Tu nemoki auginti vaiko!

Močiutė pirko būsimam kūdikiui kraitelį, o mažyliui gimus pasiėmė atostogas ir pradėjo kasdien važinėti, kad padėtų dukrai jį prižiūrėti. Mama tikisi dėkingumo, bet dukra ją pasitinka vis rūškanesniu veidu. Jaunajai moteriai atrodo, kad mama jai tik trukdo...

Senelių ir naujagimių ryšys – nepaprastai svarbus, tačiau seneliai, ypač močiutės, turėtų suprasti, kad kūdikio labui jo ryšys su tėvais turi būti svarbiausias. Vertėtų pamąstyti, kad santykius su dukra lemia ir mamos, tapusios močiute, asmenybė, jos charakterio bruožai.

Valdingoji. Ji linkusi kontroliuoti, kaip dukra augina vaikelį. Širdies gilumoje ji džiaugiasi atradusi naują dirvą, kurioje gali pasireikšti, ir nepajėgia atsispirti ne tik nepadariusi pastabų jaunai mamai ir tėveliui, bet „ima visą valdžią“ į savo rankas. Tokia močiutė tiesiog nesupranta, kad vadovaudama dukrai, ją skaudina ir žemina. Dukra, ir taip užguita valdingos mamos, vis mažiau pradeda pasitikėti savimi. Tokia močiutė pati stokoja savigarbos ir visais atvejais vadovaudama dukrai sprendžia ne jos, o savo problemas.

„Geroji“. Ji visiškai atsiduoda savo dukrai ir anūkams. Nuolanki, nemokanti už save pakovoti močiutė tampa dukros tarnaite. Ji bėga pas dukrą, kada tik ši pareikalauja, ir dirba visus „juodus“ darbus, perka viską, ko tik dukra bepanorėtų sau ar savo vaikeliui. Gyvena įsitikinusi, kad dabar turi du vaikus, kuriais privalo rūpintis. Dukra gali pradėti naudotis tokiu mamos charakteriu ir nebesirūpinti nei savo vaiku, nei namų buitimi. Mama tyliai pyksta, bet nedrįsta dukrai to pasakyti.

Modernioji. Ji bando pamiršti viską, ką žinojo apie vaikų auklėjimą. Ji išstudijuoja naujausią literatūrą apie vaikų auginimą ir, norėdama būti šiuolaikiška, nebeperteikia dukrai savos patirties. Kiekvienai dukrai įdomu išgirsti, ką mama prisimena apie jos kūdikystę: kuo sirgo, kaip ją gydė. Dukra nebūtinai perims visą mamos patirtį, tačiau toks dalijimasis ją dar labiau suartins su mama. Turėdama ganėtinai rūpesčių dėl savo vaikučio, dukra labiau supranta savo mamą, atleidžia už vaikystėje patirtą emocinį ar kitokį dėmesio trūkumą, suvokia, kad mama ja rūpinosi kaip mokėjo ir davė tai, ką galėjo duoti.

Savimyla. Ji lankosi pas vaikus itin retai, nuolat kartoja, kokia yra užimta, pabrėžia, kad jai niekas nepadėjo auginti vaikų. Dukra pradeda suprasti, kad savo mama ji negali pasikliauti, negali tikėtis pagalbos, kai jai bus labai sunku, kai vaikutis sirgs, kai sunegaluos ji pati. Ir taip nestiprus emocinis ryšys su motina visai atšąla. Jos vietą užima rūpestinga vaiko auklė ar kitas artimas žmogus.

3 svarbūs patarimai visoms močiutėms

1.Niekada „neauklėkite“ ir nekritikuokite savo dukros vaikams ar žentui girdint.

2.Neįsikalkite sau į galvą, kad esate geresnė mama negu jūsų dukra.

3 .Gyvenkite savo gyvenimą. Gimus anūkams neatsisakykite savo pomėgių, darbo, draugų.