Dantukų traumos

Dantų traumas patiria maždaug kas dešimtas vaikas. Paprastai jos įvyksta mažiesiems žaidžiant kontaktinius žaidimus arba nukritus. Dažniausiai nuo traumų nukenčia viršutinio žandikaulio kandžiai.

Įvykus pieninio danties traumai, paprastai nėra stengiamasi jo išsaugoti. Mat pieninių dantų šaknys labai arti nuolatinių dantų užuomazgų, ir išmušus pieninuką jo vietą greitai užpildys dygstantis nuolatinis dantis.

Nuolatinius dantis išsaugoti – būtina, nes jų vietoje nauji jau nebeužaugs.  Nesvarbu, ar nuolatinis dantis išmuštas, įmuštas ar tik nuskeltas jo kraštelis, būtina kuo greičiau, per keletą valandų, kreiptis į specialistus.

Ar nulūžusį pritvirtins?

Į šį klausimą galės atsakyti tik dantuką ir jo nuolaužą apžiūrėjęs gydytojas. Viena, kai nulūžta mažas danties gabaliukas, o visai kas kita – kai didelis. Visuomet stengiamasi naudoti to paties danties nulūžusį fragmentą – panaudojant specialią užpildo medžiagą jis priplombuojamas. Tačiau būtina sąlyga – šis fragmentas turi idealiai atitikti lūžio liniją (lygiai taip pat, kaip dėliojant dėlionę). Kitu atveju (kai traumuotas dantukas nėra lūžusio fragmento atitikmuo), trūkstamą dalį stengiamasi atkurti kompoziciniu užpildu.

Nuskilus dantukui specialistas visų pirma turi nustatyti, ar neatsivėrė danties nervas, medikų vadinamas pulpa. Tokiu atveju danties iš karto plombuoti negalima. Iš pradžių reikia bandyti išsaugoti pulpos gyvybingumą (kuo anksčiau kreipiamasi, tuo prognozė geresnė), kuris nulemia natūralų danties šaknies audinių augimą. Kad ir kokia būtų trauma, būtina atlikti danties rentgenogramą ir įvertinti, ar nėra gretutinės traumos.

Gali tekti įtverti

Kai kurios traumos baigiasi danties daliniu išmušimu – dantis nėra visiškai išmušamas, bet ir nesilaiko tvirtai, yra pakeitęs savo padėtį gretimų dantų atžvilgiu. Jokiu būdu neskubėkite klibančio danties ištraukti. Priešingai – įkalbėkite mažylį, kad šis pasistengtų jo nejudinti net liežuvio galiuku. Klibantį dantį neretai dar galima išgelbėti. Jei dantis iš dalies išniręs, gydymo įstaigoje jis grąžinamas į įprastą vietą ir įtveriamas specialiu įtvaru prie gretutinių dantų. Tokio įtvaro laikymo trukmė priklauso nuo traumos tipo.

Nelaikykite danties sausai!

Kai dantis išmušamas, pasistenkite jį surasti. Tik jokiu būdu dantuko neplaukite ir nevalykite švariu skudurėliu ar servetėle, net jeigu jis ir buvo nukritęs ant žemės. Antraip  nutrinsite dar išlikusias gyvybingas ląsteles. Išmušto danties vietoje žaizdos taip pat stenkitės neliesti ir nevalyti jokiomis dezinfekuojamosiomis priemonėmis.

Iš karto suskubkite dantuką įdėti į pieną, kuris padeda išlaikyti ant šaknies paviršiaus esančių ląstelių  gyvybingumą, kad šios nemirtų. Viena drastiškesnių priemonių – užkišti dantį sau ar vaikui už skruosto, kur yra seilių. Kartais tai tampa vieninteliu skubios pagalbos būdu transportuojant išmuštą dantį iki gydymo įstaigos.

Netinkamoje terpėje ląstelės apmiršta maždaug per 15 min. Didžiausia klaida gydytojui atnešti nuplautą arba sausą dantį. Po valandos medikams pateikus tokį dantuką, didelės prasmės jį įdėti jau nebėra – vis tiek per tam tikrą laiką prarasite. O jeigu išmuštą arba nulaužtą dantį per pusvalandį įmesite į pieną, ląstelių gyvavimą pratęsite nuo dviejų iki trijų valandų. Laiku kreipusis į gydytoją, išmuštą nuolatinį dantį galima grąžinti į vietą ir tikėtis ląstelių gyvybingumo atsikūrimo.