Rima Kurtinaitienė, IBCLC, tarptautinė žindymo konsultantė
Mamos pienas lengvai virškinamas, todėl maitinantis juo ir valgyti reikia dažniau, nei gaunant mišinį, kuris virškinamas sunkiai ir ilgai. Tačiau įsitikinimai, kiek mažylis turėtų žįsti tiek dieną, tiek naktį, gali trukdyti ramiai reaguoti į tai, kas normalu, ir skatinti ieškoti problemų ten, kur jų nėra.
Žindymas – tai maistas ir ryšys
Pirmaisiais mėnesiais kūdikis prabunda išalkęs ir nori valgyti, tačiau labai greitai suvokia, kad žindimas suteikia ne tik maistą, bet ir šilumą, artumo, saugumo jausmą, nusiraminimą. Žindymas tampa ne tik vaiko fizinių, bet ir psichologinių bei dvasinių poreikių patenkinimo būdu. Naujagimiui reikia žįsti krūtį mažiausiai aštuonis kartus per parą, tačiau nemažai kūdikių gali norėti žįsti dešimt ar dvylika kartų per parą, nepaisant to, ar šviečia saulė, ar naktis, nedarydami naktį ilgesnės naktinio miego pertraukos. Sureaguodama į kūdikio verksmą tiek dieną, tiek naktį ir leisdama jam žįsti, jeigu jis to nori, užtikrinate vaiko saugumo, pasitikėjimo jausmus, leidžiate jam suprasti, kad į jo poreikius bus reaguojama, jis yra svarbus. Taip užmezgame su juo pasitikėjimu grįstą ryšį. Naktinis žindymas taip pat mažina staigios kūdikių mirties riziką. Žindydama naktį pakeičiate kūdikio padėtį, pataisote apklotus, patikrinate, ar jam ne per karšta, ar ne per šalta. Dauguma mamų, kurių kūdikiai išmiega ilgiau nei įprastai, prabunda pačios ir patikrina, ar kūdikiui viskas gerai. Tai ir puiki proga pasiūlyti pavalgyti, kad netrukus netektų vėl keltis.
Kodėl jie dažniau prabunda
Kai kurie kūdikiai, sulaukę trijų mėnesių pradžios, išmoksta išmiegoti visą naktį (apie 8 val.) nepažadindami tėvų. Tačiau yra periodų, kai net visą naktį miegojęs kūdikis naktimis ima prabusti ir žįsti dažniau.
Tai susiję su:
- augimo šuoliais (3, 4, 6, 9, 12 mėnuo);
- alkiu ir troškuliu;
- alergija, pienlige, refliuksu ar vystyklų bėrimu;
- kambario temperatūra – per karšta ar per šalta;
- laikotarpiais, kai kūdikiai išmoksta naujų gebėjimų – verstis ant nugaros, atsisėsti, atsistoti;
- dantukų dygimu (kelios dienos prieš ar ką tik jiems išdygus);
- tam tikros ligos požymiais;
- nemaloniais pilvo pojūčiais, pradėjus valgyti kietą maistą;
o taip pat – bandymu „atsigriebti“ naktį, jeigu dienos metu mama nedaug žindo ar nebūna kartu su kūdikiu.
Gaminsis daugiau pieno
Pirmos naktinio žindymo savaitės labai svarbios, nes naktį išsiskiria daugiau prolaktino – hormono, atsakingo už pieno gamybą. Dieną jo išsiskiria šiek tiek mažiau, todėl atsisakant ar ribojant naktinį žindymą pirmomis savaitėmis mamai gali sumažėti pieno, o kūdikis gali nepriaugti svorio. O ir vėliau naktinio žindymo metu krūtims yra „pasakoma“, kiek pieno reikės pagaminti dieną. Didžiausias prolaktino kiekis mamos kūne yra tarp 2 ir 6 val. nakties, o mažiausias tuo metu, kai krūtys yra prisipildžiusios pieno. Dažnas žindymas neleidžia prolaktino kiekiui smarkiai sumažėti dieną, o naktinis žindymas skatina dar gausesnį prolaktino išsiskyrimą ir skatina pieno gamybą.
Žindančių mamų miegas
Naujas tyrimas, kurio metu tyrime dalyvavusios mamos nešiojo specialius prietaisus, fiksuojančius objektyvų užmigimo ir prabudimo laiką, parodė, kad mišiniais maitinančios mamos yra pažadinamos rečiau, tačiau užtrunka gerokai ilgiau, kol vėl užmiega (didelę laiko dalį užima mišinio paruošimas, jo sumaitinimas, kūdikio raminimas, migdymas), o mamos, kurios žindo naktimis, pažadinamos dažniau, tačiau jų būdravimo laikas yra trumpesnis. Susumavus visą laiką, kurį mamos nemiega naktį, paaiškėjo, kad tiek maitindamos mišiniais, tiek žindydamos išmiega labai panašų valandų skaičių naktį. Tačiau žindymas leidžia mamai geriau pailsėti, nes patogiai susitvarkius miegojimo vietą mama gali labai greitai užmigti, vos įdavusi krūtį kūdikiui ir nė neišlipdama iš lovos. Kitas tyrimas parodė, kad mamos, kurios žindo, tačiau duoda mišinio nakčiai, kad kūdikiai ilgiau išmiegotų, labiau rizikavo susirgti depresija.
Įdomu tai, kad nors mamos išmiegodavo vienodą valandų skaičių, žindančiosios subjektyviai jausdavosi labiau neišsimiegojusios nei maitinančios mišiniu. Tikėtina, kad tokiai savijautai įtakos turi įsitikinimas, jog žindymas vargina, ir tikėjimasis, kad kūdikis turi išmiegoti visą naktį neprabusdamas.
Kada išsimiegosime?
Išmiegojimas visą naktį yra toks pats vystymosi gebėjimas, kaip vartymasis, sėdėjimas ar vaikščiojimas. Ateis laikas ir kūdikis to išmoks, net jei tėvai niekaip jo nemokys. Daugelis vaikų prabunda naktimis ir antraisiais gyvenimo metais, nesvarbu, ar jie žindomi, ar ne. Kita vertus, kai kurie kūdikiai išmiega visą naktį būdami vos kelių mėnesių.
Tyrimai, kurių metu buvo aiškinamasi, kas yra normalus kūdikių miegas, parodė, jog 46 proc. 3 mėnesių kūdikių tėvus žadina naktimis, tik 16 proc. 6 mėnesių kūdikių išmiega visą naktį, o 84 proc. visą naktį neišmiega (17 proc. keliasi nuo 2 iki 8 kartų per naktį). Sulaukę 9 mėnesių, naktimis tėvus ima žadinti 58 proc. kūdikių. Dažnas prabudinėjimas pirmųjų metų pabaigoje yra normalus reiškinys, o apie 50 proc. 12 mėnesių mažylių reikia tėvų pagalbos, kad jie vėl galėtų užmigti. Šiam laikotarpiui būdinga suaktyvėjusi socialinė veikla, tai vienas vystymosi etapų, kai vaiko miegas dėl aktyvios veikos dieną gali būti neramus. Naktinis prabudinėjimas, reikalaujantis tėvų dėmesio, vėl padažnėja 18 mėn., o sulaukus 2 m. tampa retesnis ir dauguma mažylių nustoja žadinti tėvus naktimis.
Norėtųsi, kad žadintų mažiau…
Naktį žindote ir tikrai turite pakankamai pieno, tačiau norėtumėte nors šiek tiek sumažinti naktinių žindymų skaičių? Duosime keletą patarimų, kaip tai padaryti.
- Dažniau žindykite dieną. Ypač 4 ir 9 mėn. Mažylius: jie yra lengvai išblaškomi ir turėdami daug veiklos pamiršta pavalgyti dieną, dėl to atsigriebia naktį.
- Vėlyvą popietę ir vakare žindykite dažnai, kas 1–2 val., galite pabandyti žindyti iš vienos krūties, kad kūdikis suvalgytų daugiau galinio riebiojo pienelio ir pasisotintų ilgesniam laikui. Tokiu atveju naktį žindykite iš kitos krūties.
- Įsirenkite miegojimo vietą taip, kad būtų patogu lengvai pasiekti kūdikį ir greitai įduoti jam krūtį bei saugu miegoti kartu – taip jums nereiks laukti, kol kūdikis pavalgys, kad galėtumėte užmigti.
- Jeigu kūdikiui daugiau kaip 6 mėn., jis sveikas ir neišgyvena spartaus augimo laikotarpio, galite neskubėti duoti krūties vos jam suniurzgėjus. Luktelėkite ir pažiūrėkite, kas bus. Galbūt kūdikis užmigs pats, o gal vis labiau nerims ir jums taps aišku, kad be krūties neapsieisite. Svarbiausias dalykas yra klausytis savo kūdikio. Daug suaugusių žmonių naktį atsikelia atsigerti, o kai kurie ir užkąsti, taigi palikite ir savo kūdikiui atvirą galimybę sušilti, nusiraminti ir pasisotinti prie krūties.
