Mažylis kine

Kinas – įtraukiantis, užburiantis ir dovanojantis daug gerų emocijų reginys. Todėl trokštame kuo greičiau su juo supažindinti ir savo mažuosius. Tačiau kažkodėl patys mažiausieji filmui nė neįpusėjus čiumpa mamai ar tėčiui už rankos ar įsitaiso ant jų kelių, o kai kurie net paleidžia dūdas, trokšdami tik vieno – kuo greičiau palikti kino salę.

Nesusidomėjęs anonsu, nesusidomės ir filmu

Kada geriausia pirmą kartą praverti kino salės duris, vienareikšmiškai atsakyti sunku. Mat priklauso ne tik nuo vaiko amžiaus, bet ir nuo jo brandos bei kino filmo, kurį jis ketina žiūrėti. Tik nereikėtų pamiršti, kad poros valandų filmą (kad ir koks jis būtų įdomus) trimetukui pažiūrėti nuo pradžios iki pabaigos dar bus sunku, nes vaikas negali taip ilgai išlaikyti sutelkto dėmesio. Todėl jei jam pabodo sėdėti, reikia leisti išeiti iš salės. O išėjus ir truputėlį pavaikštinėjus koridoriumi, paklausti, ar jis norėtų sugrįžti. Jei išgirsite neigiamą atsakymą, neverskite. Antraip kinas jam asocijuosis su kažkuo nemaloniu, ką jis būtinai turėjo padaryti. Tegu tai lieka maloni pramoga, į kurią jis norės grįžti, kai tam bus pasirengęs. Kada bus metas, vaikas aiškiai tai ir pasakys.

Kartais taip nutinka, kad kažkuris kino filmas labai sudomina tėvelius, ir šiems atrodo, kad jis būtinai patiks ir jų atžalai. Tačiau tai, kas patinka tėčiui ar mamai, nebūtinai patiks vaikui. Arba jei patinka vienam vaikui, tai dar nereiškia, kad patiks ir jo bendraamžiui. Einant į kiną būtina atlikti nedidelius namų darbus – internete nesunkiai galima rasti tuo metu rodomų filmų anonsus, kuriuos reikėtų parodyti mažajam žiūrovui. Jei anonsas jo nesudomins, mažai tikėtina, kad sudomins ir ilgas poros valandų filmas, kuriam žiūrėti prireiks dar daugiau kantrybės.

Likti kino salėje ar išeiti?

Jei mažylis sako, kad jam yra baisu arba nejauku, vadinasi, taip ir yra. Užtenka pamatyti, kaip jis susigūžia, bando būti kuo arčiau mamos ar tėčio arba užsimerkęs ir užsikimšęs ausis įsikniaubia į jų glėbį. Baimė – tai signalas, kad vaikas jaučiasi nejaukiai. Todėl labai svarbu pastebėti tuos signalus, priimti jo jausmus, o ne sakyti: „Nebijok, pažiūrėk, kokia graži žuvytė arba kokia juokinga ragana.“

Jei mažylis apkabintas arba atsisėdęs ant jūsų kelių nurimsta, galite ir toliau žiūrėti filmą. O jeigu ne, teks išeiti iš salės, kad netrukdytumėte mėgautis filmu kitiems žiūrovams. Salė nėra ta vieta, kur turėtume raminti vaiką. Gali būti, kad išėjęs į koridorių, mažylis greitai nurims. Tuomet paklauskite, ar jis nori grįžti žiūrėti filmo. Jei norės grįžti į kino salę, taip ir padarykite, tik nepulkite tamsoje ieškoti savo vietų, o stenkitės atsisėsti kur nors pakrašty, arčiau išėjimo, kad bet kada prireikus niekam netrukdydami galėtumėte išeiti.

Trimačiai akiniai vaikui

Kine  ėmus naudoti 3D akinius, tėvai tuoj susigriebė: ar tai saugu ir sveika? Atminkite, kad tų akinių nuolat nenešiojame. Dėvimi porą valandų per dieną jie nekenkia.

Tiesa, yra vaikų, kurie nemato trijų dimensijų vaizdo, todėl 3D seanso derėtų atsisakyti. Kaip suprasti, jog vaikas turi tokią problemą? Paprastai – vaikui žiūrėti tokio formato filmą tikriausiai nepatiks, jis gali dažnai nusiiminėti akinius. Taip kad  kinas galbūt netgi padės išaiškinti regėjimo sutrikimus, tokius, kaip žvairumas, ambliopija (kai viena akytė „tingi“), vienos akies silpnaregystė. Beje, jei žvairumas tėvų nepastebimas, trimatis vaizdas gali jį sustiprinti.

Jei jūsų nenuorama jau kurį laiką nešioja paprastus akinius, neatimkite iš jo malonumo pažiūrėti ir 3D formato filmą. Tik atminkite – visi, kurie nešioja akinius, 3D aksesuarą privalo „pabalnoti“ ant savo akinių.