Darželyje – žaisti!

Jei norite, kad jūsų darželinukas būtų pasirengęs kopti į mokslo aukštumas, pamirškite mokymo planus. Verčiau paieškokite darželio, kuriame vaikams leidžiama mokytis taip, kaip jiems tai geriausiai pavyksta, – žaidžiant!  

Ieškome darželio

Šiandien jau ir Lietuvoje rastume tokių privačių darželių, kurie labiau primena mokyklas ir kuriuose vaikučiai susikaupę mokosi sudėties ir atimties, jau žino cheminę vandens formulę, o su ausinėmis ant galvos kartoja prancūziškus žodžius. Akademinė banga užsirito ir ant pačių mažiausių… O juk vaikams iki penkerių metų kūrybiškumo, konstruktyvaus problemų sprendimo, savikontrolės ir visa ko mokymosi pagrindas yra žaidimas!

Be to, labai svarbu atminti, kad eksperimentuodami ir ieškodami vaikai sužino bei atranda daugiau nei tie, kuriems yra parodoma ir pasakoma. Tai iliustruoja Masačiusetso technologijų institute atliktas tyrimas. Vaikams buvo pasiūlyta išmėginti interaktyvų žaislą, kuris gali sucypti, mirksėti šviesomis, groti muziką ir daugiau. Vienai grupei vaikų tyrėjai parodė tik kaip jis sucypia, o kitai grupei nedavė jokių instrukcijų. Ką gi, greitai nevadovaujami vaikai išsiaiškino visas įmanomas žaislo funkcijas, o štai pirmieji teapsiribojo cypimu…

 

Ieškokite darželio…

Tokio, kurio prisistatyme yra žodžiai „orientuota į vaiko raidą“, „atitinka vystymosi etapus“, „harmoningas ugdymas“. Tokio, kuriame nestruktūruota veikla būtų ugdymo filosofijos dalis. Panašiais principais vadovaujasi Valdorfo, Reggio Emilia krypties besilaikantys darželiai.

■ Tokio, kuriame daug laiko praleidžiama lauke. Neatsižvelgiant į orą. Ir ne vien dėl gryno oro, bet ir dėl to, kad veikla lauke skatina bendradarbiavimą, kūrybingumą, norą pažinti bei susidomėjimą gamtos reiškiniais. Gerai, jei darželio kieme sudarytos galimybės bėgioti, kopti, lipti, tyrinėti.

■ Tokio, kuriame paklausus, kaip atrodo tipiška diena, atsakys, kad maždaug trečdalis laiko skiriama laisvam žaidimui, kai vaikai patys renkasi, ką žais, su kuo ir kokių jiems reikės medžiagų. Kažkiek laiko turėtų būti skiriama mokytojo vadovaujamiems tyrinėjimams. Pasiklauskite, ar griežtai laikomasi programos, ar galima ją lanksčiai keisti, taikantis prie vaikų interesų.

■ Tokio, kuriame nepastebėsite „raudonų vėliavėlių“. Tai gali būti ir piešinių paroda – jei vaikų darbeliai labai panašūs, lyg štampuoti, arba kokie kiti projektai primena suaugusiojo braižą, tai gali reikšti, kad kūrybingumas čia neskatinamas. Per daug tvarkinga aplinka irgi gali būti įspėjimas. Jei dauguma kūrybos priemonių tvarkingai sudėta į stalčius ar užkelta į lentynas, jos gali būti neprieinamos vaikams. Puiku, jei pedagogai pasiūlo nerengti vaiko drabužiais, kurių jums būtų gaila sugadinti…

■ Tokio, kuriame būtų paprastų, „žemos technologijos“ žaislų – kaladėlių, lėlių, stumdomų mašinėlių, muzikos instrumentų. Ar čia kabo kostiumų, kuriais panorėjus galima persirengti? Ar yra tokių „Playstation“, kaip kad virtuvės komplektas? Ar yra čia pojūčių stalų, prie kurių prisėdę vaikai gali žaisti su vandeniu, smėliu, kruopomis ar kitkuo? Ar pakanka knygų? O dailės reikmenų? Daug reikšmės skirkite smulkmenoms. Pavyzdžiui, jei auklėtoja pasako, kad pieštukus laiko puodelyje vaikams iš kairės, kad pasiėmęs vaikas natūraliai ranką patrauktų dešinėn, – taip jiems nė nesuvokiant diegiamas būsimas reikalingas įgūdis skaityti iš kairės į dešinę.

■ Tokio, į kurį įžengus girdėti „gyvenimas“. Ir saugokitės tokio, kuriame jus žaidimų metu pasitinka tyla. Na, nebent vaikai išties labai įsitraukę į kokią veiklą.