Ar planuojant vaiką reikia galvoti apie pinigus?

„Mažylis“ yra už dvasines, o ne už materialines vertybes. Bet vaikui vien dvasinių vertybių gali neužtekti... Taigi, ar verta apsvarstyti savo finansines galimybes prieš ryžtantis susilaukti kūdikio? Ir jeigu taip, kaip tas galimybes įvertinti?

Vaikas ir pinigai

Atidėlioti neverta

 Komentuoja psichologė Valdereza Svetikienė:

 „Iš tiesų, augant žmonių sąmoningumui, kylant išsilavinimo lygiui, daugėja porų, kurios nusprendžia dėl finansinių priežasčių atidėti vaikelio gimimą. Ar jos elgiasi teisingai? Žmogus mūsų laikais turi įvertinti savo galimybes, apsvarstyti, ar jis pajėgus pratęsti giminę. Vaiko reikia laukti apsvarsčius, ar turėsite galimybių jį užauginti visaverte asmenybe.

Tai jokiu būdu nereiškia, kad tam, jog susilauktumėte vaikelio, privalote turėti užtektinai pinigų (o ir kas pasakys, kiek jų reikėtų turėti?) Svarbu, kad jaustumėtės pasirengę tų pinigų uždirbti ir vaiku tinkamai pasirūpinti ateityje. Jo gimimas gali būti savotiška paskata imtis papildomos veiklos.

Būtų neišmintinga negimdyti vaiko todėl, kad gyvenate nuomojamame bute ar kartu su tėvais, alga nedidelė, o internete rašoma, kad viskas brangsta… Kai stebi situaciją, bet nieko nedarai, rizikuoji tokioje padėtyje praleisti visą gyvenimą – nelaimingas, nieko nepasiekęs, gal ir nesiryžęs susilaukti vaikų.

Visiškai normalu, kad jaunas žmogus uždirba nedaug, neturi nuosavo būsto nei santaupų. Viską reikia daryti savo laiku ir vaikus gimdyti jauname amžiuje, o visa kita įgysite vėliau. Tik svarbu nusiteikti, kad užsidirbsite patys, o ne tikėtis – gal padės tėvai, gal valstybė.“

Ar galiu sau TAI leisti?

Komentuoja  SEB banko šeimos finansų ekspertė, knygos „Pinigų medis“ autorė Julita Varanauskienė:

„Manau, kad finansinis pagrindas – svarbi, bet ne pagrindinė ir ne lemiama sąlyga apsispręsti dėl vaiko gimimo. Juk gimus vaikui gyvenimas nepasibaigia – jį reikia išauginti, išleisti į mokslus, ir tai yra bent du gyvenimo dešimtmečiai. Taigi „finansiškai tinkamo momento“ laukimas – tiesiog iliuzija. Dvidešimties metų juk nesuplanuosi…. Be to, žmogus jau taip sudėtas, kad kiek pinigų beturėtų – vis negana.

Tiesiog galvojant apie šeimos pagausėjimą reikia suprasti, kad vaikas šeimoje – dar vienas „finansinis įsipareigojimas“, pareikalausiantis dalies pajamų. Reikės sumaniau suktis, išmokti riboti savo norus, iš naujo susidėlioti prioritetus. Sulaukus atžalų, svarbesnis tampa pajamų ir išlaidų planavimas – nebegalima gyventi vien šia diena.

Apskritai pasakyti, kiek mažylio išlaikymas kainuoja, yra pernelyg sunku. Vaikiški rūbeliai dėvėtų drabužių parduotuvėse kainuoti po eurą, o prabangioje parduotuvėje mergaitiškos suknytės kaina gali siekti 50 Eur… Neišeina įvardyti, kokia pajamų suma jau „leidžia“ svarstyti apie vaikus – padidėjus pajamoms greitai priprantama prie didesnių išlaidų net ir neatsiradus naujam šeimos nariui. Kita vertus, yra ir kitas kraštutinumas – kai kurie žmonės mano, kad nėštumas ir vaikas išspręs jų finansines problemas (jie gaus pašalpų ir pan.). Tačiau taip tikrai nėra. Pašalpos mokamos trumpiau negu trunka užauginti vaiką.

Paplitęs posakis byloja: „Žmogus planuoja, Dievas juokiasi.“ Iš tiesų įvykius galima palikti savieigai, tačiau geriau apie tą savieigą pamąstyti. Visko nesuplanuosi, bet pamėginti planuoti verta.“