5 būdai išsikapstyti iš peršalimo

Visi mažyliai anksčiau ar vėliau peršąla, tad visos mamos ir tėčiai turi žinoti pirmosios pagalbos peršalus ABC.

Pirmaisiais gyvenimo metais daugybė dalykų nutinka pirmą kartą, o dėl pirmosios ligos tėvų širdis daužo smarkiau, nei tai kartosis vėliau. Kūdikis gali neprakvėpuoti valgydamas, prabusti nuo savo paties šniokštavimo, žvelgti į jus klausiamai: „Kas gi man darosi?“ Ir jūs, kaip visad, padarysite bet ką, kad tik mažajam palengvėtų.

1.Valykite nosį

Kuo vaikas mažesnis, tuo tai svarbiau, nes užkimšti kvėpavimo takai trukdo ir valgyti, ir miegoti. Be to, kartu su gleivėmis pašaliname ir virusus, mažiname galimybę čia įsiveisti bakterijoms.

Tam skirtas puikus išradimas – gleivių siurbtukas. Nustebsite, kiek daug jų galima ištraukti… Vyresniems vaikams svarbu dažnai pūsti nosį. Išmokykite, kaip tai daryti: galbūt įsivaizduokite, kad bandote užpūsti žvakę orą leisdami per nosį? Pučiama per vieną šnervę, kitą užspaudus, nes smarkiai pučiant iš abiejų nosies viduje padidėja spaudimas ir infekcija gali patekti į ausį bei sukelti jos uždegimą.

Bus daugiau naudos, jei prieš gleivių siurbimą ar nosies pūtimą įpurkšite į ją jūros vandens (kūdikį pakėlę stačiau, o vyresnį vaiką pasodinę). Jo galima įsigyti vaistinėse arba pasigaminti namuose: į stiklinę vandens įmaišykite ketvirtį arbatinio šaukštelio druskos, vandenį užvirinkite ir atvėsinkite iki kambario temperatūros.

 2.Padėkite atsikosėti

Kūdikiai dar neturi pakankamai raumenų jėgos smarkiai atsikosėti, todėl jiems sunkiau atkosėti skreplius. Padėti gali garai, todėl pasiimkite mažylį su savimi į dušo kabiną – joje leidžiant karštą vandenį prigaruoja greičiau ir daugiau nei visame vonios kambaryje. Darykite tai prieš miegą, nes gleivės linkusios kauptis gerklėje ir krūtinėje, kai vaikas guli.

Gleives atkosėti puikiai padeda ir naudojami kambarių drėkintuvai, inhaliatoriai. Išmokite atlikti masažą, skatinantį lipnų sekretą atšokti nuo kvėpavimo takų, – tinka stuksenamieji, vibraciniai judesiai. Rekomenduojama skatinti kosulio refleksą – juokinkite mažylį, leiskite jam ir paverkti, patūpčiokite kartu, papūskite muilo burbulų (kuo giliau kvėpuojama, tuo labiau norisi kosėti ir apsivalo kvėpavimo takai).

Apskritai, nebijokime kosulio – taip reaguodamas organizmas varo ligos sukėlėjus. Tėvai jau retai daro klaidą – slopina drėgną kosulį, bet vis tiek verta priminti, kad slopinamas tik sausas (be jokių atkosėtų gleivių) ir labai varginantis kosulys, be to, tai daroma vos kelias dienas. Vėliau, mažyliui ėmus atsikosėti, jau reikia šį kosulį skatinti, skystinti gleives, kad jos greičiau pasišalintų. Šlapias kosulys gali trukti iki trijų savaičių, ir tai normalu (jei nėra kitų ligos požymių).

3.Duokite daug gerti

Skystinti gleives visų pirma padeda geriami skysčiai. Tėvai turėtų žinoti, kad žoliniai sirupai nuo kosulio (iš vienos ar dešimties rūšių žolių)  nėra itin veiksmingi, jie tik padeda organizmui išsivalyti pačiam. Rimčiau veikia vadinamieji mukolitikai (cheminiai gleives skystinantys, kvėpavimo takus drėkinantys vaistai). Juos reikia vartoti ne ilgiau nei dešimt dienų. Tačiau ir tada labai svarbu vartoti daug skysčių, nes jei jų organizme bus mažai, netgi veikiant mukolitikams tiesiog nebus iš ko gleivėms skystėti.

Kaip ir suaugusieji, maži vaikai susirgę irgi nelabai nori valgyti, tačiau stenkitės juos pažindyti ar duoti buteliuką su mišiniu kaip įmanoma dažniau, kad kūdikis nehidratuotų. Jei jis negeria pieno ar mišinio, pasitarkite su gydytoju, galbūt jis skirs elektrolitų tirpalo. Maitinkite kūdikį kuo stačiau pakėlę jam galvytę, nes tai padeda valgant  nutekėti gleivėms.

4.Pašildykite, bet protingai

Šildoma vieta geriau aprūpinama krauju, čia pagerėja ir pagreitėja medžiagų apykaita. Sloguojant, kosint geriau pradžioje šildyti kojas, tuomet kraujo priteka daugiau į išsiplėtusias kojų kraujagysles ir todėl mažėja nosies gleivinės paburkimas. Jei esant paburkimui kaitintume nosį, rizikuotume ją visai užkimšti. O štai kai paburkimas sumažėja, bet padaugėja išskyrų, jau patartina šildyti sinusus.

Kaklo ar krūtinės kompresų paskirtis – ta pati. Jie taip pat pagerina kraujotaką, suaktyvina medžiagų apykaitą, tad greičiau su krauju „išnešami“ uždegimo tarpininkai ir sumažinamas skausmas. Pagerėjus šildomo organo kraujotakai, į jį priteka daugiau kraujo, jei vartojami geriamieji vaistai, jų daugiau patenka į uždegimo židinį, taigi greičiau bus sveikstama.

Tiesa, šildomąjį kompresą uždėti ant krūtinės ląstos yra nepatogu, todėl krūtinė ar nugara dažnai šildomos įtrynus jas šildomaisiais tepalais. Jie išskiria eterinių aliejų, kurie dirgina nervų šakneles, skatindami kraujotaką ir medžiagų apykaitą. Beje, kraujotaka pagreitėja dar ir dėl trynimo.

Vis dėlto labai svarbu, pasitelkus šildomąsias priemones, nepersistengti – prieš miegą rinkitės vieną jų: kaitinkite kojas, uždėkite garstyčių ar pašildytos druskos. Nenaudokite šildomųjų priemonių, jei vaikas turi temperatūros, – ji gali dar labiau pakilti.

 5.Padėkite išsimiegoti

Sergančiam mažyliui miego reikia daugiau nei įprastai, o visi erzinantys simptomai trukdo išsimiegoti. Dar nesivartančiam kūdikiui patartina pakelti galvūgalį, bet kai tik mažylis taps judresnis, turėkite omenyje, kad prabusti jis jau galės kojomis į viršų.

Jei užmigti neleidžia aukšta temperatūra, duokite ją mažinančių vaistų. Acetaminofenas tinka nuo dviejų mėnesių amžiaus, ibuprofenas – nuo šešių mėnesių, tik gerai apskaičiuokite dozę, remdamiesi vaikučio svoriu, o ne amžiumi.

6.Stebėkite, ar nėra pavojaus ženklų

Jei peršalo visai mažas kūdikis, pasirodymo gydytojui negalima atidėlioti, net jei temperatūra ne didesnė nei 38 laipsniai. Vyresnius parodykite gydytojui, jei karštis neatlėgsta tris dienas. Beje, pavojinga ir po to, kai peršalimo simptomai, regis, buvo sušvelnėję, „sugrįžusi“ temperatūra.

Kiti pavojingi požymiai: švokštimas ar labai greitas kvėpavimas – tarpšonkaulinių raumenų įtraukimas kvėpuojant; kosėjimas nenumaldomais priepuoliais (gali būti kokliušo požymis); bet koks prasidėjęs bėrimas, marmuruotumas.

Konsultavo pediatrė Aurika Jurevičienė