Visi mes mokame daryti „Viru viru košę“. Tuo kai kurių iš mūsų praktinės žinios apie pirštukų žaidimus apsiriboja. Be reikalo – tokie žaidimai ne tik smagūs, bet ir naudingi vaiko vystymuisi.
Vilniaus lopšelio-darželio „Delfinukas“ mokytoja metodininkė Gintarė Petersonienė
Pirštukų žaidimai vaikų mėgstami nuo senovės. Darželyje nuolat juos žaidžiame. Jie vaikams tikrai nenusibosta ir nenusibostų, net kartojant po kelis kartus per dieną.
Pirštukų žaidimai, kaip ir įvairūs sūpavimai, mylavimai, kėkavimai, jodinimai žinomi nuo senų senovės. Šie užsiėmimai su juos lydinčiais eiliuotais kūrinėliais vadinami bendru „žaidinimų“ vardu. Senais laikais juos kūrė pačios motinos, norėdamos nuraminti verkiantį vaikelį ar tiesiog jį pralinksminti. Jos sugalvodavo trumpus posmelius, tarsi trumpas pasakėles, palydėdamos jas atitinkamais judesiais. Taip vaikas ne tik maloniai praleisdavo laiką, bet ir gaudavo žinių apie jį supantį pasaulį.
Skaitydami tautosakos knygas, randame daug įvairių žaidinimų. Pavyzdžiui, tai katutės „Gydu gydu katutes“, sūpavimas „Bitė ritė baltaragė“, jodinimas „Josim josim į turgelį“, ratavimas „Ratu ratu“ ir kt. Pirštukų žaidimai apima ne tik jų lankstymą, spragsėjimą, jų skaičiavimus, bet ir plojimus, riešų sukinėjimą ir kitokius delniukais atliekamus judesius.
Tokius žaidimus propagavo Valdorfo pedagogikos pradininkas Rudolfas Steineris. Jų nauda prieš 100 metų buvo pagrįsta moksliškai – jau tada suvokta, kad rankų judesiai turi įtakos kalbos centro vystymuisi. Taigi pirštukų žaidimų padedama turtėja, lavėja vaikų kalba.
Įvairios pirštų galios
Vaikus nuo mažens verta mokyti per žaidimus – masažuoti pirštuose esančius taškus, kuo įvairiau lankstyti pirštelius. Įvairūs pirštų judesiai veikia tam tikrus organus, jų darbą. Japonas Jasiro Cucuniu knygoje „Paprasta metodika sveikatai išsaugoti, atliekant pratimus pirštais“ rašo, kad rankų pirštų galai – tai antrosios smegenys. Ne tik mistikos mėgėjai palaiko nuomonę, kad mūsų rankose yra išsidėstę energetikos kanalai, kurie labai svarbūs visam organizmo funkcionavimui.
Pirštų žaidimai padeda mažiesiems suvokti bendrijos svarbą, priklausomybę vienas nuo kito. Kartu tai gali būti būdas atkreipti dėmesį į gamtos reiškinius, susipažinti su gyvūnais, aplinka. Pavyzdžiui, mes vaikų darželyje žiemą žaidžiame žaidimus apie nykštukus, besmegenius, gamtos reiškinius, rudenį – apie vaisius, daržoves, grybus, lietų, pavasarį – apie saulę, gėles ir t.t. Taip pat pirštukų žaidimai suteikia progą supažindinti vaikus su tautosaka.
Tokia veikla vaikams suteikia labai daug teigiamų emocijų. Štai viename žaidime darželinukai suneria pirštukus, vaizduodami spyną. Tuomet stuksena, klebena, bet negali jos atrakinti. Kiek būna džiaugsmo, kai galiausiai pirštukai išsineria ir spyna atsirakina!
Ir kūdikiams, ir mokinukams
Pirštukų žaidimais galime užsiimti nuo ankstyvos kūdikystės. Dabar kalbama apie tai, kad nuo gimimo vaikams reikia skaityti knygeles. Na, o skaitymą kartais smagu paįvairinti patapšnojimais ar pakutenimais. Kai vaikas šiek tiek labiau koncentruoja dėmesį, maždaug nuo 6 mėn. amžiaus, galima pradėti daryti „Viru viru košę“ ir pan. Žaidimą nuolat kartojant, po dviejų trijų mėnesių vaikas jau pats kiš delniuką, siūlydamas išvirti košelės.
Pirštų žaidimai ir pasakėlės ypač naudingi ikimokykliniame amžiuje, kai vaikai pradeda mokytis piešti, rašyti. Jų metu akies žvilgsnis susiejamas su rankos judesiu, o tai svarbu patiems įvairiausiems įgūdžiams.
Šie žaidimai labai naudingi vaikams, kurių smulkioji motorika neišlavėjusi – jiems sunkiau nei bendraamžiams piešti, atlikti rankomis kitus tikslumo reikalaujančius darbelius. Tačiau taip pat šie užsiėmimai naudingi tiems, kurie problemų su smulkiąja motorika neturi.
Dabartiniai suaugusieji, mokydamiesi pradinėse klasėse, vaizduodavo, kad jų pirštukai „rašė rašė ir pailsėti paprašė“. Ir ikimokyklinio amžiaus vaikams, piešiant ar kitką įtemptai dirbant, galima daryti tokias poilsio pertraukėles.
O kai vaikas zyzia, yra neramus, pradėkite tarsi pačiai sau deklamuoti ar dainuoti jo mėgstamo žaidinimo žodžius. Didelė tikimybė, kad nenuorama suklus, įsitrauks į malonią veiklą ir nurims.
Pirštukų žaidimai tiks ir vakare prieš miegą.
Galime kurti patys
Kai kurie iš mūsų patys vaikystėje žaidė pagal 1984 m. „Vagos“ leidyklos išleistoje knygelėje „Bitė ritė baltaragė“ esančius žaidinimus. Šią knygelę knygynuose galime rasti ir dabar.
Žinoma, iš pradžių vaikas tokia veikla turėtų užsiimti kartu su tėveliais ar kitais pagalbininkais. Štai kūdikio pirštukus, verdant košytę, iš pradžių nulenkia suaugusysis, o netrukus mažylis pradeda pirštukus lenkti pats. Vyresnis vaikas, išmokęs tokių žaidimų su mama ar tėčiu, vėliau gali žaisti juos vienas pats. Būna, ir darželyje kai kurie vaikučiai tokia malonia veikla užsiima savarankiškai.
Pirštukų žaidimus galime kurti ir patys. Pavyzdžiui, pasirenkame gražų Martyno Vainilaičio, Violetos Palčinskaitės, Ramutės Skučaitės ar kito poeto eilėraštuką ir jį „įgarsiname“ įvairiais judesiais. Būtų dar linksmiau, jeigu sukurtumėte melodiją ir ne deklamuotumėte, o dainuotumėte. Apskritai mamytės tikrai kūrybingos ir greitai supranta, kas patinka jų pabiručiams.
Na, o sukurtą naują žaidimą verta nuolat kartoti – mūsų mažiesiems pasikartojimai tikrai patinka.
Pirštukų žaidimai…
… lavina smulkiąją motoriką.
… vysto ritmo, rimo jausmą, muzikalumą.
… padeda įsiminti naujus žodžius, pirštų „vardelius“, plečia žodyną.
… lavina fantaziją, norą kurti.
… stiprina lytėjimo pojūtį, padeda pažinti save.
… žadina teigiamas emocijas.
… tarp žaidžiančiųjų sukuria paslaptingą, žaismingą nuotaiką, jaukumą.
Metas pažaisti!
Štai keletas vaikų darželyje išbandytų ir mažiesiems tikrai patinkančių žaidimų.
Žvėrelių namelis
Kas namelyje gyvena? (Delniukais vaizduojame stogelį)
Meška krosnį kūrena… (Suglaudę delnus, virpiname pirštelius, imituodami ugnelę)
Vilkas malkas kapoja… (Vieno delno išorine puse „kapojame” į kito delno vidinę pusę)
Lapė šaukštus mazgoja… (Vienos rankos dviem pirštais patriname kiekvieno kitos rankos pirštelio pagalvėlę)
Kiškis duoną raiko… (Vienos rankos pirštu (vis kitu piršteliu) braukiame į kitos rankos delną)
Briedis žiūri ir galvą kraipo… (Vaizduojame žiūronus ir, pro juos žiūrėdami, kraipome galvą)
Kas namelyje gyvena? Ką?
Pirštukų vardai
Aš esu Nykščiukas, (Rodome iškėlę vienos rankos nykštį)
Kur mano broliukas?
Aš esu Nykščiukas, (Parodome kitos rankos nykštį)
Aš tavo broliukas.
Labas, labas, labas. (Abu nykščius sudedame kryžmai, o po to baksnojame abiejų pirštelių pagalvėlėmis ir bučiniu imituojame bučinio garsą).
Aš esu Smiliukas,
Kur mano broliukas? (Taip pat supažindiname visus likusius pirštelius)
Kopūstėlis
Kopūstėlį mes kapojam (Savo ranka braukiame tarp išskėstų vaiko pirštelių)
Morkas skutam ir tarkuojam (Delniuką savo pirštais braukom aukštyn žemyn)
Beriam druskos kuo skubiausiai (Barbename pirštais į delniuką)
Ir kopūstą mes suspausim (Savo ir vaiko pirštukus suveriame ir suspaudžiame)
Pirštukai miega
Šitas pirštukas nori miegelio,
Šitas – atsigulė jau į lovelę.
Šiam pirštukui akys merkias,
Šis pirštukas miega, knarkia.
Ššš… Tu, mažyli būk tylus,
Nes gali pažadinti broliukus. (Lenkiame pirštukus po vieną)
Meistraujame
Vejam, vejam virvutes, (Du pirštukus sukame vieną apie kitą; kartojant žaidimą pirštukai keičiami)
Kalam, kalam vinutes. (Vienu pirštu „kalame“ kitos rankos pirštų pagalvėles)
Tuk tuk tuk, įkalam(„Kalame“ kumšteliais)
Taukšt, taukšt prikalam. (Paplojame, po to smiliumi paliečiame vaiko nosytę)
Miau
Buvo 5 maži kačiukai:(Rodome rankos pirštukus)
Šis pilkas, (Rodome nykštį)
Šis baltas, (Rodome smilių)
O šis juodas. (Rodome didįjį pirštą)
Šis mėgsta bėginėti. (Rodome bevardį)
Čia matote patį mažiausią, patį mieliausią. (Rodome mažylį, kurį priglaudžiame prie skruosto)
Bičių namas
Tai yra bičių namas. (Iškeliame vieną kumštį)
Tai yra bičių namas.(Iškeliame kitą kumštį)
Bet kur yra bitės?
Palaukite, tuoj jos išeis:
1,2,3,4,5. (Skaičiuodami atlenkiame po vieną pirštą. Vėliau, žaidimą kartodami, skaičiuojame anglų, rusų ar kt. kalbomis)
