Side view of little boy playing the guitar with help from his grandfather
Konsultuoja psichologė-psichoterapeutė dr. Lina Kalinauskienė
Iki penkerių metų vaiką puikiausiai lavinti galima ir namie. Tam geriausiai tinka buitis ir kasdieniai šeimos užsiėmimai. Jei vaikas pats labai nori – tuomet gali piešti, dainuoti ar šokti. Jei ikimokyklinuką kone kasdien vedame lavinti, rezultatas gali būti visai ne toks, kokio tikimės. Priešingai – vaikas gali pavargti, nusilpti, dažniau sirgti. Be to, nuolat verčiamas būti perfekcionistu ir neišpildęs tėvų lūkesčių, ilgainiui gali nuvertinti save, imti pykti be rimtos priežasties arba tiesiog užsisklęsti savyje. Tokiame amžiuje jau atsiskleidžia vaikučio gabumai, tačiau juos lavinti reikia atsižvelgiant į vaiko poreikius laisvalaikiu, į jo smalsumą ir norą.
Reikia stebėti asmenybę
Specialistai taip pat pabrėžia – kiekvienas mažius yra asmenybė, todėl vertėtų stebėti savo atžalą, įsiklausyti ir įvertinti jo elgesį. Daugelis penkiamečių dar nepasiruošę užsiimti veikla, reikalaujančia didesnio dėmesio. Todėl itin svarbu, kad tėvai nepamirštų atsižvelgti į vaiko raidos ypatumus, jo asmenybę. Svarbu atskirti vaiko norus, poreikius ir savo nerealizuotas svajones: neraginant mokytis tų dalykų, kurių patys tėvai gailisi neišmokę vaikystėje.
Kai kuriems vaikams būna sunku pradėti ką nors naujo, išsiruošti. Paskui jie puikiai jaučiasi ir būna patenkinti, kad atėjo į būrelį. Tokiu atveju, kai matome, kad vaikui patinka būrelis, verta jį šiek tiek stumtelėti, padėti jam įveikti sunkumą išsiruošti. Priešingu atveju – reikėtų susimąstyti. Jei pastebite, kad vaikas ir būrelio metu lieka vangus, abejingas, be iniciatyvos, iš būrelio veiklos nepatiria malonumo, vargu, ar verta tęsti tokią veiklą. Geriausia – pabandyti dalyvauti keletą kartų, stebėti, gal vaiko savijauta keisis. Vėliau galima pasitarti su mažuoju ir įvertinti, ar tęsti būrelio lankymą. Jei pagrindinė priežastis yra tiesiog nemiela veikla – geriau paieškoti tokio būrelio, kuriame vaikas jaustų, kad gali realizuoti save.
Gabumai – tik mokyklinio amžiaus
Svarbiausia išmokti taisyklę – darželinukui turi likti pakankamai laiko žaidimams ir poilsiui. Maždaug apie 6–7 metus jau gali vis labiau aiškėti, kam vaikas gabus. Puiku, jei jūsų atžala nuo mokyklos pradžios pasirinko vieną būrelį ir lanko jį daug metų. Tačiau dažnesnis pavyzdys, kai vaikas keičia būrelius kasmet. Dažniausiai vaikams būreliai nusibosta, kai tampa per sunku. Vis dėlto tai nereiškia, kad tuoj pat reikia viską mesti. Dažnai keisdamas veiklos sritis mažasis gali susiformuoti nuomonę, kad iškilus sunkumams galima tiesiog nusisukti ir nueiti. Tokio tipo asmenybės ir suaugusios renkasi lengvesnį kelią, dažnai apeina sunkumus, nepadarydami darbo iki galo.
Kai smalsiukas ilgai lanko vieną būrelį, išlenda kitas trūkumas. Jis lavina save vienoje srityje, bet taip ir lieka neišbandęs kitose srityse. Šiuo atveju stabilumas tarsi užveria pažinimo duris. Jeigu vaikas kas metus keičia būrelius, jis išbando save daugelyje sričių, tyrinėja, kas jam labiausiai prie širdies, tačiau būreliuose įgytos žinios, gebėjimai yra ne tokie gilūs. Galbūt, daug ką išbandęs, tik paauglystėje supras, ką iš tikrųjų nori veikti, kam yra gabus. Todėl darželinukams svarbiau pozityvus pastiprinimas, tuo tarpu vyresnėlius reikėtų disciplinuoti – skatinti daryti tai, ką pradėjo, ir įveikti atsiradusias kliūtis. Vaiką nuo pat mažens mokyti pastovumo sveika – ką nors pradėjus reikia ir baigti. Todėl pozityviausia ir teisingiausia su mažuoju susitarti, kad bent jau mokslo metus būrelį palankytų. Žinoma, nereikėtų stumti per stipriai, nes kai kurie vaikai yra tiesiog vienišiai ir nelabai dega noru naujovėms. Bet kuriuo atveju, kartkartėmis reikėtų pasiūlyti kitokios veiklos, gali būti, kad vaikas atras, kas jam prie širdies.
Būreliai turi džiuginti
Nepaisant visų taisyklių, kurias aptarėme, pagrindinė, kurios turėtų išmokti visi tėvai, skatinantys atžalas užsiimti papildoma veikla, štai kokia: būreliai turi suteikti malonių emocijų. Būrelis yra vaiko pasirenkama veikla, kuri nėra privaloma. Todėl jos paskirtis ne tik lavinti vaiko gebėjimus. Būreliai turi turtinti gyvenimą, nuspalvinti jį naujomis spalvomis. Reikėtų suvokti, kad čia nelabai tinka tėvų pozicija „paspausti“ ar „nusileisti“. Specialistai neabejoja – geriausia kartu su vaiku ieškoti tokios srities, kur smalsuolis gali geriausiai save realizuoti, įgyti pasitikėjimo savimi. Juk vaikai paprastai pasirenka kas jiems sekasi, tokia veikla augina mažos asmenybės pasitikėjimą savimi. Galbūt „paspausti“ tinka ta prasme, kada tėvai veda vaiką į būrelį pirmuosius kartus, kada vaikas gali būti nedrąsus, nes nepažįsta būrelio vadovo, kitų vaikų. Kad nenuspręstų per anksti, jog jam netinka šis būrelis, pradžioje reiktų vaiką palaikyti, paskatinti. Vėliau viskas priklauso nuo vaiko aktyvumo, smalsumo ir noro.
Darželinukai ir mokyklinukai paprastai lanko vieną ar du būrelius. Kai vaikas baiginėja pradinę mokyklą – ugdomąją veiklą gali plėsti, atsižvelgiant į paties vaiko norus. Tėvai turėtų įvertinti, ar vaikas nėra per daug pavargęs, ar krūvis nėra per didelis. Svarbiausia, kad vaikas turėtų laiko sau, kuris nebūtų užpildytas jokia veikla. Jei mažasis kieme turi gerų draugų ar šeima dažnai planuoja aktyvų, įdomų laisvalaikį, gali būti, kad nenuorama gali visai nesidomėti jokiais būreliais.
Svarbiausi dalykai trumpai
■ Svarbiausia – sudominti. Pradžioje reikia leisti rinktis pačiam vaikui, sužadinti ir sudominti jo smalsumą. Vėliau reikėtų skatinti vidinę motyvaciją ir ją stiprinti klausantis, ko nori pats vaikas. Jeigu mažas vaikas nori lankyti kurį nors būrelį, leiskite, bet neverskite, kai tai jam tampa nebeįdomu.
■ Tvarkaraštis – idealu. Vaikas pervargs, jeigu kasdien teks lankyti kokį nors būrelį. Todėl patogu susidaryti tvarkaraštį, kuris būtų priimtinas ne tik vaikui, bet ir tėvams. Jei mažasis nuolat girdės priekaištus „pavėluosim“, „greičiau renkis“, „paskubėk“ – jis negalės atsipalaiduoti ir gyventi visaverčio gyvenimo.
■ Pasirinkimo laisvė. Vaiko norai gali tapti begaliniais. Todėl darželinukams reikalingos taisyklės. Jeigu ilgainiui pasirinkta veikla vaikui pabodo, būkite nuoseklūs ir neleiskite visko mesti vos iškilus pirmiems sunkumams. Tačiau ketvirtokas ir vyresnis mokinukas jau pats gali pasirinkti dominančią sritį.
■ Aplinkos įtaka. Labai svarbu išsiaiškinti nenoro eiti į būrelį priežastis: ar vaikui yra neįdomu, ar nepatinka veikla, o gal nėra pozityvaus emocinio ryšio su vadovu. Juk kiekvieno vaiko ir mokytojo santykis yra individualus.
■ Užsiėmimai su šeima. Mokslininkai jau seniai įrodė – svarbiausia emocinis vaikų ryšys su tėvais. Todėl tėvai patys turi būti vaiko mokytojai: piešti drauge, žaisti krepšinį ar futbolą, važinėti dviračiais, statyti pilis iš smėlio, kepti sausainius. Tik taip tėvai sustiprins savo ir vaiko emocinį ryšį. Įrodyta, kad šeimose, kurios nuolat kartu vakarieniauja, auga sveikesni emociškai ir geriau besimokantys vaikai.
