Mėginame pasistiprinti

Vaikas žiemą daug sirgo, išbandėme kelias imuniteto stiprinimo priemones, bet jis pavasarį serga toliau... Neseniai perskaičiau, kad imunitetą stiprina ir gerosios bakterijos. Ar tikrai? Kaip jos tą padarytų?

 

 

 

 

 

 

 

Tiesos tame yra, nes gerosios bakterijos (arba probiotikai) atkuria žarnyno mikroflorą, slopina blogųjų bakterijų dauginimąsi, padeda geriau įsisavinti vitaminus ir gerina virškinamojo trakto veiklą.

Virškinamasis traktas yra vadinamas didžiausiu žmogaus imuniniu organu. Jo būklė tikrai daro įtaką imunitetui. Kai žmogus sveikas, jo žarnyne vyrauja visų mikroorganizmų balansas, o kai jis sutrinka ir gerųjų bakterijų žarnyne ima trūkti, imuninė sistema irgi nusilpsta ir ligos prie žmogaus gali kibti labiau. Apskritai, imunitetas yra sudėtinga sistema, apimanti ne tik žarnyną, bet ir įvairius kitus organus (adenoidus, tonziles, blužnį ir kt.). Taigi vienai kažkuriai grandžiai nusilpus gali susilpnėti viso organizmo atsparumas.

Jeigu žarnyno bakterijų balansas sutrinka ir toks būna kurį laiką, į kraujotaką patenka mažiau maistinių medžiagų, nes žarnynas negali jų tinkamai perdirbti ir įsisavinti. Pavyzdžiui, virškinamasis traktas atlieka svarbų vaidmenį, organizmui įsisavinant vitaminą D, o kai šio vitamino trūksta, vaikams vystosi rachitas.

Yra probiotikų įtaką žmogaus imunitetui įrodančių mokslinių tyrimų. Štai Švedijoje atliktas tyrimas su vienos įmonės darbininkais. Dalis jų gavo preparato su probiotikais, kiti – placebo. Juos gėrė tris mėnesius. Tyrimo pradžioje visi buvo sveiki. Per tyrimą peršalimo ir virškinamojo trakto ligomis skundėsi 26 proc. žmonių, gėrusių placebą, ir 10 proc. tų, kurie gėrė probiotikus. Vadinasi, jie tikrai buvo atsparesni ligoms. Be to, gali būti, kad jei vis dėlto susergama, tas, kurio žarnyno mikroflora subalansuota, serga trumpiau ir lengviau.

Naivu tikėtis, kad išgėrus probiotikų kursą vaikas, kurio imunitetas silpnas, sirgti visai nustos, bet galima pamėginti situaciją pagerinti.