Turbūt pastebėjote, kad vieni žmonės skundžiasi, jog nieko nespėja, o kiti turi rimtą darbą, augina du mažus vaikus bei šunį, gražiai susitvarko namus ir dar randa laiko savo pomėgiams. Tai priklauso nuo žmogaus prioritetų susidėliojimo. Žmonės, kurie sako, kad nieko nespėja, savo dėmesį ir energiją dažnai skiria įvairioms smulkioms užduotims ir tarsi paskęsta nereikšmingų darbų rutinoje. O tie, kurie padaro daug, sugeba rutininių darbų kiekį sumažinti iki minimumo, pagrindinį dėmesį skirdami dalykams, kurie jiems svarbiausi. Kitaip tariant, jei jūs žinosite, kas šiame gyvenimo etape jums aktualiausia, tai neplanuotų darbų lengviau atsisakysite. Juk kiekvienas neplanuotas darbas atima jūsų laiką.
Nuo ko pradėti?
Pasiryžus planuoti laiką visų pirma reikia savęs paklausti, kokie dalykai jums šiuo metu svarbiausi. Pagalvokite, ko norite pasiekti per artimiausius pusę metų darbe, santykiuose su artimaisiais ir kitose srityse. Jeigu, tarkim, per ateinantį pusmetį esate nusiteikusi pagerinti savo išvaizdą ir savijautą, teks pradėti sportuoti. Vadinasi, į tai reikės investuoti po 2–3 valandas bent porą dienų per savaitę. Jeigu norite, kad vaikas pradėtų geriau mokytis, reikės kas dieną skirti po pusvalandį tam, kad jam pagelbėtumėte ruošti pamokas, ir t. t. Savo prioritetus reikia dėliotis konkrečiai, apsibrėžiant, kiek laiko galite jiems skirti.
Aišku, laiko turi likti ne tik ambicingiems siekiams, bet ir rutininei veiklai, nuo kurios niekur nepabėgsite. Čia irgi reikėtų aiškiai įvardyti, kad, tarkim, namų ruošai skirsite ne daugiau nei 4–5 valandas per savaitę. Iš anksto verta numatyti ir tai, kiek laiko kokiomis dienomis ketinate skirti poilsiui.
Daugelis mūsų gali sutrumpinti laiką, tenkantį tokiems užsiėmimams, kaip kad bendravimas feisbuke, intensyvus atsakinėjimas į bičiulių elektroninius laiškus ar rytmetinis naršymas po naujienų ar skelbimų portalus. Pernelyg daug laiko suryti gali ir draugė, kuri ilgai šneka telefonu…
Svarbu aiškiai apsibrėžti, kad kiekvieną dieną tam tikrą laiką skiriate jums svarbiai veiklai. Jei tokio aiškumo nėra, jus tarsi automatiškai gali įtraukti ir pasroviui nusinešti mažiau reikšmingi užsiėmimai.
Ką veiksite rytoj?
Kai jau būna sudėliotos pagrindinės savaitės veiklos gairės, kiekvienos dienos planą sudaryti būna nesunku.
Konkretų dienos planą geriausia sudarinėti iš vakaro. Tai, ką ketinate daryti rytoj, galima susirašyti į darbo kalendorių, specialią kompiuterio programėlę ar ant paprasčiausio popieriaus lapo.
Planuojamas visas laikas nuo pat ryto iki vakaro maždaug pusvalandžio tikslumu. Įvairiems nenumatytiems darbams kasdien privaloma palikti tuščią valandą prieš pietus ar po jų – tai yra vadinamasis amortizacinis laikas, kuris, išsimušus iš dienotvarkės, padės vėl jos laikytis.
Nereikia tikėtis, kad viskas bus lygiai taip, kaip suplanavote – gyvenimas yra dinamiškas, planai nuolat keičiasi, tad ir dienotvarkė kartais keisis. Vis dėlto aiškaus plano turėjimas padės neišsimušti iš vėžių ir išlaikyti dėmesį ties tuo, kas svarbiausia. Antai jeigu paaiškėja, kad susirinkimas darbe vyks valanda vėliau, nei planuota, atsiradusią laisvą valandą skirkite ne naujienoms skaityti, o tiems darbams, kurių planavome imtis po susirinkimo.
Apskritai nesudėtingus darbus geriau skirti tokiam dienos laikui, kai būnate ne itin energinga, o svarbiausių darbų imtis tuomet, kai būnate darbingiausia.
Nedirbančios mamos laikas
Į klausimą, ar ir esant vaiko priežiūros atostogose verta planuoti savo laiką, galite atsakyti tik jūs pati. Jeigu jaučiate, kad per dieną padarote viską, ką ketinate padaryti, panorėjusi randate laiko poilsiui, pomėgiams ar susitikimams su draugėmis – vadinasi, jūsų gyvenimo ritmas geras ir papildomai laiko planuoti nėra reikalo.
Tačiau jeigu augindama mažylį kai kuriuos darbus vis atidedate rytdienai ar niekaip nerandate laiko užbaigti pradėtos knygos ar mezginio, laiko planavimas tikrai pagelbėtų. Prižiūrėdama mažylį, tokio detalaus plano, kad, tarkim, nuo 11.30 iki 12.00 gaminate pietus, neįgyvendinsite. Mamai, auginančiai kūdikį, laiką planuotis taip pat sudėtinga, kaip ir greitosios pagalbos automobilio vairuotojui, nežinančiam, kada sulauks iškvietimo. Tačiau verta susidaryti sąrašiuką darbų, kuriuos ketinate atlikti šiandien, suskirsčius, ką planuojate atlikti iki pietų, ką – popiet, ir imtis tų darbų tada, kai atsiranda laisvesnė valandėlė. Galimybių daryti, kas suplanuota, tikrai atsiranda, net jei atrodo, jog vaikas toks neramus ir neprognozuojamas, kad nieko nuveikti nepavyksta.
Neretai mamai susidaro įspūdis, kad būdama su vaiku namie visą dieną yra užsiėmusi, bet nieko rimto nepadaro. Taip yra todėl, kad rutininių, nuolat pasikartojančių darbų mes tiesiog neužfiksuojame, nors jų atliekame tikrai daug. Tokiu atveju taip pat praverstų darbų, kuriuos reikia atlikti, sąrašas – į jį žiūrint paaiškėtų, kad vis dėlto diena buvo prasminga.
Konsultavo asmeninio efektyvumo treneris Tomas Kaulinskas
