Didelė traumas patyrusių vaikų dalis yra ikimokyklinukai, o ypač dažnai nukenčia 1–3 metukų mažyliai. Dauguma, apie 60–70 proc., ikimokyklinukų patiriamų traumų yra buitinės, t. y. ištinka vaikus namuose.
Nuo gimimo iki metukų
Naujagimiai ir kūdikiai sudaro apie 5 proc. visų traumuotų pacientų. Tokie mažyliai patys susižaloti negali, taigi peršasi išvada, kad jie nukenčia dėl suaugusiųjų nerūpestingumo.
Daugiau nei pusei (65 proc.) į ligoninę atvežamų kūdikių diagnozuojama galvos trauma (sumušimas arba lūžis). Ketvirtadalis kūdikių atvežami dėl nudegimų. Rečiau pasitaiko uždusimas. Taip pat retsykiais pasitaiko atvejų, kai diagnozuojamas sukrėsto vaiko sindromas – jis ištinka, kai tėvai pernelyg smarkiai purto kūdikį, pavyzdžiui, norėdami jį nuraminti.
■ Kritimai. Kūdikiai galvos traumas paprastai patiria nukritę nuo lovos, vystymo stalo, išvirtę iš vežimėlio ar pan. Paplitę atvejai, kai mama pervysto kūdikį vonioje, padėjusi ant skalbyklės. Ji nusisuka kažko paimti, o vaikelis, kuris, atrodo, tikrai nemoka verstis ant šono, sugeba per tas kelias sekundes nusiristi ant grindų.
Arba, atrodo, tikrai nieko blogo negali nutikti, nes lėliukas paliekamas toli nuo lovos krašto. Tačiau traumatologai žino atvejų, kai vos mėnesio amžiaus naujagimis, paliktas dvigulės lovos viduryje, sugebėjo nukristi ant žemės.
Rizikingas daiktas – kūdikių nešiojimui skirti krepšiai-nešyklės (kartais komplektuojami su vežimėliais). Nemažai atvejų, kai vaikučiai iškrinta iš jų ant žemės. Kadangi sunkiausia kūdikio kūno dalis yra galva, vadinasi, krisdamas jis pirmiausia trenksis į žemę galva.
■ Nudegimai. Dažniausiai pasitaikanti nudegimo priežastis – kūdikis nuplikomas karšta kava ar arbata, kurią mama ruošėsi gerti, laikydama atžalą ant kelių.
1–3 metų vaikai
Tokio amžiaus vaikučiai yra gausiausia traumatologinių skyrių pacientų grupė. Kitaip tariant, tokio amžiaus vaikai yra patys pažeidžiamiausi.
Taip yra todėl, kad jie yra smalsūs, judrūs, nepaklusnūs. Išmokę vaikščioti, nori viską apžiūrėti ir ištyrinėti, bet dar nesupranta, kokios gali būti veiksmų pasekmės. Mažieji smalsuoliai prasimano ir tokių rizikingų užsiėmimų, apie kuriuos suaugusieji nė nepagalvoja.
Šioje amžiaus grupėje po ketvirtadalį traumų sudaro galvos traumos ir nudegimai, o likusią dalį užima įvairios žaizdos, sumušimai, lūžiai, užspringimai, apsinuodijimai.
4–7 metų vaikai
Praėjus trečiajam gimtadieniui vaikai jau būna protingesni, turintys šiokios tokios patirties. Jie supranta, kad jei greit lėks per kambarį, gali trenktis į sieną, o tada skaudės. Bet dar daug yra dalykų, kurių keliamos grėsmės vaikai neįvertina.
Jie neretai apsistumdo tarpusavyje. Pavyzdžiui, vienas kitą ne iš blogos valios stumteli, tas griūna, trenkiasi į radiatorių ir prasiskelia kaktą ar pakaušį.
Septynerių metų amžiaus vaikų grupėje smarkiai išauga per eismo įvykius nukentėjusiųjų skaičius. Mat kai septynmečiai pradeda eiti į mokyklą, bet nėra į ją lydimi, neretai užmiršta laikytis saugaus eismo taisyklių.
4–7 metų amžiaus vaikų grupėje vyrauja sumušimai, smarkūs nusibrozdinimai, kaulų lūžiai ir žaizdos, o nudegimų ir galvos traumų sumažėja.
Kas vaikams gresia?
Toliau išvardysime keletą dažniau pasitaikančių veiksnių, dėl kurių nukenčia ikimokyklinukai.
■ Bėgiojimas. 1–3 metų vaikai neretai susižeidžia, kai bėga į nieką nežiūrėdami, nekreipdami dėmesio į tai, ar slidu, ar spės sustoti. Galima susižeisti, ne tik trenkiantis į aštrų baldo kampą ar durų staktą, bet ir smarkiai griūvant ant lygių grindų.
■ Vaizdas už lango. Mažiems vaikams labai įdomu pasižiūrėti, kas vyksta už lango, taigi jie drąsiai lipa ant palangės. Kasmet per langus ar iš balkonų iškrinta keli vaikučiai. Suprantama, taip patiriamos traumos būna ypač rimtos.
■ Kas padėta ant stalo? Mažiesiems ypač patogu patyrinėti, kas sukrauta ant stalo, patraukus ant jo patiestą staltiesę. Taip ant jų užkrinta ir puodeliai su karšta arbata, ir lėkštės sriubos, ir vazonai su kaktusais.
■ Chemikalai ir vaistai. Tabletės būna labai gražios, rožinės ar dvispalvės, panašios į saldainius… Kartais tėvai nė neįtaria, ko mažylis pridarė, kol nepamato gulinčio tuščio vaistų buteliuko. Beje, šiuolaikiškos vaistų pakuotės dažnai vadinamos saugiomis – prieš atidarant, dangtelį reikia paspausti. Bet užsienyje buvo atliktas tyrimas, parodęs, kad paprastą vaistų buteliuką vaikas gali atsidaryti per 1 sek., o saugesnį – per 5 sek. Per metus pasitaiko 30–40 apsinuodijimų. Dažniau netinkamų dalykų paragauja 2–4 m. amžiaus vaikučiai, bet pasitaiko ir šešiamečių.
■ Aštrūs įrankiai. Dažnai metukų ar dvejų amžiaus vaikai susižeidžia peiliais, žirklėmis. Pavyzdžiui, pasičiumpa tokį daiktą, o kai mama sako: „Atiduok“, puola nuo jos bėgti, griūva ir susižeidžia. Arba tiesiog pripuola prie mamos ir čiumpa peilį už ašmenų.
■ Elektros lizdai ir prietaisai. Vaikams labai įdomu į lizdo skylutes įkišti virbalą, plonesnes žirklutes ar dar kažką, kas ten gali įlįsti. Taigi tikrai verta įsigyti tam skirtų apsaugų. Iš elektros prietaisų daugiausia traumų sukelia lygintuvai. Prie karšto lygintuvo prisilietę vaikai dažnai nudega plaštakas. Būna ir taip, kad, timptelėjęs karštą lygintuvą už laido, mažylis užsiverčia jį sau ant galvos…
■ Svetimkūniai. Vaikai viską, kas telpa, gali įsikišti į burną, taip pat nosį ar ausį. Kartais paeksperimentuoti sugalvoja ir vyresni nei trejų metų vaikai. Jie tam naudoja ir žirnius, pupeles, smulkius saldainiukus, vatos gumuliukus. O dažniausiai šiuolaikiniai vaikai nuryja smulkius maitinimo elementus ir magnetukus – tai ypač pavojinga, nes baterijose esanti rūgštis gali pažeisti žarnas ar netgi nosies pertvarą, magnetukai taip pat kelia pavojų žarnoms.
■ Durys. Pavojingos yra kambarių durys su stiklais, ypač tos, kuriose yra net keli mažesni stiklai, o vienas didelis. Vaikas smarkiau trinkteli duris, stiklas išdūžta ir duždamas sužeidžia stovintįjį šalia. Mažus pirštukus sužeidžia ne tik namų ir automobilių durys, bet ir užfiksuojamų lovų mechanizmai.
■ Gyvūnų įkandimai. Kasmet pasitaiko apie 300 atvejų, kai vaikus apkandžioja įvairūs gyvūnai. Maždaug ketvirtadalį (27 proc.) vaikų sužaloja nuosavi augintiniai. Dažnai tėvams atrodo, kad namuose laikomas šuniukas ar kačiukas šeimos nario tikrai nenuskriaus, bet būna, kad vaikas iš jo atiminėja kaulą ar tampo už uodegos, ir gyvūnas neapsikenčia. Maždaug 30 proc. vaikų apkandžioja nepažįstami gyvūnai – mažieji nesuvokia, kad lauke sutinkamų šunų nereikia glostyti. Didžiausią dalį, 43 proc., vaikų apkandžioja pažįstami – senelių, draugų, kaimynų – laikomi gyvūnai.
Konsultavo Vaikų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja gydytoja traumatologė-ortopedė Ingrida Sapagovaitė
