Seniau, prieš kokius 20–30 metų, tėvai nebijodavo vaikų vienų išleisti į lauką taip, kaip bijo dabar. Viena iš priežasčių, dėl kurių dabar įžvelgiamas didesnis nesaugumas – daugiau automobilių. Antra, vaikai dabar turi daugiau brangių daiktų, kuriuos iš jų gali atimti. Na, o visa kita saugumo prasme yra daugmaž taip pat, kaip buvo prieš kelis dešimtmečius. Tiesiog šiais laikais mums būdingas didesnis nesaugumo, netikrumo dėl savo ateities jausmas.
Išleisti ar neišleisti?
Vaiką vieną į lauką galima pradėti leisti nuo 5 metukų, bet geriau palaukti, kol pradės eiti į pirmą klasę. Daug priklauso nuo vaiko individualių savybių – nuo to, ar jis savarankiškas, ar galima juo pasitikėti ir sutarti, kad tikrai neis už kiemo ribų. Tai, kad vaikas pats prašo, jog paliktumėte jį vieną, nebūtinai reiškia, kad jis tam pasirengęs.
Svarbu ir tai, ar žmogutis gerai orientuojasi jį supančioje erdvėje. Tai priklauso nuo įgimtų savybių – vieni iš mūsų turi gabumų greitai susigaudyti, atsidūrę nepažįstamoje vietoje, o kiti – ne. Taip pat vaiko gebėjimas orientuotis erdvėje priklauso nuo to, ar suaugusieji jam duoda galimybę tą daryti. Gerai, jeigu eidami į parduotuvę tėvai pasako: „Na, o dabar tu mus vesk.“ Tokiu atveju vaikas galvoja apie tai, kur eina, o ne pasyviai tipena greta.
Pratinamės palengva
Iš pradžių reikėtų atidžiai stebėti, kaip kieme paliekamas vaikas elgiasi – galbūt tiesiog paeiti už kampo ir jį stebėti. Pirmiems kartams pakaks ir 5 minučių – mažasis prie savarankiško buvimo lauke pratinamas palengva. Vėliau laikas po truputį ilginamas. Žinoma, geriau, kai tėvams yra galimybė matyti žaidžiantįjį per langą.
Suprantama, reikia iš anksto sutarti, kurioje vietoje vaikas turi būti ir kokių taisyklių privalo laikytis. Jeigu sutarėte, kad bus žaidimo aikštelėje, o po kurio laiko jis nueina už namo kampo, vadinasi, vieną palikti lauke dar anksti.
Privalu vaikui paaiškinti, kad gali būti nepažįstamų žmonių, kurie mėgintų jį nuskriausti. Nereikia sakyti, kad visi nepažįstamieji yra blogi – taip galite sūnų ar dukrą pernelyg įbauginti – bet dera įspėti, kad retkarčiais pasitaiko piktadarių.
Susidūrus su įtartinu žmogumi, reikia kuo greičiau eiti namo. Taip pat namo reikia skubėti tuomet, jeigu kyla konfliktas su kitais vaikais ar nutinka dar kas negero.
Per didelis rūpestis – irgi negerai
Jeigu mažylis turi vyresnę sesę ar brolį, suprantama, tėvams patogu į lauką juos leisti kartu. Ką daryti, jeigu vyresnėlis to nenori? Reikia jam leisti turėti asmeninės erdvės. Tarkim, galima sutarti, kad vyresnėlis kieme pabūna su jaunesniuoju broliu ar sese pusę valandos, o po to galės žaisti vienas.
Tolėliau nuo namų keliauti – gal nueiti į parduotuvę ledų, o gal ir savarankiškai nuvykti į būrelį – vaikui bus galima maždaug nuo trečios ketvirtos klasės.
Jeigu antrokas vis dar neturi galimybių pabūti lauke vienas, o trečiokas ar ketvirtokas savarankiškai nenueina toliau namo kiemo, tai nėra naudinga jo raidai. Kai paūgėjusį vaiką visą laiką kieme „gano“ mama, jis neišmoksta būti savarankiškas, orientuotis aplinkoje, spręsti jam kylančių problemų.
Konsultavo šeimos psichologė Giedrė Gutautė-Klimienė
