Iš tiesų keliautojų viduriavimas (dar vadinamas diarėja) – bene dažniausiai kelionėse pasitaikanti liga. Paprastai apsieinama be medikų įsikišimo, bet visgi kelias atostogų dienas praleisti netoli tualeto būna nesmagu…
Europiečiams pritaikytuose viešbučiuose maistas turėtų būti kokybiškas ir saugus vartoti. Paprastai viduriavimas užklumpa ne dėl jo, o dėl kažkur gatvėje pirkto ar vaišių gauto maisto. Arba gal dėl slapta nuo mamos paskanauto baseino vandenuko ar dėl to, kad pakeliui iš paplūdimio į viešbučio restoraną užmiršote nusiplauti rankas…
X Nerekomenduojama maisto produktų pirkti iš gatvės prekeivių – kai karšta, juose greitai dauginasi bakterijos. Jeigu kažko prireikia, geriau apsilankyti prekybos centre, nes jame greitai gendantys produktai laikomi šaldytuvuose.
X Net ir viešbutyje nerekomenduojama valgyti daug vieno ir to paties produkto, ypač jei jis mums kažkuo neįprastas. Jo prisiragavus per daug, gresia ne tik viduriavimas, bet ir alergija.
X Daugelyje šiltųjų šalių galima gerti tik buteliuose pirktą vandenį, o ne bėgantį iš čiaupo. Taip pat reikėtų vengti gėrimų su ledukais.
X Ir, žinoma, svarbu dažnai plautis rankas.
Kartais, išvykus į egzotišką šalį ir valgant neįprastą maistą, ištinka disbakteriozė, t. y. sutrinka įprastas organizmo bakterijų balansas, o jį lydi viduriavimas. Tad prieš tolimesnes keliones rekomenduojama žarnyną paruošti iš anksto ir likus 2–3 savaitėms iki išvykos pagerti probiotikų (gerųjų bakterijų). Tada virškinamasis traktas bus pasistiprinęs ir kelionės metu neprikrės nemalonumų. Kai organizme „užsėjama“ gerųjų bakterijų, jame negali tarpti blogosios, kurios dažniausiai ir sukelia keliautojų viduriavimą. Gerosios bakterijos taip pat gerina virškinimą, mažina pilvo pūtimą, stiprina imunitetą, o juk jis dėl temperatūros skirtumo irgi gali nukentėti.
