Mamos pienas – liesas ar riebus?

Mamoms, žindančioms mažylius, nuolat kyla aibė klausimų. Vienas dažniausių – ar užtenka pienelio ir ar jis pakankamai riebus

Konsultuoja tarptautinė laktacijos konsultantė, medicinos gydytoja

Jūratė Olševskaitė

Skubame nuraminti – motulė gamta taip jau viską surėdė, kad mamos pienas turi unikalią savybę – jis yra būtent tokios sudėties, kokios reikia kiekvienam mažyliui. Nėra dviejų moterų, kurių pieno sudėtis būtų identiška. Manoma, kad mamos pieno sudėtis labiausiai priklauso nuo kūdikio poreikių, kuriuos jis instinktyviai išreiškia, ieškodamas krūties.

Gimęs kūdikis visų pirma paragauja priešpienio. Pirmą parą jo gaminasi labai nedaug – tik 2–5 mililitrai. Mamos nerimsta, kaipgi tokio kiekio gali pakakti… Nesijaudinkite – pirmąsias tris paras pakanka, nes ką tik gimusio naujagimio skrandukas dar betūris. Didėjant priešpienio kiekiui, plečiasi ir šis. Priešpienyje riebalų yra mažiau nei brandžiame mamos piene, tačiau imuninių medžiagų yra net 10 tūkst. daugiau.

Kūdikio svoris nerodo pieno riebumo

Kai atsiranda pieno, mamos gana dažnai mano, kad jis yra per liesas. Jas suklaidina jų supratimas apie pieno gamybą, sudėties kitimą ir kūdikio elgesį. Kartais tokį mamų įsitikinimą tarsi patvirtina nedidelis vaikelio svoris – jei jis per mėnesį priaugo mažiau nei 500 gramų. Tačiau šis įsitikinimas yra klaidingas. Tokiais atvejais priežasčių reikia ieškoti plačiau. Gali būti, kad mama žindo per trumpai (5–10 minučių), dažnai keičia krūtis, nežindo naktimis, kūdikiui duoda čiulptuką. Tai yra vienos dažnesnių priežasčių, dėl kurių mažylis gali  negauti pakankamai riebalų, padedančių priaugti svorio.

Liesas pienas – retenybė

Paprastai mamos pienas yra pakankamai riebus. Jo riebumas varijuoja nuo dviejų iki šešių procentų. Kai kurių mamų pienas gali būti truputį mažiau riebus nei kitų. Gali būti, kad pieno riebumas skirsis ir tos pačios žindyvės krūtyse – vienoje bus liesesnis, o kitoje – riebesnis. Įtakos gali turėti net nėštumo metu priaugtas svoris – kuo nėštukė jo priaugs daugiau, tuo riebesnis pienas gaminsis jos krūtyse. Per liesas mamos pienas pasitaiko ypač retai, tik tuomet, kai mama smarkiai badauja, pavyzdžiui, Afrikos valstybėse. Jeigu mama valgys nekaloringą maistą, keisis tik jos pieno riebalų sudėtis, tačiau bendras riebalų kiekis nenukentės.

Ar jūsų pienas nėra liesas, nustatyti galima tik jį ištyrus. Tačiau tą daryti nėra tikslinga, nes mamos pieno riebumą gali lemti daug veiksnių, pavyzdžiui, paros laikas (rytas, diena ar vakaras), žindymo metas (pradžia ar pabaiga). Kartais galima įtarti, kad mamos pienas yra šiek tiek liesesnis dėl to, kad mažylis greičiau išalksta. Tačiau tai gali būti tik prielaida, nes dažnai žindyti gali tekti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, kūdikio augimo šuolio, pasigautos ligos (nors jos požymiai dar nėra pasirodę), dygstančių dantukų.

Ar gali būti pienas per riebus?

Taigi jau išsiaiškinome, kad per liesas pienas – labiau išimtis nei taisyklė. Tačiau toms mamoms, kurios augina dručkius, kartais kyla priešingas klausimas – ar tik jų pienas nėra per riebus? Mokslo bendruomenė teigia, kad kūdikių putlumo net neverta vadinti nutukimu – ateityje šie kūdikiai neturi didesnės rizikos būti nutukusiais ar sirgti nutukimo nulemtomis ligomis (pavyzdžiui, širdies, kraujagyslių ar cukriniu diabetu). Paprastai žindomų dručkių svoris normalizuojasi jiems pradėjus vaikščioti ar kitaip ėmus aktyviai pažinti aplinkinį pasaulį. Taigi apie per riebų mamos pieną negali būti nė kalbos.

Riebalai yra viena pagrindinių statybinių ląstelės medžiagų, būtinų vaikelio svorio augimui, o ypač smegenų vystymuisi. Be to, riebalai reikalingi vitaminams įsisavinti. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, jeigu pirmąsias 4–6 savaites kūdikį žindysime pagal jo poreikį, t.y. taip ilgai ir taip dažnai, kaip jis nori, bet ne rečiau nei kas tris valandas (įskaitant ir žindymą naktį), vien tik mamos pienelio pakanka, kad vaikelis gautų reikiamą medžiagų kiekį, užtikrinantį jo normalų augimą ir vystymąsi.

Įtakos turi ir paros laikas

Riebumas yra pati kintamiausia mamos pieno sudėties dalis. Riebalų kiekis kinta kiekvieno maitinimo metu. Pats riebiausias pienas gaminasi naktį, paryčiais, o vakare yra liesenis. Kodėl taip nutinka? Tai lemia fiziologija. Tiesa, yra ir kelios teorijos, nusakančios tai šiek tiek kitaip. Pasak vienos teorijos, naktis – pats saugiausias laikas. Todėl jos metu žinduolių pasaulyje ir vyksta svarbiausi dalykai, tokie kaip gimdymas, žindymas. Kita teorija kalba apie tai, kad būtent naktį auga ir bręsta kūdikio nervų sistema, kuriai labai reikalingi riebalai.

Nereta situacija, kai vakare kūdikėlis būna neramesnis, dažniau verkšlena, prašosi priglaudžiamas prie krūties. Kartais mamos tokį elgesį aiškina pieno liesumu. Tačiau visiškai be reikalo. Vakarinio kūdikio neramumo priežastis paprastai būna ne kas kita, o nervų sistemos pervargimas po dienos įspūdžių. Todėl  vakarais mamoms patariama su vaikeliu būti kuo daugiau, kad jos kiek įmanoma anksčiau pastebėtų, kada jis nori valgyti, ir galėtų jam pasiūlyti krūtį, kol mažylis dar nepradėjo verkšlenti. Atsipalaiduokite ir kuo dažniau žindykite mažylį. Taip jis gaus daugiau riebalų. Nustatyta – kuo mažiau laiko praėjo nuo paskutinio maitinimo, tuo riebesnis pienas gaminasi kito maitinimo metu.

Kuo daugiau ištrauksite, tuo bus riebesnis

Svarbu žinoti ir tai, kad žindymo pradžioje greitai ir gausiai besiskiriantis pienas yra pats liesiausias. Vėliau to paties žindymo metu, pieno srovei lėtėjant bei krūčiai minkštėjant, riebalų piene daugėja. Taigi, kuo ilgiau žindysite, kuo krūtis atrodys tuštesnė ir kuo lėčiau iš jos bėgs pienas, tuo riebesnis jis bus. Svarbu žinoti, kad pieno riebėjimo ciklas kiekvienoje krūtyje prasideda iš naujo. Tai reiškia, kad jeigu baigėte žindyti iš vienos krūties ir ketinate žindyti iš kitos, iš antrosios (kaip ir iš pirmosios) iš pradžių bėgs liesesnis pienas, ir tik vėliau – riebesnis. Taigi kuo daugiau pieno bus ištraukiama (nesvarbu, ar jį ištrauks mažylis, ar jūs pati, traukdama pientraukiu arba rankomis), tuo riebesnis gaminsis „galinis“ pienas. Tą labai svarbu žinoti, jei kūdikėliui yra užsitęsusi naujagimių gelta, kuri pasireiškia kaupiantis geltonam pigmentui (bilirubinui) naujagimio organizme, nudažančiam odelę ir gleivines geltonai. Ši geltona medžiaga labai gerai pasišalina su išmatomis, o šių daugiau būna tuomet, kai vaikelis gauna riebesnį pienelį. Todėl  norint, kad kūdikėlis daugiau tuštintųsi ir greičiau šalintų bilirubino perteklių, rekomenduojama mamai pradinį greitai bėgantį liesesnį pienelį išsitraukti rankomis ir kūdikėlį prie krūties dėti tik sulėtėjus srovei, kad mažylis gautų riebesnį pienelį.

Mažėjantis pieno riebumas – mitas

Jeigu dėl mamos pieno naudos kūdikėliui pirmąjį jo gyvenimo pusmetį niekas nedrįsta prieštarauti, tai dėl vyresnio vaikelio žindymo galima išgirsti dvejonių, neva tuomet mamos pienas būna labai liesas ir iš jo naudos ne tiek jau daug… Tačiau tai tik dar vienas žindymo mitas. Mokslininkai, tyrinėdami mamos pieno sudėties kitimą įvairiais laktacijos periodais (antraisiais ir trečiaisiais vaikelio žindymo metais), pastebėjo, kad pieno riebumas ne sumažėja, o priešingai – tik padidėja. Manoma, kad taip nutinka dėl to, jog mažylio augimas ir vystymasis sparčiausias būtent pirmaisiais trimis gyvenimo metais. O augančiam organizmui būtina papildyti mitybą reikalingomis medžiagomis: riebalais, baltymais, vitaminais, mikroelementais, imuninėmis medžiagomis. Todėl mamos pienas tarsi prisiderina prie šių mažo žmogučio poreikių. Žinoma, žindomam vaikučiui antraisiais ir vėlesniais metais mamos pienas užtikrina vis mažesnę paros kalorijų porciją, nes didžiąją dalį maistinių medžiagų jis gauna su kietu maistu, tačiau mamos pienas ir toliau išlieka ne mažiau vertingas maisto „papildas“: stiprina ir brandina mažylio imunitetą bei formuoja saugaus pasaulio suvokimą.