Ligos planas
Pirmasis mano vaikas nuolat suserga pagal tokį modelį: vieną dieną truputį pakosi ar pašniurkščioja nosimi, bet rimtesnių simptomų nėra. Antrą dieną pakyla temperatūra, ji laikosi dvi dienas, tuomet sumažėja ir lieka tik sloga arba kosulys, kurie paprastai tęsiasi savaitę. Susilaukiau antro vaiko, ir man įdomu sužinoti, ar visi vaikai peršalimo ligomis serga pagal mano minėtą modelį, ar gali būti ir kitaip?
Aprašytas klasikinis susirgimo peršalimo virusu modelis. Tačiau ligos eiga gali būti ir kitokia. Ji priklauso ir nuo ligos sukėlėjo – virusų yra įvairių, ir kai kurie jų linkę komplikuotis laringitu, bronchitu ar kt. Temperatūra kartais pakyla iš karto, kartais didėja po truputį.
Būna šeimų, kurių vaikai serga identiškai, ir šeimų, kurių vienas vaikas serga vienaip, kitas – kitaip. Tarkim, vieną brolį užpuola virusas, ir netrukus jis jau serga laringitu, o kitas pakosi, pačiaudėja, ir virusas praeina.
Kiekvienas turi „mėgstamą“ ligą?
Vyriausiasis vaikas dažnai sirgdavo bronchitu. Antrasis nuolat pasigaudavo slogą, kuri dažnai komplikuodavosi sinusitu. Trečiasis, kuriam dabar 13 mėn., neseniai persirgo bronchitu. Ar tai reiškia, kad jį, kaip ir pirmąjį, dažnai puls bronchitas?
Tokią išvadą daryti dar per anksti, bet tikimybė tikrai yra. Dažnai galime daryti prielaidą, kad vaikas turi polinkį sirgti vienokia ar kitokia liga. Beje, neretai rubuiliai vaikučiai dažniau linkę kosėti ir susirgti bronchitu, o liesi smulkūs vaikai dažniau serga laringitu.
Būna vaikų, kuriuos vis puola angina, ir tokių, kuriems sloga nuolat komplikuojasi ausų uždegimu. Bet gali būti ir taip, kad vaikas sirgs vis skirtingomis ligomis. Įžvelgus polinkį sirgti tam tikra liga verta ieškoti priežasčių ir mėginti kažką pakeisti (galbūt prie ligos prisideda alergija ar gastroezofaginis refliuksas), tačiau kartais nieko padaryti nepavyksta.
Sesė laukia svečių!
Namie – mėnesio naujagimis, o jo sesutei jau šešeri. Ji labai mėgsta vedžiotis į svečius kaimynų vaikus. Pirmą mėnesį tą griežtai draudėme, kad kiti vaikai neatneštų kūdikiui virusų. Ar drausti svečiavimąsi ir toliau? Jei taip, kiek laiko? Bijau, kad sesė ims jausti antipatiją broliui, jei per jį neteks draugų…
Vienareikšmio atsakymo į šiuos klausimus nėra. Kai kurie žmonės į svečius kviečiasi daug draugų, be to, eina su naujagimiu į parduotuves, ir nieko nenutinka, o kiti pasikviečia keletą artimųjų, ir štai – mažiukas jau serga.
Galbūt sesė bent pirmuosius du tris mėnesius rastų galimybę su draugais pabendrauti jų namuose ar lauke. Tiek luktelėti vertėtų todėl, kad dviejų mėnesių kūdikis skiepijamas nuo kokliušo ir nuo Haemophilus influenzae. Imunitetas šioms grėsmingoms ligoms pradeda formuotis praėjus dviems trims savaitėms po vakcinacijos, ir tada kūdikis jomis nebeužsikrės. Galimybė pasigauti kitų virusų, žinoma, išliks.
Jūsų teisė rinktis, ar mėginsite vaikelį kuo ilgiau nuo visų virusų saugoti, ar nuspręsite, kad jo imuninė sistema jau gali treniruotis ir su jais kovoti. Tai nėra blogai, nes imuninei sistemai tikrai reikia treniruotis.
Beje, naujagimis saugesnis tuo atveju, jeigu jis žindomas. Tada mama su pienu jam perduoda antikūnų, kurie atsiranda, reaguodami į tai, kokio užkrato yra aplinkoje. Vis dėlto ir žindomas vaikas gali susirgti.
Ar lemta daug sirgti?
Pirmasis vaikas nuo dvejų metukų, kai pradėjo lankyti darželį, iki penkerių sirgo labai daug, tad dažniau buvo namie nei darželyje. Rudenį į darželį eis ir antrasis. Ar nusiteikti, kad jis taip pat labai daug sirgs, ar gali būti ir geriau?
Paprastai, kai šeimoje yra du vaikai, pirmasis auga sterilesnėje aplinkoje, o antrojo imuninė sistema pradedama treniruoti ankstėliau, nes vyresnėlis jam vis atneša kažkokių bacilų iš darželio. Mažasis gali su jomis kontaktuoti ir nesusirgdamas, o imuninė sistema vis tiek gaus informacijos apie užkratą.
Taigi dažniau antrieji vaikai, jei jie neturi kažkokių papildomų bėdų, tarkim, alergijos, virusams būna atsparesni dėl to, kad nuo mažumės su jais susiduria. Tačiau garantijos, kad antrasis vaikas sirgs mažiau, duoti negaliu.
Ar stiprinti imunitetą?
Pirmojo vaiko gydytoja sakė, kad nereikėtų daug sergančiam vaikui duoti imunitetą stiprinančių preparatų, – neva visomis tomis medžiagomis imunitetą galime dar labiau išbalansuoti. Su antruoju vaiku lankomės pas kitą gydytoją. Ji pasipiktino, kokia aš nerūpestinga mama, kad vaiko imuniteto jokiais preparatais nestiprinu. Tad kuri gydytoja buvo teisi?
Iš tiesų šiuo klausimu yra įvairių nuomonių. Jei vaiko imuninė sistema nenusilpusi, jis peršalimo ligomis perserga nesunkiai, tai prie jo imuninės sistemos geriau nelįsti. O jei vaiko ligos nuolat komplikuojasi, jam nuolat tenka gerti antibiotikų, reikia galvoti, ko imtis. Oficialiai patvirtinta, kad augaliniai preparatai, stiprinantys imunitetą, yra du – ežiuolė ir šeivamedis. Yra ir geriamų vakcinų. Jos dažniau skiriamos tiems, kuriems peršalimas vis komplikuojasi bakterinėmis infekcijomis.
Be to, jeigu pastebite, kad vaiko imunitetas susilpnėjęs, reikėtų pasiaiškinti, kodėl taip yra. Dabar daug kalbama apie tai, kad vitamino D trūkumas lemia imuniteto susilpnėjimą, o juk galima atlikti kraujo tyrimą ir išsiaiškinti, ar nėra jo stokos. Taip pat reikėtų išsiaiškinti, ar vaikas neturi užsislėpusios alergijos, nes dėl jos gresia dažnos ligos. Kartais atliekame imunoglobulinų, skydliaukės veiklos tyrimą, ieškome lėtinio adenoidito. Imunitetą labai silpnina ir oro tarša, pasyvus rūkymas. O stebuklingų piliulių, kurių užvalgius būtų galima nesirgti jokiomis ligomis ir lankyti darželį, nėra.
Skiepyti vieną ar abu?
Vaikams treji su puse ir vieni metukai. Planuoju juos skiepyti nuo meningokokinės infekcijos, galbūt ir nuo vėjaraupių. Ar vertėtų skiepyti abu vaikus kartu, ar nebūtinai? Jeigu kartu, tai turbūt reikia palaukti, kol mažasis bus paskiepytas privalomais skiepais, kurių artimiausiu metu bus nemažai?
Panašiais atvejais reikia gerai pastudijuoti skiepų kalendorių. Metukų amžiaus vaikams skiepų išties daug, bet daug yra ir jiems gresiančių infekcijų. Reikėtų įvertinti ir tai, kad meningokoko sezonas yra rudenį ir žiemą, tad dabar, jam priartėjus prie pabaigos, galbūt vertėtų skiepą atidėti vasarai, kaip aplink siautės mažiau virusų. Jeigu paskiepysite vieną vaiką ir jis sukarščiuos, tai brolio tikrai neužkrės. Tad vaikus galima skiepyti ir abu kartu, ir atskirai.
Vienas ligoninėje?
Auginu du vaikučius, jiems dabar treji su puse ir pusė metukų. Mažylį dar maitinu. Su vyresniuoju neseniai dėl įtariamo plaučių uždegimo vos neatsidūrėme ligoninėje. Labai nusigandau, ką reikėtų daryti, nes mano tėvai gyvena toli, vyras daug dirba ir nedarbingumo imti nesutiktų… Ar vyresnį vaiką būtų galima palikti ligoninėje vieną, o gal galima ir mažylį ten imti kartu?
Tokio amžiaus vaiko palikti vieno ligoninėje tikrai nederėtų, su juo turi būti artimas žmogus, nes ligoniukas vienas labai jaustų stresą, o tai net trukdytų sveikti. Situacija gana sudėtinga, būna, kad mama su mažuoju vaiku ligoninėje slaugo vyresnįjį, nes neturi, kas jai padėtų. Tačiau vertėtų rimčiau paieškoti artimųjų pagalbos.
Ligonis sekioja sveikąjį
Auginame du pametinukus. Būna, kad vienas serga, o kitas – ne. Tada, jeigu sveikasis vaikas eina į lauką arba į vonią, ligoniukas nori eiti kartu. Ar galima jam tą leisti?
Jeigu vaikui paprasta sloga, eiti į lauką jam niekas nedraudžia, tik reikia lauke labai nešėlti, o ramiau pasivaikščioti. Beje, vėsus oras dar ir padeda nosies gleivinei apsivalyti. Karščiuojančiam vaikui į lauką, žinoma, keliauti negalima.
Į vonią sirguliuojantiems vaikams eiti nesiūlome, geriau praustis po dušu. Sveikasis vaikas veikiausiai nosiaryklėje nešiojasi užkratą, o vonioje nosies gleivinė paburks ir tuomet didesnė tikimybė, kad virusas išplis. Tad dušas abiem vaikams bus naudingesnis ne tik iš solidarumo – tai ir puiki prevencinė priemonė.
Ta pati ar kita liga?
Susirgo pirmas sūnus, ir gydytoja jam diagnozavo paprastą virusą. Po trijų dienų susirgo antras sūnus, liga buvo panaši, tik temperatūra gerokai aukštesnė (net 40 °C), ir jam gydytoja diagnozavo gripą. Dar ir tėtis kažkuo persirgo, bet turėjo nedaug temperatūros ir nestipriai kosėjo. Ar gali būti, kad panašiu metu vienas vaikas ir tėtis sirgo paprastu virusu, o kitas vaikas – tikru gripu? Ar visgi tai buvo diagnozavimo klaida?
Gali būti ir vienaip, ir kitaip. Galbūt pirmasis vaikas ir tėtis sirgo netipiška gripo viruso forma be aukštos temperatūros, ir liga liko nediagnozuota. Be to, dar neaišku, ką reiškia „antram vaikui diagnozuotas gripas“ – ar jam buvo atliktas tepinėlis, ar diagnozė parašyta tiesiog pagal klinikinius požymius? Diagnozuodamas ligą neskyręs tyrimo (tyrimams atlikti ne visuomet yra galimybių), tik pagal klinikinius požymius, gydytojas gali klysti.
Kodėl jis vėl serga?
Turime tris vaikus: dešimties, septynerių ir dvejų metukų. Abu didieji kurį laiką sirgo mažai, tačiau nuo šio rudens, kai sesė pradėjo lankyti darželį, ji vis serga pati ir užkrečia vyriausiąjį brolį. Taigi išeina, kad vaikas, kuris buvo atsparus, dabar vėl tapo pažeidžiamas?
Yra toks dalykas, kaip imuninės sistemos duobės. Vaiką iki pusės metų amžiaus dar saugo imunitetas, kurį jis gimdamas gavo iš mamos, be to, jam padeda motinos pienas. Nuo pusės iki trejų metų išskiriama imuniteto duobė. Tada savi imunoglobulinai gaminasi dar vangiai, o iš išorės informacijos gaunama daug, ir vaikai serga dažnai.
Sulaukę 3–4 metų jie turėtų po truputį stiprėti, nes imunitetas jau turi daugiau informacijos. Neretai, kai vaikui būna 7–9 metai, pasirodo, kad jis jau iš ligų išaugęs. Tačiau sulaukęs paauglystės jis vėl gali sirgti daugiau. Taip nutinka, nes paauglio organizmas, taip pat ir imunitetas, persitvarko, keičiasi skydliaukės veikla. Labai dažnai skydliaukė negali tinkamai dirbti dėl to, kad jai trūksta jodo.
Konsultavo pediatrė Aurika Jurevičienė
