Tarkim, mama parduotuvėje, o jos ketverių metų pyplys raitosi ant žemės prie sausainių lentynos. Mama sako, kad jų nepirks. Tai – ne tie žodžiai, kuriuos vaikas nori girdėti. „Stokis nuo grindų, – šnypščia mama. – Jos purvinos.“ Vaikui dzin. Mama keičia taktiką ir puola įkalbinėti: „Būk gerutis, eikš, aš tau padėsiu.“ Tada bando papirkinėti: „Jei atsistosi, vėliau leisiu pažiūrėti „Madagaskarą“. Galiausiai įmaišo grasinimų: „Aš tau nieko neleisiu žiūrėti visą savaitę!“ Ir paskutinis koziris, kuris, tiesą sakant, jau išvis be argumentų: „Stokis, arba… (?) Skaičiuoju iki trijų. Vienas. Du…“ Vaikelis toliau bliauna. Mama liaujasi skaičiuoti, nes puikiai žino, kad pasakiusi „trys!“ paklius į aklavietę. Sausainiai atsiduria vežimėlyje. Mama pasidavė. Ir vėl…
Kelios veiksmingos taktikos
Jei esate panašus „minkštakūnis“, tikriausiai jau seniai suvokėte, kad taikyti griežtus senamadiškus drausminimo būdus – ne jums. O jūsų vaikai veikiausiai jau įsisąmonino, jog ašaros, ūbavimai ir išsidirbinėjimai gali padėti gauti tai, ko jiems norisi. Bet tai – ne vienintelė problema, iškylanti tėvams, kurie ramybės dėlei pernelyg daug visko leidžia. Blogai ir tai, kad iš vaiko atimama galimybė išmokti susitaikyti su pralaimėjimu, įveikti nusivylimą, slopinamas jo pasitikėjimas savimi sprendžiant problemas.
Štai kelios veiksmingos taktikos tiems, kurie pripažįsta, kad yra minkšti tėvai.
Apsimesti kurčiais. Norite šiandien dešimtą kartą nebegirdėti žodžio „kvailys“? Apsimeskite neišgirdę. Vaikai siekia dėmesio, todėl jums išpūtus reikalą mažasis tik įsimins, kad tai – neblogas būdas to dėmesio išsireikalauti. Dažniausiai ignoravimas – veiksmingiausias vaistas gydant vaiko isterijas. Jei tas jo bliovimas nekelia pavojaus jo gyvybei ir sveikatai, tiesiog nueikite. Matydamas, kad tiek pastangų reikalaujantis spektaklis nesulaukė žiūrovų dėmesio, vaikas paprastai liaujasi. Gal ne pirmą kartą, gal ne antrą, bet – liaujasi.
Užbėgti įvykiams už akių. Jei jaučiate, kad vaikui ėmus kaprizintis nesugebėsite nepasiduoti, iš anksto pagalvokite, kas padidintų galimybes tų kaprizų išvengti. Pasirūpinkite mažylio poreikiais (pasiimkite atsigerti, užkąsti), eikite ten, kur vaikams saugu ir nereikės kažko daug drausti. Daugybė problemų visiems tėvams kyla parduotuvėje. Tad turite kelias galimybes. Pati veiksmingiausia – kurį laiką išvis neimkite vaiko kartu pirkti maisto. Jei tai daryti šeimoje sudėtinga, parduotuvėje sugalvokite vaikui užduočių. Klasikinė – įduoti sąrašą (mažesniems jis gali būti ne surašytas, o nupieštas) ir prašyti pagalbos ieškant reikalingų prekių.
Užtikrinti galimybę pasirinkti. Situacija: devynios valandos vakaro, liepiate vaikams gultis, jie nesiginčija, bet… nejuda iš vietos. Vienas galimų sprendimų: pasiūlyti pasirinkti. Sakykite: „Ar šiandien nueisite patys, ar jus palydėti, jaunieji ponaičiai?“ Galimybė priimti neesminius sprendimus auklėjime tikrai labai naudinga („Raudonos ar mėlynos kelnės? Dvi ar trys knygutės?“). Tai net mažam vaikui leidžia jausti, kad į jo norus atsižvelgiama. Tokiu atveju rečiau šauna į galvą, kad norint kažką gauti reikia inkšti, zyzti ar griūti ant žemės.
Nukreipti dėmesį. Mažiukas nenori lipti į vežimėlį? Uždainuokite jo mėgstamą dainą ir jis nė nepajus, kaip įkelsite jį į vežimėlį. Trimetis su draugu susikibo dėl žaisliuko? Ištraukite plastiliną. Atrodo elementaru, tačiau mažų vaikų, ypač iki ketverių metų, dėmesio nukreipimas nuo „karšto“ objekto dažnai veikia stebuklingai.
Išmintingai nustatyti taisykles. Minkšti tėvai taisykles namie turėtų nustatinėti tik tas, kurios jiems tikrai svarbios ir kurių turės jėgų laikytis net dangui griūvant – tarkime, muštis negalima niekur ir niekada. Na, o pasvajoti apie pasaulį, kuriame vaikai kasdien klojasi lovas, žinoma, galima, bet jei žinote, kad vieną dieną pasiduosite… geriau iš karto pritaikykite taisyklei tam tikras išimtis: „Lovos turi būti paklotos, bet gali padėti ir tėveliai.“ Priimant svarbius sprendimus niekada nepamaišys šiek tiek oficialumo. Taigi sukvieskite šeimos tarybą, aptarkite būsimos taisyklės trūkumus ir privalumus, įtraukite vaikus į pasiūlymų ir pataisų teikimo procesą ir išrinkite vietą, kur naująjį įstatymą pakabinsite. Tuomet prasižengus labai aišku, kur vaiką nusiųsti pasiskaityti to, ką pats sukūrė.
