Sudie, sauskelnės, arba labas, puoduk! 

Turbūt nerasime mažylio, kuris vieną rytą imtų ir pats pasiprašytų ant puoduko. Kad taip įvyktų, teks gerokai paplušėti. Tad – mokome sėstis ant puoduko!   

Mokome sėdėti ant puoduko

Anksčiau tarsi buvo priimtina manyti, kad jei vaikas anksti pradėjo prašytis ant puoduko, jis yra sumanesnis, protingesnis ir dar visoks kitoks -esnis nei jo bendraamžiai. Tačiau dabar žinoma, kad tualeto reikalai nepriklauso nuo vaiko intelekto. O jeigu mažylį spausite tai daryti, kol jis nėra tam subrendęs, rizikuosite susilaukti pasipriešinimo.

Tai kada gi metas? Manoma, kad penkiolikos mėnesių mažylis jau sugeba pasakyti ar tam tikrais ženklais parodyti, jog jam metas ant puoduko. Dvejų metų mažylis jau dažniausiai lieka sausas dieną ir gali savarankiškai sėstis ant puoduko, turėdamas tikslą ne pažaisti ar pasėdėti, o atlikti didelį ar mažą reikalą.

Stop! Atminkite – nors šios rekomendacijos pagrįstos rimtais tyrimais, tačiau puoduko reikalai – itin individualūs. Jūs tikriausiai pažįstate nors vieną mamą, kurios mažylis sėkmingai naudojasi puodu dar neturėdamas metukų. Ir tai visai įmanoma. Tebūnie daugelis ankstyvą tupdymą ant puoduko vadina dresūra, tačiau jei tai nekainuoja begalės nervų nei jums, nei vaikui – kodėl ne?

 

Vaikas pasiruošęs atsisveikinti su sauskelnėmis, kai:

■ Sausas išbūna bent porą valandų per dieną, sausas pabunda po dienos miego. Tai liudija šlapimo pūslės tamprumą, kuri lemia mažo reikaliuko kontroliavimą.

■ Pradeda tuštintis reguliariai tam tikru laiku, pavyzdžiui, ryte ar vakare.

■ Pažvelgę į mažylio veidą ar pozą galite suprasti, kad jis jau nori ant puoduko.

■ Vaikas jau suvokia, kas yra sausa, o kas ne, kas švaru, o kas ne.

■ Mažylis nebenori būti su sauskelnėmis.

■ Vaikas pradeda rodyti susidomėjimą puoduku.

Žinoma, galima nelaukti, kol mažylis atšvęs savo antrąjį gimtadienį. Tačiau tikėtis, kad vaikas iki galo suvoks, ką daro, kodėl būtent taip, o ne kitaip, tikrai neverta. Nuo kūdikystės sodinamam ant puoduko mažyliui tiesiog susiformuoja sąlyginis refleksas ir įprotis.

 

Kantrybės ir dar kartą kantrybės

Vaikai nėra tokie nepaklusnūs, kaip kartais atrodo suaugusiesiems. Neretai netgi priešingai – jie perima tai, ką jiems siūlome. Bėda tik ta, kad suaugusieji tą daro pernelyg dažnai ir įkyriai. Taigi pirmiausia apsišarvuokite kantrybe ir nedarykite iš gamtinio reikalo problemos – tuomet jūsų pastangos nenueis veltui.

Visus tualeto reikmenis perneškite į tualeto kambarį. Ten reikėtų ir permauti kelnaites ar keisti sauskelnes. Jei nori, leiskite mažyliui pačiam mautis kelnaites – vaikai mėgsta jaustis dideli ir savarankiški. Puoduką taip pat laikykite tualete – tai sustiprina vaiko tikėjimą, kad naudotis puoduku tas pats kas ir unitazu, į kurį gamtinius reikalus atlieka suaugusieji. Leiskite jo turinį išpilti į klozetą, nuleisti vandenį. Daliai vaikų tai būna stimulas stengtis padaryti tą, ką būtų galima išpilti.

Sauskelnes iškeiskite į kelnaites. Net ir išmokęs pasiprašyti ant puoduko apie savo norą vaikas paprastai praneša ne iš anksto, o tik tada, kai jau beveik neįmanoma išlaikyti. Sauskelnių atsegimas tik apsunkina ir sulėtina sėdimosi ant puoduko procesą. O ne laiku pradėję kapsėti lašiukai mažylį gali nuvilti. Beje, mažyliui gali būti lengviau kelnaites išlaikyti sausas ir švarias, jei jis parduotuvėje jas išsirinks pats ir jos bus su mažylio mėgstamų pasakų personažais.

Supažindinkite su puoduku. Puiku, jei vyresnis mažylis pats gali jį išsirinkti. Puoduko paskirtį pirmiausia galite išbandyti su žaisliukais, po to pasiūlyti vaikui pačiam padaryti tą patį. Tik šis žaidimas neturėtų užtrukti pernelyg ilgai, kad puodukas netaptų dar vienu žaisliuku.

Sodinkite ant puoduko reguliariai. Daugelį vaikų reikia sodinti kas pusantros dvi valandas. Galite nustatyti žadintuvą, kad jis, o ne tėvai primintų mažyliui, jog metas sėstis ant puoduko.

Pasodinę vaiką ant puoduko pabūkite kartu su juo, galite pakalbėti ar pasekti trumpą pasaką. Tik neužsibūkite per ilgai, kad tai nevirstų tik maloniu pasisėdėjimu, ir neverskite mažylio sėdėti, jei jis jau nebenori.

Lengviausia bandyti atprasti nuo sauskelnių šiltuoju metų laiku ir gryname ore – mažylis net ir sušlapęs nesušals, o jums nereikės jaudintis dėl naujos sofos ar kilimo ir bus lengviau susitvarkyti.

Kai mažylis pradės miegoti be sauskelnių, stenkitės iš vakaro jam neduoti daug gerti. Be to, į lovytę galite patiesti specialią drėgmę sugeriančią paklodę.

Būkite pasirengę, kad gali nutikti avarija. Ji labiausiai tikėtina, kai vaikas užsižaidžia arba yra svetimoje vietoje ir nežino, kur yra tualetas. Kad to išvengtumėte, vertėtų priminti mažyliui, kad jam metas ant puoduko. Net ir atsisakius sauskelnių, pirmuosius mėnesius dar gali įvykti avarijų. Ir tik tuomet, jei avarijos nutinka dažnai ir reguliariai, reikėtų kreiptis į gydytoją – tai gali byloti apie ligą, pavyzdžiui, šlaplės uždegimą ar bėdas dėl inkstų. Įvykus avarijai nebarkite mažylio, o tik pasakykite, kad tikitės, jog kitąkart jis spės ant puoduko. Jei sureikšminsite suteptus drabužėlius, kitą kartą vaikas gali nuspręsti, kad tie puoduko reikalai labai sudėtingi ir gali grįžti atgal prie sauskelnių.

 

Keletas gudrybių

Laiveliai ir žuvytės puoduke. Sulankstykite juos iš popieriaus ir tegul vaikas pabando juos nuskandinti.

„Didelio“ vaiko lenta. Pasidarykite sėkmės lentą, kurioje, po sėkmingo naudojimosi puoduku, kabinkite kartu pasigamintas žvaigždutes, gėlytes, laivelius – geriausia tai, kas patinka mažyliui. Kuo daugiau apdovanojimų, tuo vaikas „didesnis“. O juk „dideli“ vaikai vaikšto be sauskelnių.

 

 

Šeši „ne“ tėveliams

  1. Nebarkite, nebauskite ir negėdykite vaiko. Geriau jau pagirkite pavykus. Jeigu nubausite iki tol, kol vaikas patikės, kad gali kontroliuoti sėdimosi ant puoduko procesus, galite sukelti baimę ir nusivylimą.
  2. Nelyginkite su kitais bendraamžiais, jau pradėjusiais naudotis puoduku. Vaikas gali pasijausti negalįs susidoroti su problemomis. Be to, taip galite net nutraukti draugystę su tuo vaiku, nes jūsų atžala pradės jo nemėgti. Jei turite bendraamžių ar truputėlį vyresnių vaikų draugų, išnaudokite tai svečiuodamiesi vieni pas kitus ir paragindami eiti atlikti reikalo kartu, sustačius abu puodukus vieną šalia kito – vaikai noriai mėgdžioja ir mokosi iš savo bendraamžių.
  3. Nelaidykite juokelių, nesuprantamų vaikui. Tai gali jį išgąsdinti, kad jis elgiasi netinkamai, ir greičiausiai to niekada neišmoks.
  4. Nebūkite prašytoju sėstis ant puoduko. Pateikite vaikui tai kaip dar vieną galimybę tapti suaugusiu. Jei namie turite, tarkime, kačiuką, parodykite,  kad net jis į tualetą eina ne ten, kur papuola, o visada į tam tikrą vietą.
  5. Nepratinkite vaiko ant puoduko esant didelėms permainoms, pavyzdžiui, gimus broliui ar sesei, persikrausčius gyventi į kitą vietą, mamai išėjus į darbą ir vaikui likus su aukle, sergant. Ir be puoduko reikalų mažylis patiria nemažą stresą. Taigi neverta pridėti dar vieno.
  6. Neperlenkite lazdos girdami ir apdovanodami – tai turi atrodyti visiškai natūraliai. Galbūt mažylis turi mėgstamą pasakos herojų ir nori būti į jį panašus? Beliks priminti, kad jis tai tikrai nesegėjo jokių sauskelnių. Jūsų užduotis – tik parodyti ir įtikinti, kad jis tikrai moka naudotis puoduku. Jei perlenksite lazdą girdami, jis sėsis ant puoduko kaskart norėdamas jus pradžiuginti. Arba dar blogiau – atsisakys tai daryti, norėdamas parodyti, kad jis pats sau šeimininkas.