje turi miego sutrikimų.

Neretai gydytojui pasiskundusi, kad vaikas blogai užmiega vakare, mama gauna patarimą jį prieš miegą sočiai primaitinti koše. Toks patarimas prastas – juk prieš naktį daug prisivalgyti nesveika, vaikui pakaks mamos pieno ar mišinuko. Tinkamas patarimas būtų išmintingai susidėlioti dienotvarkę.

Yra paplitęs mitas, kad dienos režimas labai suvaržo šeimą ir dėl jo reikia besąlygiškai taikytis prie vaiko. Bet jeigu dienotvarkė sudaryta, atsižvelgiant į šeimos gyvenimo būdą ir vaiko poreikius, ji tik padeda lengviau planuotis savo laiką ir jį leisti kokybiškai.

Štai pagrindiniai dienotvarkės privalumai:

+ Tėvai būna tikri, kad vaikas visavertiškai pailsi, o poilsis ir miegas jam yra gyvybiškai svarbūs.

+ Laikantis dienotvarkės palaikoma stabili vaiko nuotaika, nes jis nepervargsta.

+ Vaikas migdomas tada, kai to reikia, ir užkertamas kelias sunkumams dėl užmigimo. Išvengiama situacijų, kai nepavargęs vaikas nesėkmingai migdomas 40 min. ar dar ilgiau ir mama griebiasi už galvos.

+ Kai yra numatyta dienotvarkė, mama gali laisviau planuotis savo laiką ir spėti daugiau padaryti.

+ Jeigu dieną namie tvyro chaosas, tai chaosas bus ir naktį, nes vaiko pervargimas dienos metu lemia negilų, paviršutinišką nakties miegą. Tuomet lėliukas keliasi kas valandą ir niekaip neįminga giliau. Po neramios nakties ateina nerami diena, kai vaikas būna hiperaktyvus, irzlus. Tuomet jis pervargsta ir vėl negali užmigti naktį – taip gauname užburtą ratą, iš kurio išeiti ir padėtų tinkamai sudaryta dienotvarkė.

+ Susidėliojus pastovų gyvenimo ritmą, vaikas pasijunta ramesnis ir saugesnis. Geriau pasijunta ir mama. Dienotvarkės paisančios mamos neretai stebisi: „Ir kodėl aš anksčiau to nedariau? Dabar galiu planuotis savo laiką, žinau, ko tikėtis iš vaiko, be to, jis tapo ramesnis.“

Kaip tai daroma?

Planuojantis dienotvarkę reikėtų apgalvoti, kas tiks jūsų šeimos gyvenimo būdui (kada grįžta iš darbo tėtis, kada kur einate ir pan.), kokie vaiko poreikiai (vieni miega daugiau, kiti – mažiau), taip pat praverstų atsižvelgti į žmogaus bioritmus.

Nakties miego kūdikiams iki metukų amžiaus idealiausia eiti 19–20 val. vakaro. Tai labai ankstyvas laikas, bet tuomet užmigę vaikai naktį miega ramiau, na, o tėvams lieka daugiau laisvo laiko – tokį režimą įsivedusios mamos lieka labai patenkintos.

Ar dienotvarkę reikia planuoti labai griežtai ir smulkmeniškai, ar lanksčiau, priklauso nuo šeimos gyvenimo būdo ir nuo jūsų požiūrio. Tarkim, man pačiai, auginant sūnelį, buvo priimtina viską planuoti labai detaliai – patiko žinoti, kada vaikas kelsis, gulsis, eis į lauką ir pan. Lankėme baseiną ir pamokėles, kasdien ne mažiau nei tris valandas būdavome lauke ir abejoju, ar be dienotvarkės būtume viską spėję.

Planuojant dienotvarkę reikia atskirti miegą ir valgymą – tai du visiškai skirtingi dalykai. Planuoti valgymo laiko nebūtina, ypač kol kūdikis maitinamas tik mamos pienu, nes visos žinome, kad žindyti reikia pagal poreikį. O miego laiką susiplanuoti tikrai svarbu.

Net jeigu planuosite tik miego laiką, o kitką darysite, kaip pakliuvę, tai jau bus minimali dienotvarkė, kuri suteiks gyvenimui aiškumo.

Suprantama, būtinai reikia palikti laiko vaikui tiesiog pabūti su savimi – nereikia jo visą laiką apkrauti kažkokia veikla.

Vyresniems vaikams dienotvarkė nebėra tokia svarbi kaip kūdikiams, bet jiems vertėtų keltis ir gultis kasdien tuo pačiu metu. Nereikia manyti, kad vaikas pats parodys, kada jam geriausia eiti miego – šį dalyką geriau supranta tėvai.

Kodėl jis dienotvarkės nesilaiko?

Paguldytas į lovą vaikas turėtų užmigti per 15–20 min. Dažniausiai vaikai neužmiega dviem atvejais – kai nėra labai pavargę, nes vėlai atsikėlė po pietų miego, arba atvirkščiai – yra pervargę, nes patyrė daug įspūdžių ir emocijų. Juk ir suaugusiesiems būna dienų, kai darbe labai pavargsta, atrodo, vakare iš karto „lūš“, bet atsigulę į lovą negali užmigti, nes galva pilna minčių. Žodžiu, vaiką guldyti į lovelę reikia tada, kai jis yra pavargęs, bet dar nepervargęs.

Būna, kad mažylis neįminga giliai, tik paviršutiniškai pasnaudžia kelis kartus per dieną po 15 min. prie krūties ar nešiojamas ant rankų. Tuomet tėvai sako, kad jis dieną visiškai nemiegojo. Taip sakyti neteisinga – tų 15 min. vaikui pakanka tam, kad jis pasijustų atsigavęs, tad po tokio snūstelėjimo jis artimiausias 2–3 val. veikiausiai neužmigs.

Numigęs kūdikėlis kitą kartą miego paprastai užsinori ne anksčiau nei po 2 val., metinukas – po 3–4 val., o trimetis ar keturmetis – tik po 6 val. Tad tėvai, kurie trimečiui leidžia miegoti pietų miego iki 18 val., neturėtų skųstis, kad nakties miego jis eina tik vidurnaktį. Galbūt būtų išmintingiau vėlai užmigusį vaiką po kurio laiko švelniai pažadinti, kad nakties miego eitų anksčiau.

 Negi teks žadinti?

Sudarius dienotvarkę, dažnai kyla klausimas, ką daryti, jei pagal planą vaikas turėtų keltis, tarkim, 16 val., o miega ilgiau. Ar jį žadinti, ar ne, priklauso nuo jūsų prioritetų. Man asmeniškai buvo svarbu, kad vaikas vakare gultųsi anksti. Kai buvo metukų, žinojau, kad jis lengvai užmigti gali praėjus 5 val. nuo dienos miego pabaigos. Vadinasi, tam, kad eitų miegoti 20 val., sūnus turėdavo atsikelti vėliausiai 15 val., ir jei miegodavo ilgiau, jį prižadindavau.

Žadiname vaiką švelniai, neįkyriai – pabučiuojame, paglostome, pašnibždame į ausytę, kad metas keltis. Jeigu vaiko miegas yra paviršinės fazės, jam atsikelti bus lengva. Jeigu mažasis įmigęs giliai ir pabusti nenori, reikia palūkėti. Jeigu jį prižadinsime iš gilaus miego, bus piktas ir irzlus. O „sugavus“ jį esant  paviršinio miego fazei, nuotaika bus gera.

Tam, kad vaiko kasdienybėje rastų vietą dienotvarkė, pakanka vos 2–3 dienų, jei tik siūloma dienotvarkė jam yra tinkama. Visiškai prie režimo vaikas įpranta per 10–15 dienų, o jeigu pagal jį gyvena tris savaites, susiformuoja ilgalaikis įprotis (yra nustatyta, kad apskritai žmonės prie naujovių įpranta per tris savaites).

 

Dienotvarkės pavyzdžiai

 3 mėn. kūdikis

7.00 – kėlimasis.

9.00 – trumpas miegelis.

10.00–11.30 – ėjimas į lauką ar būrelį (t. y. aktyvios veiklos metas).

12.00–14.30 – ilgasis pietų miegas.

14.30–16.00 – aktyvus laikas, tinkamas įvairiai veiklai, laukui, mankštelei, masažui, bendravimui.

16.00–16.30 – trumpo miegelio laikas (kad ir lauke, automobilyje ar prie krūties). Jeigu vaikas šiuo metu miegos ilgai, tarkim, 1,5 val., jam gali būti sunku užmigti anksti vakare. Tačiau jeigu jums priimtina, kad vaikas eis nakties miego kiek vėliau, 21–22 val., tai šiuo metu galite jam leisti miegoti tiek, kiek nori.

17.00–18.00 – ramūs žaidimai, buvimas su savimi.

18.00–19.00 – ruošimasis nakties miegui – maudynės, vakarienė, lopšinės, panešiojimas. Šiuo laiku svarbus yra pasiruošimo nakties miegui ritualas, kuris kaskart turėtų būti panašus.

19.00 – nakties miegas.

1 metukų vaikas

Miego gairės tam, kuris anksti gulasi vakare

7.00 – kėlimasis.

11.30 (12.00)–14.00(14.30) – dienos miegas.

19.30 – nakties miegas.

Miego gairės vaikui, kuris gulasi vėliau

7.00(8.00) – kėlimasis.

10.00–11.30 – pirmasis miegelis.

15.00–16.30 – antrasis miegelis.

21 val. – nakties miegas.

Konsultavo kūdikių priežiūros specialistė, bendruomenės „Sąmoningos mamos“ įkūrėja Giedrė Veličkienė