Parengė Birutė Naujokaitė
Dėl krikštynų programos kartais žmonės ne mažiau neriasi iš kailio nei dėl vestuvių. Persistengti neverta, pasistengti – būtina. Ne dėl gražių nuotraukų, bet dėl labai gero jausmo širdyje.
Atsigręžus į senovę
Kai kurios tradicijos, žinoma, sensta ir lieka praeityje. Bet kai kurias verta pasiimti į šiandieną ir šiek tiek pritaikius kurti šventę sau bei svečiams.
Prieš veždami krikštyti vaiką būtinai nuprausdavo. Mat vanduo – gyvybės simbolis. Tad ir šiandien daugelis tėvų su kūmais nuplauna vaikui bent kojytes, o vasarą leidžia jam kieme pasiturkšti vonelėje. Po bažnyčios apeigų prieš vaišes visus pakvieskite atsigaivinti vandeniu ar nusiplauti rankas gražiai stilizuotame dubenyje.
Prie krikšto žvakės pririškite mažą ryšulėlį, kuriame būtų žiupsnelis druskos, kad pikta akis nenužiūrėtų, kruopelytė duonos, siūlo gabalėlis ir pinigas, kad mažylio gyvenimas būtų sotus ir laimingas.
Vykdami į bažnyčią turėkite daug saldumynų ir jais vaišinkite pakeliui sutiktus vaikus, kad mažylis nebūtų šykštus ir turėtų daug draugų.
Prieš išvykdami krikštyti tėvai ir kūmai užkąsdavo. O tikroji puota vykdavo vakare, sugrįžus iš bažnyčios. Vaišes susinešdavo į šventę atvykę svečiai. Gal ir nebloga mintis, remiantis tradicijomis, pasiūlyti suneštinio stalo idėją?
Senovėje kūmams pribuvėja vaiką perduodavo per langą, esą taip apgaunamos prie durų tykančios giltinė ir piktosios dvasios. Šiandien taip pat įmanoma sugalvoti, per kokį langelį perduoti vaikutį, – gal bent per automobilio?
Krikštatėviai bažnyčioje kūdikio krikšto vardą turi ištarti kuo garsiau ir aiškiau, kad mažylis greičiau pradėtų kalbėti. Vėliau tėtis turi kuo garsiau pakviesti svečius prie stalo, nes nuo to, kaip vaišins, esą priklausys naujo krikščionio gyvenimas. Krikštytą vaiką tėvams po kojomis padėdavo, mat tikėta, kad tuomet jis bus nuolankus.
Vaiko garbei pasodinkite medį. Mergaitėms paprastai sodinama liepaitė, berniukams – ąžuoliukas, o jei medelis sodinamas prie gyvenamojo namo, neretai pasirenkamas ir kur kas praktiškesnis variantas – sodinama obelaitė, kuri kasmet duodanti vaisių simboliškai susiejama su augančiu vaiku, jo laimėjimais. Kartais po sodinamu medeliu įmesdavo ir nukirptą vaiko plaukučių sruogelę – juodu taip būdavo dar labiau susiejami. Beje, gražu, jei medį išrenka ir padovanoja krikštatėviai.
Sušokite bent kelis ratelius, „Jurgelį meistrelį“ ar „Šiaudų batus“. Tikėta, kad ratai ir rateliai – atskyrimo nuo praeito gyvenimo tarpsnio simbolis. O kad vaiko gyvenimas būtų lengvas ir linksmas, kelis ratus su mažuoju turėjo apsukti kūma.
Vaiką priimkite į giminę: ratu sustoję krikštynų dalyviai vaiką lai perduoda iš rankų į rankas, kiekvienas tris kartus pakilnojęs, palaiminęs ir palinkėjęs užaugti sveikam, protingam, trutingam, doram, darbščiam ir laimingam.
Kurkite savo tradicijas
Ko tik žmonės neprisigalvoja – prisigalvokite ir jūs. Pasirinkite ir idėjų, kurios sklando ore, o tada iš jų susikurkite savo šventinių žaidimų derinių.
Mažylio rankytėmis apkabinkite tvirtą medį, kad vaikui niekada energijos nestigtų.
Po krikšto leiskite į dangų helio balionus, dangaus žibintus, didžiulius muilo burbulus ar baltus balandžius. Galite paleisti į upelį spalvotų popierinių laivelių su ant jų parašytais gražiais linkėjimais.
Padarykite mažyliui svečių palinkėjimų, pasižadėjimų ar ateities profesijos spėjimo knygutę.
Lai svečiai pasako po vieną pažadą vaikui (jis nebūtinai turi būti rimtas). Gali būti kad ir toks, pavyzdžiui, paskaityti pasaką, kartu suvalgyti ledų ar paspardyti kamuolį.
Būkite iš anksto pasiruošę prisiminimų dėžutę ir į ją sudėkite su krikštu ir krikštynomis susijusius daiktus bei prisiminimus. Galima čia sudėti visų svečių palinkėjimus, skirtus krikštijamajam. Juos perskaitysite, kai jam sueis 18.
Tegu susirinkusieji sudalyvauja jūsų surengtoje viktorinoje apie naująjį krikščionį ir jo šeimą. Pavyzdžiui, koks vaiko krikšto vardas, kokia tikrojo vardo reikšmė, kelintą valandą vaikas gimė, kada jis pradėjo vaikščioti ar kada išdygo pirmas dantukas, kokie senelių ar krikštatėvių vardai ir pan.
Visi kartu kurkite pasaką apie pakrikštytą mažylį. Tegu šventės dalyviai paeiliui pasako po vieną sakinį, kuris būtų prieš tai buvusio sakinio minties tęsinys. O vienas svečias šią pasaką tegu užrašo ir palieka vaikui – kada nors prisimins. Arba lai viską nufilmuoja.
Mažiausiems šventės dalyviams patikėkite sukurti krikštijamajam dovanėlę – nupiešti piešinį ar ką nors nulipdyti, žinoma, iš anksto paruošus priemones.
Krikštatėvių indėlis
Tie, kurie pakviesti būti krikštatėviais, suvokia ir jiems suteiktą garbę, ir prisiimamą atsakomybę.
Tai įrodydami krikštatėviai visų svečių akivaizdoje perskaito garsiai ir dovanoja priesaikos tekstą krikštavaikiui. Vienų krikštatėvių priesaikos būna labai rimtos, kitų – labiau šmaikščios. Dažna krikštamotė padovanos mažyliui cukraus, kuris simbolizuoja saldų gyvenimą, muilo gabalėlį, kad švarus augtų, vilnones kojines, kad nesušaltų, šaukštelį, kad visada būtų sotus (galima sugalvoti daugybę panašių simbolių).
Tėvai taip pat gali paruošti vaiko pasižadėjimus krikštatėviams, tarp kurių būna ir pažadai juos pasveikinti per šventes, ir pakviesti į savo vestuves.
Visos šventės metu krikštatėviai stebimi tarsi per didinamąjį stiklą. Jie turi susiglaudę sėdėti, kad vaiko dantys nebūtų reti, ir visą laiką būti linksmi, kad vaikas nebūtų paniurėlis.
Siekiant įsitikinti, ar tėvai neapsiriko rinkdamiesi krikštatėvius, šiems neretai tenka dar ir įvairūs išbandymai, pavyzdžiui, pakeisti vaikui sauskelnes, atpažinti savo krikštavaikį užrištomis akimis (pakišant paliesti visų mažų vaikų rankutes), jį panešioti, pamaitinti ar iš ant stalo esančių produktų pagaminti košę, kurios patys turi paskui paragauti. Kai kurios krikštamotės būna pačios pagaminusios vaikiškos košės, į kurią nepagaili įdėti druskos ir aštrių prieskonių. Tą košę sudeda į pirktinės tyrelės indelį ir duoda visiems susirinkusiems svečiams paragauti.
Norite išsiaiškinti, kuriam iš krikšto tėvų krikštavaikis bus svarbesnis? Duokite užduotį per 5 min. sugalvoti ir iš kažko sukurpti vaikui žaislelį – naudotis galima viskuo, kas ant stalo, kas auga gamtoje ar yra nuosavoje rankinėje… Į pagalbą krikštatėviai gali pasitelkti šventėje dalyvaujančius vaikus – tai visad suteikia daug teigiamų emocijų!
