Kūdikių plukdymas – mada ar nauda?

Teigiama, kad devynis nėštumo mėnesius išbuvę vandenyje kūdikiai ir po gimimo labai gerai jaučiasi vandenyje. Populiaru kūdikius mokyti nardyti, mankštinti vandenyje.  Ką apie tai mano specialistai? Ką turėtų žinoti į baseiną su kūdikiu išsiruošę tėveliai?

Visi mes gimstame skirtingi, taip ir mūsų mažyliai – vieni mėgsta vandenį, kitiems jis kelia siaubą. Taigi ir vienos nuomonės klausimu, ar vanduo reikalingas kūdikio raidai, negali būti. Skirtingų specialistų nuomonės apie kūdikių mankštą vandenyje, plukdymą bei nardymą skiriasi. Vieni teigia, kad mankšta vandenyje gerina kūdikio fizines ir psichines ypatybes, taip pat didina pasitikėjimą savimi. Kiti autoriai tvirtina, kad kūdikį pratinti prie vandens būtina, nes tokiu būdu jis jausis saugiau vandenyje ir išmoks plaukti. Nors nėra įrodyta, kad kūdikių plukdymas būtų susijęs su mažiau skendimo atvejų vėlesniuose amžiaus tarpsniuose. Teigiama, kad vaikas nėra pasiruošęs išmokti plaukti iki ketverių metų, tad iki tol mankšta vandenyje turėtų būti skirta žaisti, smagiai praleisti laiką. Kita vertus, vis dar maža mokslinių tyrimų, kurie patvirtintų, kad kūdikių mankšta vandenyje gerina vaiko judesius, aktyvina vartymąsi, šliaužiojimą, ropojimą, sėdėjimą, atsisėdimą ir vaikščiojimą. Visus šiuos motorinius etapus lavina tikslinė kineziterapija sausumoje. Tad vis daugiau gilinantis į klausimą, ar būtina kūdikį plukdyti, mokyti nardyti ir plaukti, norisi pasakyti, kad tai labiau madinga, nei naudinga. Tačiau jei jūsų mažylis džiaugiasi vandeniu, suteikite jam šį malonumą. Bet turite žinoti ir tai, kaip vaikui nepakenkti.

Vonioje ar baseine? 

Geriausia kūdikius plukdyti savo vonioje, kur vanduo yra nuolat keičiamas, neužsistovi, nėra papildomų vandens dezinfekavimo priemonių. Jei kalbėsime apie baseiną, jeigu mamytės yra tikros dėl visų dezinfekcijos priemonių, pasitiki personalu, nebijo, kad vaikas gali peršalti ir kūdikiui mankšta vandenyje patinka – gali lankyti užsiėmimus baseine.

Kiekvienas vaikas privalo išmokti plaukti – anksčiau ar vėliau tai taps tėveliams užduotimi. Tačiau yra vaikų, kurie paniškai bijo vandens. Tokių kūdikių nereikėtų kankinti ir prievarta stengtis plukdyti. Jei kalbėtume apie maudynes namuose, teigiama, kad 2 mėnesių kūdikis atsimena vieną dieną, 3 mėnesių – vieną savaitę, 6 mėnesių – dvi savaites. Tad jeigu kūdikis kažko nemėgsta ar bijo, bandykite po tam tikro laiko, kada jis nemalonią patirtį jau būna pamiršęs. Tačiau į viską žiūrėkite kūrybiškai. Kūdikėliai ir vaikai yra protingi, bet per žaidimus tėveliai ir nemėgstamiausias veiklas gali padaryti mielas.

Ar neužkrės ežero vanduo?

Maudantis viešajame paplūdimyje, užkrato tikimybė visada yra. Ji didėja esant užterštai aplinkai, kylant aplinkos temperatūrai ar esant odos pažeidimų. Na, o nėščiosios ir kūdikiai priklauso didesnės rizikos grupei dėl silpnos imuninės sistemos.

Maudynių metu pasigauta infekcija gali pažeisti odą – ji pasireiškia uždegimu, paraudimu, pūlinukais, niežuliu. Toks pažeidimas išryškėja po maudynių praėjus parai ar kiek daugiau. Beje, bakteriją galima ir praryti, tuomet virškinimo sutrikimai – viduriavimas, vėmimas, pilvo skausmai – pasireikštų po kelių ar keliolikos valandų. Infekcija gali patekti ir į šlapimo sistemą, ypač jei šlapinamasi vandenyje, – tai pasireikštų šlapimo pūslės ar inkstų uždegimu. Todėl nuo mažens mokykite vaikus nesišlapinti į vandenį. Juolab kad užterštas vanduo gali tapti ir kvėpavimo takų ar akių uždegimo priežastimi.

Saugiau maudytis yra sūriame jūros vandenyje, nes jame blogesnės sąlygos bakterijoms veistis. Tekantis upės vanduo visada saugesnis už stovintį, o vėsus šaltiniuotas ežero vanduo – už šilto tvenkinio. Maudantis reikėtų atsižvelgti, ar į vandens telkinį nepatenka nuotekų, ar nėra cheminės taršos. Bet kokiu atveju po maudynių kūdikį būtų geriau nuprausti švariu vandeniu.

Mankštos vandenyje pliusai ir minusai

Didžiausias privalumas – teigiamos emocijos, bendravimas su mama ar tėveliu, kontaktas su aplinka. Mankšta vandenyje padeda atsipalaiduoti, sugrįžti į buvimo įsčiose terpę, yra profilaktinė priemonė nuo peršalimo ligų. Tačiau nespartina motorinės (judesio) raidos, ko paprastai tėveliai tikisi. Be to, jei kūdikis plukdomas, nardinamas per prievartą, sužadinamos baimės, o vaiko klykdyti negalima.

Dar vienas didelis baseinų minusas, kuris gali lemti ir sveikatos problemų – E. coli rūšies bakterijos, sukeliančios žarnyno infekcinę ligą – ešerichiozę. Šios bakterijos patenka į vandenį su žmogaus ar gyvūnų išmatomis. Vandens sauskelnės ne visada apsaugo nuo šios problemos, o jei vaikas baseine pasituština, turi būti keičiamas visas vanduo.

Taip pat užsiėmimai baseine nerekomenduojami, jeigu yra odos pažeidimų, kūdikis serga dermatitu, žvyneline ir kitomis ligomis. Ypač esant atopiniam dermatitui po baseino gali atsirasti švokštimas, kurį sukelia rinovirusas (ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, sukelianti nosies gleivinės uždegimą ir pasireiškianti sloga).

Kaip kūdikį mankštinti vandenyje?

Mažesniems nei 12 savaičių kūdikiams baseine rekomenduojama praleisti 10–20 minučių, vyresniems – 30–35 minutes. Baseino patalpos temperatūra turi būti – 26–28 ºC šilumos. Baseino vandens temperatūra priklauso nuo vaiko amžiaus. Jaunesniems nei 7 metų vaikams baseino vandens temperatūra turėtų būti 30–32 ºC, vyresniems – 29–30 ºC.

Visi užsiėmimai turi vykti žaidimo forma – tai geras būdas atsipalaiduoti ir užmegzti artimesnį ryšį su kūdikiu. Mankštą pradėkite nuo pratinimosi prie vandens. Paimkite kūdikį ant rankų ir prisiglaudę prie savęs, vaiką laikydami vertikalioje padėtyje, po truputėlį nardinkite į vandenį iki pažastų. Stebėkite vaiko reakciją, neleiskite išsigąsti. Jeigu vaikas šypsosi ir nebijo vandens, galite pradėti kitus pratimus.

Į kiekvieną mankštą baseine turi būti įtrauktos keturios veiklos:

  • laikykite kūdikį tokioje padėtyje, kad iš pradžių būtų aktyvinami kojų judesiai, o vėliau pridedami rankų judesiai;
  • plaukite kartu su vaiku, kad jis jaustų jūsų kūno judesius;
  • nebijokite, kad vaikas panirs po vandeniu, tiek šokant virš vandens, tiek neriant;
  • žaiskite žaidimus, lavinančius motorinius įgūdžius, tačiau svarbiausia, kad vaikui būtų linksma.

Kartu su vaiku vandenyje visada turi būti suaugęs žmogus, tačiau svarbiausia, kad jis nebijotų vandens ir baseine jaustųsi komfortiškai, nes baimė, nepatogumas persiduos vaikui. Jeigu baseinas per gilus, suaugęs žmogus jausis nemaloniai. Tokiu atveju reikėtų rinktis kitą vietą arba paprašyti išleistų dalį vandens.

Apie nardymą

Po kelių treniruočių baseine kūdikiai pradedami mokyti nardyti. Paprastai mamos tai daro pamažu – iš pradžių ne vieną kartą galvytė apliejama vandeniu, kad atsirastų refleksas užmerkti akis ir užčiaupti burną. Taip pat galima papūsti į veidą. Kai vaikas išmoksta užsimerkti ir sulaikyti kvėpavimą, galite pradėti mokyti nerti. Laikydami vaiką už liemens, suskaičiuokite iki trijų arba papūskite į veidą ir labai trumpam panardinkite į vandenį. Stebėkite, kaip kūdikis į tai reaguoja. Jeigu jam patiko, galite jį vėl akimirką panardinti po vandeniu ir staigiai iškelti virš vandens, pakelti į orą.

Jei kūdikį jau galima sodinti (vadinasi, jam yra ne mažiau kaip 5,5 mėnesio), galite mokyti nerti nuo baseino krašto. Pasisodinkite, suskaičiuokite iki trijų ir švelniai kartu šokite į vandenį, bet nenerkite. Jei matote, kad vaikui šis veiksmas patinka, galite šokdami nuo krašto akimirką panardinti vaiką po vandeniu. Vyresniam vaikui, kuris jau savarankiškai stovi ant baseino krašto bei suvokia, kaip reikia nuo jo nušokti, į vandenį leiskite šokti ir nerti savarankiškai, tik prižiūrėkite, kad viską darytų taisyklingai.

Mokslininkai įrodė, kad nėrimo metu sumažėja širdies susitraukimų dažnis ir sulėtėja kvėpavimas, o maždaug po 10 sek. kvėpavimas susinormalizuoja, tačiau širdies susitraukimų dažnis padidėja. Įrodyta, jog kuo mažesnis yra kūdikis, tuo šie skirtumai yra didesni, kuo vyresnis – tuo mažesni, tačiau tai priklauso ir nuo to, kokia yra vaiko buvimo vandenyje patirtis (mėnuo, du ar daugiau). Pulso sulėtėjimas ir pagreitėjimas yra apsauginė organizmo reakcija. Kyla klausimas, ar šiuos širdies susitraukimų dažnio pokyčius galima laikyti treniruojamaisiais. Vieni specialistai teigia, kad taip stiprinama širdies ir kraujagyslių sistema ir dėl to vyresnio amžiaus vaikai būna stipresni, ištvermingesni. Tačiau yra ir kita nuomonė, todėl išties tik laikas gali parodyti, ar tokios procedūros stiprina organizmą. Tad mamytės ir tėveliai patys turi nuspręsti ir pasirinkti.

Atsipalaiduokite plūduriuodami

Iš lėto guldykite vaiką ant nugaros, vieną savo ranką laikykite ties vaiko galva, kitą – ties sėdmenimis. Tokioje padėtyje pavaikščiokite po baseiną. Stenkitės, kad vaiko galva, krūtinė, liemuo būtų vienoje linijoje, o vanduo – netoli vaiko ausų. Jei vaikas jaučiasi patogiai, atsargiai patraukite ranką, kurią laikėte ties sėdmenimis ir taip judėkite po baseiną. Jeigu pastebėsite, kad vaikas tokioje padėtyje jaučiasi nejaukiai arba kaklo raumenys nėra stiprūs, pridėkite ranką po sėdmenimis ir po dar kelių treniruočių baseine, kai kaklo raumenys sustiprės, vėl bandykite šią ranką atitraukti. Laikui bėgant, vaikas turėtų pradėti aktyviai plūduriuoti – spardytis kojomis, judinti rankas. Kai kuriems kūdikiams tokia padėtis labai patinka – pasigauna rankomis savo kojas ir bando įsidėti į burną.

Gulėdami vandenyje ant nugaros (galima atsigulti ant plaukmenų ar vandens lazdų) nesėdintį vaiką užsidėkite sau ant pilvo. Laikydami savo bei pusę kūdikio kūno vandenyje, plūduriuokite. Leiskite vaikui atsipalaiduoti. Jeigu vaikas, nematydamas jūsų, jaučiasi nesaugiai – pasiguldykite jį taip, kad matytumėte akis. Labai svarbu, kad jūs būtumėte atsipalaidavę ir vaikas nejaustų jokios įtampos. Guldyti kūdikį ant pilvo galima tada, kai jis gerai laiko galvą. Skatinkite, kad vaikas rankomis laikytųsi priekyje ir neatmestų jų atgal.

Sėdintį vaiką galite pasisodinti sau ant pilvo ir tokioje padėtyje plūduriuoti vandenyje. Pradėjus plūduriuoti su vaiku tokioje padėtyje, būtinai prilaikykite jį už liemens, kad vaikas jaustųsi saugiai.

Vaiką, kuris išsilaiko užsikabinęs suaugusiajam ant kaklo, galite užsidėti ant pečių ir tokioje padėtyje paplaukioti po baseiną. Šis pratimas labai svarbus, nes vaikas jaus jūsų plaukimo judesius ir juos įsimins ateičiai.

Paimkite kūdikį už rankų ir pasupkite vandenyje į priekį ir atgal. Stenkitės, kad vaikas pats laikytųsi už jūsų rankų, o jeigu dar nesilaiko – fiksuokite riešo sąnarį, tačiau, jeigu vaikas neišlaiko galvos, pyksta, nedarykite šių pratimų ir prie jų grįžkite po kelių treniruočių vandenyje.

Egzistuoja nuomonė, kad kūdikių iki metų organizmas turi būti ramioje, nejaudrinimo būsenoje, negalima daryti jokių staigių judesių, jo mėtyti, niekaip trikdyti organizmo sistemų. Tad ir žaisdami vandenyje, vaiką sukdami ratu, stenkitės, kad ratai būtų dideli, kad staigiais judesiais nesutrikdytumėte vaiko vestibiuliarinio aparato.

Jeigu vaikas pradeda spardytis, bandykite vandenyje perduoti jį kitam suaugusiajam. Nesijaudinkite, jeigu vaikas ilgą laiką nenorės judinti kojų, tai gali atsitikti tik apie antrus gyvenimo metus ir reiškia, kad mažylis jau pasiruošęs plaukti.

Neringa Butkienė,

konsultavo kineziterapeutė Margarita Radžiūnienė

ir pediatrė Aurika Jurevičienė