Tik myliu ar jau lepinu?

Žodis "išlepintas" anglų kalba reiškia tą patį, ką ir "sugadintas". Bet juk mes, tėvai, savo mažiesiems linkime tik paties geriausio. Tai kodėl kartais taip nutinka, kad mūsų meilė ima ir sugadina mažylį?

ar vaika lepiname

Šiuolaikiniai tėvai, bandydami vaikams įrodyti savo meilę, tiesiog neriasi iš kailio: priperka kalnus žaislų ir pildo beveik kiekvieną užgaidą, kad tik nematytų graudžių mažylio ašarėlių. Kai kurie tėvai tvirtina, kad jie per mažai laiko praleidžia su sūnumi ar dukra, todėl jaučia pareigą duoti viską, ko mažasis įsigeidžia. Kiti tikina nesulaukę pakankamai dėmesio iš savo tėvų, todėl norėtų su savo atžala elgtis priešingai. Kaip atskirti, kada meilė yra meilė, o kada lepinimas?

Rūpestis ar lepinimas?

1  Kūdikio neišlepinsite. Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad tėvai stengiasi net naujagimio nenešioti, kad … neišleptų. Vargu ar galima išlepinti kelių mėnesių kūdikėlį, kuris dar nesupranta, kad verkimu galima ko nors išsireikalauti. Pirmaisiais mėnesiais mažylis verkia tik tuomet, kai jam kažko reikia: norėdamas valgyti, miego, kai jam šalta, skauda pilvuką ar trūksta dėmesio. Fizinis kontaktas yra būtinas normaliam vaiko vystymuisi – jis suteikia artumo, meilės pojūtį ir saugumo jausmą.

2  Mažasis atradėjas jau pradeda reikalauti. Kai mažylis jau gali nuropoti ar nušliaužti nuo vieno kambario galo iki kito, pradeda tyrinėti jį supančią aplinką ir… reikalauti vieno ar kito daikto. Tik žodelis „ne“ jam dar sunkiai suprantamas. Todėl geriausia išeitis – pritaikyti namus mažajam tyrinėtojui, kad jis jaustųsi saugus. Jei stengsitės auginti jį taip, kad kuo rečiau tektų sakyti „ne“ – tai dar ne lepinimas.

3  Antri treti vaiko gyvenimo metai. Tai lemiamas momentas. Vis garsiau pasigirsta žodeliai: „aš pats“, „noriu“, „neisiu“, o neretai juos palydi ir kojyčių trepsėjimas. Mažasis pradeda kovą su tėvais, bandydamas galimybių ribas. Jums neliks nieko kita, kaip apsišarvuoti kantrybe ir bandyti mažojo savarankiškumą nukreipti tinkama linkme. Tik jokiu būdu nepataikaukite vaikui – padarysite meškos paslaugą ne tik sau, bet ir jam. Lepūnėlių nemėgsta tiek suaugę, tiek vaikai, nes jie yra nemandagūs ir visko reikalaujantys.

 Mažius – jau lepūnėlis, jei jis:

X  pagal amžių nesavarankiškas;

X  nejaučia ribų per daug sau leisdamas;

X  isteriškai elgiasi;

X  jaučiasi esąs svarbiausias, nors vaikui augant egocentrizmas turėtų mažėti;

X  sunkiai įveikia stresą;

X  sunkiai adaptuojasi naujoje aplinkoje;

X  emociškai nestabilus, jautrus, nerimastingas;

X  nemoka palaukti;

X  šiurkščiai elgiasi, nejautrus kitiems, nemoka nusileisti, užleisti, atsisakyti dėl kito;

X  neturi pareigų arba jų neatlieka.

Jeigu nenorite lepūnėlio

X  Priimkite vaiką tokį, koks jis yra. Nesistenkite jo pakeisti, kad galėtumėte realizuoti savo tikslus ir svajones.

X  Nepervertinkite mažylio, nemistifikuokite vadindami jį ypatingu vaiku, neaikčiokite laikydami vunderkindu. Jeigu taip yra iš tikrųjų, ilgainiui vaikas pats tai pajus.

X  Nustatykite namuose vaiko amžių atitinkančias taisykles. Jos būtinos, kad mažylis jaustųsi ramesnis ir saugesnis. Taisyklės privalo nesikeisti priklausomai nuo jūsų norų ir nuotaikos.

X  Nepataikaukite ir nepatarnaukite. Net jeigu atėjus laikui susitvarkyti žaisliukus ištinka pykčio priepuolis, netvarkykite už mažylį. Verčiau padėkite pajusti netvarkos padarinius, pavyzdžiui, nespėkite laiku nesutvarkius žaisliukų paskaityti vakarinės pasakėlės.

X  Nepildykite visų norų. Mažylis pajus, kad jumis galima manipuliuoti. Vaikai nejaučia skirtumo tarp to, ko jiems norisi ir kas jiems reikalinga. Tam ir yra reikalingi tėvai.

X  Išmokykite palaukti. Jeigu esate užsiėmęs ir mažajam parodyti dėmesio tuo metu negalite, nesiverskite per galvą – priešingu atveju vaikas niekada neišmoks laukti. Tiesiog ramiai, jokiu būdu ne irzliai, paprašykite palaukti.

X  Būkite nuoseklūs drausdami. Jeigu nesate tikri, kad pavyks laikytis žodžio, geriau „ne“ nesakykite. Priešingu atveju mažylis jumis nebetikės.

X  Leiskite vaikui išlieti neigiamas emocijas, jei pranešate nepalankų jam sprendimą. Juk tai normali reakcija į nusivylimą.

X  Nebijokite pasirodyti blogi tėvai. Nepasiduokite keliamam skandalui ir juo labiau aplinkinių spaudimui. Jeigu mažyliui nusileisite, toks jo elgesys kartosis.

Konsultavo psichologė Dovilė Jankauskienė