Bendraudamas su jumis mažylis ne tik sėkmingai augs ir tobulės, bet ir užmegs artimesnį ryšį. O jeigu jums (ar jūsų vyrui) vis dar iki galo neaišku, kaip kalbėtis su būtybe, kuri nieko neatsako ir, atrodo, nieko nesupranta, štai jums keletas idėjų.
X Kalbinkite kūdikį jo tariamais garsais. Kiekvieną garsą reikėtų pakartoti keletą kartų. Toks bendravimas skatina kūdikį mėgdžioti.
X Siekite akių kontakto su mažyliu, demonstruokite jam savo lūpų judesius ir skatinkite juos mėgdžioti.
X Leiskite liesti, imti, laikyti daiktus, juos tyrinėti.
X Vaikščiodami, valgydami, žaisdami kalbėkite apie tuos daiktus, su kuriais vaikas kažką veikia: Eisim į lauką. Imk batą. Mama auna batus. Rišu tavo batus. Stenkitės kalbėti aiškiai, trumpais, paprastais sakiniais. Vaikščiodami lauke, atkreipkite dėmesį į daiktus ar įvykius: šuniukas bėgioja, gėlė žydi, vaikai spardo kamuolį. Kartu sudėkite žaislus, valykite dulkes, laistykite gėles ir pan. Įvardykite atliekamus veiksmus.
X Bendraudami parodykite vaikui, kad supratote jo mintį ir palydėkite tai taisyklinga kalba, pakeisdami ir išplėsdami vaiko vieno žodžio sakinį. Pavyzdžiui, jis sako: Bata, o jūs: Taip, čia yra tavo batai. Jis sako: Lialia, o jūs: Štai tavo lėlytė.
X Nuo mažumės rodykite jam knygeles, kuriose vaizduojami paprasti gyvūnai, paukščiai ir kiti objektai, deklamuokite trumpus ketureilius, sekite neilgas pasakas pagal iliustracijas, inscenizuokite pasakas su žaislais.
X Žaiskite su vaiko pirštukais, rankytėm, kojytėm, dainuokite daineles: Katu katu katutes, Viru viru košę, Šarkelė varnelė, Į turgelį josiu.
Mokomės su paaugusiu vaiku
X Vaikams patinka žiūrėti savo ir kitų šeimos narių nuotraukas. Vartydami nuotraukų albumus aiškinkite, ką vaikas veikė. Paprašykite, kad parodytų save ir kitus šeimos narius, juos įvardytų.
X Pažaiskite liežuviu ir lūpomis įvairius žaidimus: aplaižykite liežuviu lūpas, suspauskite jas, prunkškite kaip arkliukai.
X Kartu žaiskite su lėlėmis, mašinomis ar kitais mėgstamais vaiko žaislais. Paslėpkite žaislus ir paprašykite, kad vaikas ieškotų, o radus – įvardykite: radai lėlę; ten mašina; tavo kamuolys. Arba padėkite žaislus skirtingose vietose, o vaikui radus, įvardykite tą vietą: ant stalo, po stalu, prie stalo, už stalo.
X Paprašykite vaiko per penkias minutes rasti visus mėlynus (arba kitos spalvos) kambaryje esančius daiktus.
X Kartu skaičiuokite įvairius daiktus, kūno dalis: dvi rankos, dvi kojos, du batai. Aiškiai tarkite: vienas, du, viena, dvi…
X Atidarykite spintą ir išvardykite kelis skirtingų drabužių pavadinimus. Paprašykite vaiko paimti vardijamus drabužius. Arba atidarykite stalo stalčių ir išvardykite, ką ten radote. Aptarkite daiktų spalvą, dydį.
X Leiskite vaikui įsiminti ant stalo padėtus 5 žaislus. Jam užsimerkus paimkite vieną, tada prašykite, kad įvardytų paimtą žaislą.
X Į dėžutę įdėkite kokį nors daiktą ar žaislą ir leiskite vaikui atspėti, kas joje yra. Po to spėkite jūs.
X Skambinkite, barškinkite, grokite su dviem žaislais (daiktais, muzikos instrumentais). Paprašykite vaiko, kad jis parodytų, kurie du daiktai skambėjo.
X Paslėpkite kokį nors žaislą į spintelę ar už kėdės. Vaikas turės rasti paslėptą daiktą pagal jūsų plojimą ar kitą signalą. Jei žaislas arti – plokite greitai, jei toliau – lėtai.
X Žaiskite aidą. Atkartokite vienas kito pasakytus žodžius ir sakinius.
X Mėtykite kamuolį su vaiku. Jį pagavęs vaikas turi pasakyti žodį iš pasirinktos raidės.
Pirštukų mankšta tikrai veikia!
Tikra tiesa, kad vaiko smulkiosios motorikos lavinimas padeda vystytis kalbai. Aktyvinant pirštų pagalvėles skatinamas kalbos vystymasis, nes jose esantys centrai susiję su galvos smegenų zonomis, atsakingomis už kalbą. Taip pat svarbu lavinti rankų pirštelius, plaštaką, riešą.
Lavinkite mažylių pirštelius paprasčiausiais pratimais – masažuokite delniukus, glostykite, patrinkite, plokite katutes. Paimkite vaiko rankutę ir švelniai ja glostykite nėrinius, mezginius, pintus daiktus, kačiuko nugarą, savo ar vaikučio plaukus.
Su vyresniais vaikais pieškite, spalvinkite, karpykite, lipdykite iš plastilino, minkykite tešlą, varstykite virvutes į skylutes, dėliokite dėliones, konstruokite iš lego konstruktorių, dėliokite sagutes ar kitus daiktus į dėžutę ar taupyklę, verkite karoliukus ant virvutės, rūšiuokite pupeles, makaronus (dėkite į atskiras dėžutes), užsekite sagas, užtraukite užtrauktukus, riškite batraiščius. Išmokykite vaiką atlikti įvairius pratimus su pirštais: nykščiu paliesti kiekvieną tos pačios rankos pirštą (pirštai sveikinasi), sunerti plaštakas ir sukti nykščius ratu, barbenti pirštais į stalą (grojama pianinu), gniaužti rankas į kumštį ir atleisti.
Nereikia „lėliukiškos“ kalbos
Su mažu vaiku reikia bendrauti nesudėtingais sakiniais iš kuo paprastesnių, trumpesnių žodžių. Tačiau negerai, jeigu tėvai persistengia ir be reikalo vartoja „vaikišką kalbą“. Svarbu atminti, kad gimtosios kalbos vaikas išmoksta pamėgdžiodamas, todėl tėvai turėtų vengti šveplavimų, iškraipymų, netaisyklingos kalbos – bet koks tėvų pasakymas vaiko sąmonėje gali įsitvirtinti taip, kaip jie ištarė. Taigi suaugusiems nereikėtų vadinti katės miau-miau, geriau iškart paaiškinti: Katė sako miau. Beje, daugumai vaikų katė yra lengvai įkandamas žodis.
Logopedinės pagalbos centro logopedė SIMONA RAIBUŽYTĖ, www.logopedaslpc.lt (Kaunas)
