Problema ar nuotykis?
Kai kurie tėvai stengiasi atžalas nuo sunkumų kuo ilgiau apsaugoti. Tačiau taip neugdomi problemų sprendimo įgūdžiai, kurie formuojasi dar vaikystėje. Nuo mažens mokydami vaikus protingai spręsti problemas, pasieksime, kad užaugę jie su jomis susidorotų daug lengviau.
Ir nereikia manyti, kad mažuosius skriaudžiame, užkraudami juos bereikalingais rūpesčiais. Neretai sunkumus įveikti jiems yra smagu. Pavyzdžiui, šešiametis iš konstruktoriaus detalių stato pilį, kažkas vis neišeina, reikia ieškoti papildomų detalių… Tačiau statybų procesas jį taip įtraukia, kad nesinori nė pietauti, o galutinis rezultatas labai nudžiugina. Daugiau džiaugsmo ir suteikė pats pilies pastatymo faktas, o ne žaidimas su baigtu statiniu. Kitas pavyzdys – važiuojant automagistrale nuleidžia automobilio padangą. Suaugę keleiviai sunerimsta, o penkiametė mergaitė entuziastingai sako: „O, koks įdomus nuotykis.“
Problemas sprendžiantis žaidimas
Ir kūrybiškumą ugdys, ir realias problemas spręsti padės šis svarstymo žaidimas. Jį galima žaisti dviese ar didesnėje grupėje, kad ir važiuojant automobiliu.
1.Žaidimo tikslas – sugalvoti kuo daugiau problemos sprendimo būdų. Nesvarbu, kad kai kurie jų atrodys kvaili – svarbu nebijoti ir siūlyti. Už kiekvieną pasiūlymą pelnomas taškas.
2.Pradžiai pakaks paprasto, „buitinio“ klausimo. Pavyzdžiui, kaip galima panaudoti kibirą, kurį paprastai naudojate grindims plauti. Iš pradžių vaikas galbūt pasakys, kad kibiras ir tinka grindims plauti, na, dar laikyti vandenį, parsinešti vandens iš šulinio. Paragintas galvoti ne tik apie vandenį, jis išmąstys, kad galima kibiru nešioti akmenis, naudoti jį smėlio žaidimams, dėti į jį žaislus. Pagautas entuziazmo galbūt pasiūlys jį užsidėti ant galvos, panaudoti krepšinio žaidimui. Pagyrus vaiką už kūrybiškumą, reikia drauge apsvarstyti visus pasiūlymus ir išsirinkti geriausius.
3. Po to galima pereiti prie rimtos problemos. Pavyzdžiui, rasti kuo daugiau atsakymų į klausimą „Ką daryti, jeigu vaikas darželyje tave erzina“. Kiek pamąsčius kils įvairių minčių: „Pasakyti jam, kad pasakysiu auklėtojai“, „Erzinti atgal“, „Nueiti nuo jo toliau“, „Paklausti, kodėl jis taip daro“. Kartu išsiaiškinkite, kurios iš pasiūlytų idėjų yra tinkami sprendimai, ir aptarkite, kaip jie gali padėti konkrečiu atveju.
Dažnai žaidžiant šį žaidimą, jame siūlomas problemų sprendimo būdas tampa tarsi automatine reakcija. Žaidimo dėka ne tik daugėja problemų sprendimo įgūdžių, bet ir auga pasitikėjimas savimi bei pojūtis, jog pats gali kontroliuoti tai, kas su tavimi vyksta.
Kai problemos ypač rimtos
Jeigu problema tikrai sudėtinga ir įsisenėjusi, anksčiau minėtuoju žaidimu ją išspręsti gali būti per sunku. Svarbus dalykas, padedantis rasti išeitį iš nemalonios padėties, yra gebėjimas pamatyti savo problemos „išimtis“. Tai yra, problema dažnai atrodo didžiulė ir visaapimanti, nors iš tikrųjų beveik visada ji pasireiškia tam tikru metu ir neilgai.
Tarkim, vaikas nenori eiti į darželį, nes ten „visi jį skriaudžia“. Reikia kartu išanalizuoti situaciją ir paaiškės, kad skriaudžia tikrai ne visi, o tik du vaikai iš dvidešimties. Ir ne visada, o tik tada, kai būna individualių žaidimų metas. Taip analizuojant problemą, situacija ima atrodyti daug paprastesnė.
Po to ateina metas aptarti, kaip problemą išspręsti. Veikiausiai mažylis pamatys, kad viskas nėra taip blogai, ir pajus, kad jis situaciją valdo labiau nei atrodė.
Atmintinė suaugusiesiems
Kai vaikai mato, kad tėvai ramiai aptaria jiems kylančias problemas, gerai apgalvoja ir pasveria įvairius sprendimus, jie ima mėgdžioti tokį elgesį. O jeigu suaugusiuosius problemos erzina, liūdina, gniuždo, verčia pyktis tarpusavyje, kaip galima išmintingo elgesio tikėtis iš atžalų? Beje, kai kurie tėvai darbe yra sumanūs problemų sprendėjai, o namie tais įgūdžiais jie nesinaudoja.
Štai keletas problemų sprendimo principų, kuriais vertėtų naudotis suaugusiesiems, o kartu juos perduoti savo vaikams:
X Problemą aiškiai apibrėžkite.
X Išlikite ramūs, susilaikykite nekaltinę kitų bei aplinkos.
X Leiskite visiems, susijusiems su problema, padėti jums ją spręsti.
X Veiksmingas yra problemos aptarimas su žmogumi, kuris su ja nesusijęs. Tuomet tampa lengviau į situaciją pažvelgti iš šono. O pasikeitus požiūriui į problemą, ją išspręsti galbūt taps paprasčiau.
X Sugalvokite keletą galimų problemos sprendimo būdų.
X Aptarkite kiekvienos idėjos gerąsias ir blogąsias puses, taip pat ir tų idėjų, kurios nebuvo jūsų.
X Dažnai be reikalo stengiamės rasti sprendimą būtent „čia ir dabar“, nors dar yra laiko, per kurį galbūt savaime ateis išganingų minčių.
X Nuoširdžiai, o ne dėl akių, stenkitės, kad problemos sprendimas būtų veiksmingas.
X Susitelkiant į sprendimus, o ne į problemas, kliūtis įveikti tampa lengviau.
X Turėkite atsarginį planą tam atvejui, jei sprendimas nebūtų veiksmingas.
X Jeigu situacijos pakeisti negalite, tai neverta dėl jos nerimauti. Nerimas tokios situacijos nepataisys, jis tik pablogins jūsų savijautą.
! Vaikai turi būti tikri, kad jūsų pagalba sumažins, o ne padidins jų rūpestį ir nerimą. Jeigu mamai kiekviena problema sukelia migrenos priepuolį, paauglys tikrai nesikreips į ją, kai jį užklups kur kas rimtesnė nei darželinukiška problema.
