Nerimavimas, stresas išties daro poveikį žarnynui. Išgyvenant įtampą, pagreitėja žarnyno peristaltika, kitaip tariant, greičiau susitraukinėja žarnos ir dažniau išeina jų turinys. Taip vyksta dėl padidėjusio simpatinės nervų sistemos tonuso.
Kaip ir visais atvejais, pirmiausia reikėtų naikinti priežastį, šiuo atveju – stresą. Tam gali prireikti ne tik psichologinių žinių, bet ir raminamųjų sirupų, žolelių. Tačiau nesvarbu, dėl ko viduriuojama, – jei tuštinamasi dažnai, gali prasidėti žarnyno disbiozė. Taigi, kaip ir esant bet kokios kilmės viduriavimui, reikėtų atkurti bakterijų pusiausvyrą, o tai padaryti padėtų probiotikai.
Paprastai nuo nerimo vaikas neviduriuoja tiek, kad prarastų daug skysčių ir jam sutriktų elektrolitų balansas. Todėl kažkaip ypatingai girdyti jo nebūtina. Mitybos keisti taip pat nebūtina, bet jam patartina valgyti lengvai virškinamą maistą, geriau – termiškai apdorotą, mažiau vaisių, nes juose gausu fruktozės (dar labiau pūstų vidurius).
Kiek laiko paprastai toks viduriavimas užtrunka – labai įvairu ir priklauso nuo vaiko. Visgi nerimautojus dažniau puola pilvo skausmai ir gastroezofaginis refliuksas. Viduriavimui užsitęsus ilgiau kaip keletą dienų, rekomenduotina konsultacija. Aišku, viduriavimas viduriavimui nelygu. Jei tai vienkartinis purptelėjimas, tai nieko ypatinga, bet jei kartu dažnai skauda pilvą, pykina, netenkama apetito, reikia susirūpinti – juk stresas gali sukelti net opaligę.
Beje, kartais, pradėjus lankyti darželį, viduriai ne palaisvėja, o užkietėja. Dažnai taip nutinka dėl vengimo tuštintis kitoje aplinkoje. Tokiu atveju skatinama pasituštinti saugioje aplinkoje, be to, reikėtų formuoti vaikui įprotį tuštintis. Išmatos minkštinamos skaidulingu maistu, duodama laktulozės, nepakenktų pagerti probiotikų. Gelbėja ir pilvo masažas bei psichologinė pagalba.
