Vasaros stovyklos tinka ne visiems

Pasitaiko situacijų, kai net pati geriausia, bet netinkamai parinkta stovykla vaikui neišeina į naudą...

Beveik kiekviena šeima, turinti vaikų, anksčiau ar vėliau ima galvoti apie vasaros stovyklą. Tėvų ketinimai dažnai skirtingi: kai kas tikisi naujos ir įdomios veiklos mažiesiems, kai kas mano, kad stovykloje vaikas labiau suaugs ir taps savarankiškesnis. Dar kiti – nors ne visi prisipažįsta – tiesiog nori pailsėti patys. Tėvelių nuomone, stovykla vasaros tikrai negali sugadinti. Tačiau, kokia realybė?

 Be šeimos…

Vaikų psichologės Monikos Pranauskienės nuomone, kuo mažesnis vaikas, tuo jis stipriau reaguoja į išsiskyrimą. Esama tikrai jautrių ir intravertiškų vaikų, kurių nesudominsi jokia stovykla. Tie, kurių adaptacija ugdymo įstaigose buvo sunki, kurie yra itin prisirišę prie šeimos ir saugios namų aplinkos, geriausius tėvelių ketinimus juos socializuoti gali priimti kaip išdavystę, atsiribojimą ar bausmę. Vaikutis gali prarasti pasitikėjimą artimiausiais žmonėmis ir dar labiau užsidaryti savyje.

Pirmiausia svarbu įvertinti vaiko fiziologinę sveikatą ir psichologinę būseną. Sergantiesiems lėtinėmis ligomis, dėl kurių jiems reikalingas nuolatinis režimas, geriau nekeisti įprasto gyvenimo ritmo. Jei šeimoje įvyko krizė (skyrybos, artimojo ar gyvūno netektis, sunki liga), poilsis svetimoje aplinkoje gali dar labiau traumuoti, sukelti vienišumo jausmą. Ypatingai jautriems vaikams, prisirišusiems prie savo šeimos ir siekiantiems pastovumo, išvažiavimas iš namų taip pat gali būti pernelyg traumuojanti patirtis.

Į stovyklas kitame mieste vežti priešmokyklinio amžiaus vaikus nebūtų saugu. Dauguma tokio amžiaus vaikų dar nėra pasirengę kelias savaites gyventi be tėvų. Pasak psichologės, vaikus iki septynerių metų tėveliai veža kartu su vyresniais broliais ar seserimis ir tik tuomet, jei vaikutis yra aktyvus ir tikrai pats to nori.

Ar yra receptų, padedančių visa tai padaryti neskausmingai? „Pirmiausia, tėveliai turi būti tikri, kad jų vaikas nori vykti į stovyklą, priima šį iššūkį ir yra tam pasirengęs psichologiškai. Labai norisi tikėti, kad tėvai pažįsta savo vaikus geriausiai ir tikrai neabejoja, jog jų atžala tokią patirtį atlaikys ir įvertins. Paprastai aktyvūs, daug bendraujantys vaikai patys rodo norą tyrinėti pasaulį, susirasti naujų draugų ir patirti naujų dalykų. Tačiau jei kalbame apie jautrius vaikus, kuriems naujos patirtys kelia didelę baimę, būtina užtikrinti jiems psichologinį saugumą: pristatyti žmogų, kuris visada padės (stovyklos vadovą ar vyresnį vaiką), leisti paskambinti namo, parsivežti iš stovyklos, jeigu vaikas itin nesmagiai jausis“, – pataria psichologė.

Neskausmingo išsiskyrimo alternatyva

Labiau prisirišusiems prie namų vaikams ar besiruošiantiesiems į jas pirmą kartą specialistai rekomenduoja iš pradžių išbandyti mažiausiai skausmingą variantą tiek vaikams, tiek nerimaujantiems jų tėveliams – dienines stovyklas.

Didžiausias dieninių stovyklų privalumas yra tas, kad patyręs įvairių įspūdžių ir patirčių vaikas sugrįžta į savo saugią aplinką – namus, pas savo šeimą. Pailsėjęs ir pasidalijęs įspūdžiais su artimaisiais, jis vėl būna pasirengęs naujiems nuotykiams. Jautresniems vaikams tai vienintelis būdas atsiskleisti, jaustis užtikrintai stovyklos metu, nes jie gali palaikyti emocinį ryšį su tėvais jiems tinkamu būdu.

Dieninių stovyklų būna labai įvairių, jos siūlo leistis į menų, gamtos, sporto, teatro, šokių, kulinarines ir kitas sritis. Lankydami jas vaikai išmoksta įvairiausių dalykų ir susiranda draugų. Kadangi į tokio tipo stovyklas vaikai sueina iš to paties miesto, po stovyklos jie turi galimybę tęsti draugystę.

Vaikų dienines stovyklas pajūryje, Klaipėdoje, organizuojančio Sąmoningos tėvystės centro ir humanistinio ugdymo vaikų darželio Klaipėdoje „Saulė ir mėnulis“ vadovė Ramunė Žilienė mano, kad jeigu kažkuris vaikas yra jautrus, tikrai nereikia  jo „perauklėti“. Pakanka tiesiog sudaryti jam sąlygas jaustis saugiai, įtraukti mažąjį žmogų į jį dominančią veiklą, kad jis jaustųsi gerai, tada ir visos kitos veiklos, taip pat ir bendravimas, sekasi vis geriau.

„Kad vaikučiai jaustųsi saugiai, leidžiame jų tėveliams ir kviečiame juos praleisti dalį laiko kartu. Kai vaikas pamato, kad jų mamytė ar tėvelis šiltai kalbasi su vadovais, apžiūri stovyklos erdvę, dalį žaidimų žaidžia kartu, pajaučia saugumą, nes žino, kad emocinis ryšys su šeima nenutrūksta. Tada ir laikas stovykloje būna dar smagesnis, juk vaikas žino turintis tvirtą atramą – savo šeimą“, – teigia R. Žilienė.