10 svarbiausių vystymosi gairių

Kiekvienas pirmas kartas – nuo pirmo mažos galvytės pakėlimo iki pirmojo žodelio – yra nuostabus. Tačiau šie momentai ne tik mieli ir jaudinantys, jie taip pat yra tarsi žymekliai, padedantys stebėti mažylio vystymąsi.

vystymosi gaires

Konsultuoja vaikų neurologė Aušra Kuliešienė

 

Daugelis tėvų dažniausiai žino tik kelias gaires, kuriomis tarsi žymimi tam tikri raidos etapai, pvz., kad kūdikis pirmąsyk turėtų apsiversti vidutiniškai  penkių mėnesių. Iš daugelio dalykų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, specialistai (konkretus šaltinis: Amerikos pediatrų akademija) išskyrė dešimt, kurie laikomi svarbesniais. Taigi tas dešimtukas ženklų, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį per dvejus pirmuosius vaiko metus.

 

1 Akių kontaktas

Tarp 6–8 savaičių

Šis ženklas svarbus ne tik dėl to, kad jūsų kūnas ir kraujas pagaliau atkreipia į jus dėmesį ir ima sekioti jus akimis, bet ir todėl, kad rodo normalų nervų sistemos brendimą ir gebėjimą komunikuoti. Mažuliukas pademonstruoja, kad jo smegenys pajėgios užfiksuoti pažįstamą veidą. Akimis jis tarsi sako: „Ei, aš žinau, kas tu.“

Pas gydytoją. Mama Laura atvyko susirūpinusi, kad mėnesio sulaukusi jos trečioji dukrytė Austėja niekad nežiūri mamai į akis. „Kiek besistengčiau užmegzti akių kontaktą, mažoji žiūri kažkur per petį“, sakė ji. Jos jaudulį paaštrino tai, kad pirmoji duktė, dabar jau ketverių metų, kadaise tą akių kontaktą užmezgė labai anksti. Gydytojas nuramino mamą, kad kalbant apie gaires, normos ribos yra labai plačios. Austėja į akis mamai ėmė žiūrėti trijų mėnesių – tai jau vėlyvasis normos pakraštys, bet vis dar norma. Jei mažoji būtų dar laukusi, gydytojas būtų pasiūlęs patikrinti regėjimą, kad būtų atmestos akių ligos. Kitas žingsnis – stebėti, ar nėra prieraišumo, bendravimo, pažinimo, kitaip tariant – raidos sutrikimų. Tačiau specialistai pataria tėvams neskubėti daryti blogiausių išvadų. Sprendžiant apie raidos sutrikimą, būtina atsižvelgti į daugybę kitų dalykų.

Jei neužmezgate su kūdikiu akių kontakto, veikiausiai stengiatės tai padaryti netinkamu metu. Mažylis turi būti ramus, bet budrus, kad pajėgtų atsiliepti į siūlymą bendrauti akimis. O juk dažniausiai nemiegantys kūdikiai yra pavargę arba alkani…

 

2 Sąmoninga šypsena

Tarp 6–12 savaičių

Kalbame ne apie tą spontanišką šypseną, kurią kelių valandų naujagimis išvirpina išleisdamas dujas ar trijų savaičių kūdikis padovanoja luboms. Socializuota šypsena yra abipusė. Kūdikis šypsena atsiliepia į jūsų šypseną. Tai ženklas, kad net kelios skirtingos smegenų dalys sėkmingai bręsta. Vadinasi, jūsų mažylis gerai mato per trumpą atstumą, suvokia objektą (šypseną) ir geba ją grąžinti. Sąmoninga šypsena tiesiog „užkuria“ tolesnį bendravimą, nes tai – pirmoji komunikacijos tarp vaikų ir tėvų forma.

Jei nepastebėsite sąmoningos šypsenos iki trijų mėnesių, pasitarkite su šeimos gydytoju; retais atvejais tai gali signalizuoti regėjimo problemas ar raidos sutrikimus. Vėlgi, nieko nespręskite patys, būkite kantrūs ir laukite valandėlės, kai mažylis bus pailsėjęs. Galbūt to pakaks sulaukti pirmos šypsenos.

 

3 Ūbavimas

Apie 8 savaites 

Pirmomis savaitėmis kūdikis bendrauja daugiausiai verksmu. Bet apie aštuntą savaitę labai suaktyvėja priekinės smegenų srities veikla, kur yra kalbos centrai. Maždaug tuo metu mažylis pradeda ūbauti. Kartais vaikų raidos specialistai juokauja, esą jei kūdikis sąmoningai šypsosi, gali akimis stebėti judančius objektus ir ūbauti, vadinasi, jam pakanka gebėjimų keliauti į aukštąją mokyklą, mat tai rodo, kad jo smegenyse sėkmingai vyksta daug sudėtingų procesų.

Ūbaudamas mažylis skleidžia garsus galugerklyje – balsius a-a-a ar o-o-o. Pamėginkite atsiliepti ir galbūt sulauksite pakartotino a-a-a. Tačiau „rimto pokalbio“ nesitikėkite, mažyliui dar reikia laiko įgauti pašnekesio „techniką“. Ką galite daryti, norėdami jį paskatinti, tai atkartoti tariamus kūdikio garsus, dažnai pasakoti, ką veikiate ar matote: „Mamytė tuoj apsiaus batus ir eisime į parką. Ar tau patinka parke?“ Nesvarbu, ką kalbėsite, kūdikiui tiesiog patinka girdėti jūsų balsą. Jei iki trijų mėnesių kūdikis neima skleisti spontaniškų garsų, galite pasitarti su gydytoju, galbūt jis pasiūlys patikrinti klausą.

 

4 Gugavimas

Tarp 3–5 mėnesių

Gugavimas skiriasi nuo ūbavimo, nes norint išleisti garsus su priebalsėmis (nia-nia-nia, ba-ba-ba ir pan.) jau reikalinga naudoti liežuvį ir priekinę burnos dalį (ne vien gerklę). Skirtingiems vaikams gugavimą išprovokuoja skirtingos situacijos. Būna atvejų, kad kaip užsiūti iki šešių mėnesių tylėję vaikai prapliumpa guguoti gyvenime įvykus kokiems nors pokyčiams, pavyzdžiui, kai mama ima dažniau palikti seneliams ir pan. Kai tik mažylis pradeda guguoti, jis dažniausiai nori šį naujai įgytą įgūdį išmėginti daug kartų – labai dažnai… Šios treniruotės galiausiai veda prie kitos gairės (tarp 68 mėn.) – atsakymo guguojant. Tai rodo, kad mažylis jau išmoko atsiliepti į kito žmogaus balsą savuoju – tai reikšmingas postūmis ankstyvajame kalbos raidos etape.

Jei mažylis neguguoja sulaukęs pusės metukų, pasitarkite su gydytoju.

 

5 Rankos tiesimas ir čiupimas 

Tarp 5–7 mėnesių

Kai mažylis ima tiesti rankutę ir čiupti, tai reiškia, kad jis pasirengęs sąmoningai tyrinėti pasaulį. Jam jau pakanka noro, susidomėjimo ir smalsumo – savybių, kurios būtinos pažinimo procesui. Norėdami paskatinti mažylį tiesti ranką ir čiupti, atsisėskite šalia jo ant grindų ir pasiekiamu atstumu padėkite įdomų žaislą. Kuo daugiau galimybių sukursite, tuo labiau lavinsite jo jusles ir gundysite liesti, uosti, žiūrėti ir pažinti aplinką.

 

6 Mėginimai atsistoti

Tarp 9–11 mėnesių

Vienas pirmųjų ženklų, reiškiančių, kad mažylis yra pasirengęs vaikščioti – tai bandymai atsistoti įsikimbant į baldus ar kitą atramą. Tai ir viena svarbiausiųjų sėkmingo stambiosios motorikos (didžiųjų raumenų) vystymosi gairė, rodanti kojų ir stuomens stabilumą ir tvirtumą – vaikščioti reikalingas savybes.

Ir ne tik tai. Mėginimas atsistoti rodo, kad mažylis jau turi motyvaciją siekti tikslo, pavyzdžiui, pasiekti ant staliuko padėtą kubelį. Norėdami padėti vaikučiui išmokti atsistoti, suteikite jam kuo daugiau laisvės. Tai reiškia – išlaisvinkite iš vaikštynių, maniežų ir visokių prisegamų kėdučių.

Atsiranda ir tokių tinginukų, kurie iki metų ne tik nebando stotis, bet net ir neropoja. Žinoma, tuomet būtina pasitarti su pediatru. Jis greičiausiai nukreips pas vaiko raidos specialistus, kurie įvertins, ar nėra objektyvių priežasčių, trukdančių vaikui pradėti ropoti ar stotis. Labai dažnai nutinka, kad tokių priežasčių nėra, ir specialistams belieka pasiūlyti tėvams „dirbti“ visaip skatinti, vilioti vaiką patį atkepurnėti, atsistoti ir pasiimti norimą daiktą (o ne nešioti vaiką ar jam viską paduoti, ką tėvai dažnai labai linkę daryti). Tereikia dviejų trijų mėnesių, kai tokie tinginukai pasiveja bandraamžius.

 

7 „Pinceto“ suėmimas

Tarp 9–10 mėnesių

Apie septintą aštuntą mėnesį vaikas išmoksta visais pirštais ir nykščiu apimti šaukštą ar žaislą. Po poros mėnesių šis įgūdis ištobulėja iki tiek, kad mažieji kiekviena rankute jau sugeba nykščiu ir smiliumi labai tiksliai paimti vieną žirnelį ar monetą. Pasak vaikų raidos specialistų, „pincetas“ vienas svarbiausių raktų į savarankiškumą. Šio įgūdžio vėliau prireiks esminiams dalykams – pavalgyti, apsirengti, išsivalyti dantis.

Kaip skatinti? Pasodinkite į maitinimo kėdutę ir paberkite rutuliukų formos kukurūzų dribsnių. Jei vis tiek neskuba, nesijaudinkite, duokite laiko. Tik jei vaikas dar nesuima „pincetu“ jau sulaukęs metukų, galbūt reikėtų įvertinti jo smulkiosios motorikos raidą.

 

8 Rodymas gestais

Apie 12 mėnesių

Kalbėti galima ir be žodžių, puikiausiai vieniems kitus suprantant. Jei mažylis suvalgo visas uogas ir rodo jums rankytėmis: „Nebėra“, jūs tai pakartojate žodžiais. Metinukas, ko nori, jau gali parodyti ir pirštuku – sudominusį žaislą ar daiktą, skanėstą ant stalo. Vaikų raidos specialistai teigia, kad gestai – tai aiškus ženklas, jog jūsų mažylis žino, ką galvoja, ir jau gali tai pasakyti jums.

Jei nuosekliai rodysite mažyliui gestus, jis galiausiai juos atkartos. Taisyklių, kaip ir kalbant apie visas gaires, nėra. Duokite mažam žmogui laiko, prieš nuspręsdami, kad jis kažkur vėluoja.

 

9 Pirmasis žodis

Apie 12 mėnesių

Visi pastarieji gugavimo ir rodymo gestais mėnesiai – tai kalbos formavimosi pamatai. Jei mažylis, žiūrėdamas į mėnulį jau sako „mė“, vadinasi, jo smegenys jau susieja garsą ir objektą. Kartu jis ima suvokti, kad garsas ar žodis yra objekto simbolis.

Vaikai pradeda kalbėti labai skirtingai, bet vidutiniškai – apie metukus. Kai kurie pusantrų metų mažyliai jau sako apie 50 žodžių, kiti tik penkis, ir tai normalu. Pasitikrinkite, ar mažylis supranta žodžių reikšmę, prašydami parodyti nosytę ar atnešti puoduką. Skatinkite kalbėti dainuodami, pasakodami, skaitydami knygeles. Jei pusantrų metų dar nebūsite girdėję nė vieno žodžio, pasitarkite su gydytoju, gal būt reikia patikrinti klausą.

 

10 Vaidinimas

Apie 21–24  mėnesių

Jei norite iš šalies pažvelgti į savo įpročius, atsisukite į mažylį, kuris labai dažnai žaidžia vaizduodamas ir mėgdžiodamas jus. Pavyzdžiui, beveik dvejų metų vaikutis, kuris jau kalba paprastais sakinukais, pakėlęs ragelį ima blebenti beprasmiškais skiemenimis, bet labai išraiškinga intonacija. Paprastai visiškai nesunku atspėti, kieno ji – mamos ar tėčio.

Atsirandantis vaiko gebėjimas mėgdžioti, vaidinti, apsimesti yra labai svarbus tuo, kad formuoja vaiko simbolinį mąstymą.